Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1127-254/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-07
Bylos Nr.
2S-1127-254/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21019-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
I. F.
Trečiasis asmuo
D. G.
Kategorijos
  • 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.12.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1127-254/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21019-2016-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.12.12.1; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui I. F. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo I. F. 736,68 Eur patirtą žalą ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos patikslinti atsakovo I. F. ir trečiojo asmens D. G. gyvenamąją ar darbo vietą, arba nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų jiems įteikimo būdus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 117, 129 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteikti 2016 m. lapkričio 12 d. ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo trečiajam asmeniui įteikti asmeniškai 2016 m. lapkričio 12 d. Nustačius, kad byla vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), ir trečiajam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini), siunčiami procesiniai dokumentai (atsiliepimas, dublikas) grąžinti neįteikti. Gyventojų registro tarnybos (toliau – GRT) duomenimis nurodytas atsakovo adresas atitinka ieškovo pateiktą informaciją. Trečiajam asmeniui dokumentai papildomai siųsti GRT nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. VSDFV duomenimis atsakovas ir trečiasis asmuo nedirba. Teismas konstatavo, kad ieškinys turi trūkumus, dėl kurių nėra galimybės proceso dalyviams įteikti procesinių dokumentų ir tai eliminuoja galimybę tęsti civilinį procesą pradėtoje byloje. Paaiškėjus, kad įteikti procesinių dokumentų atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškovo nurodytu adresu nėra galimybės, teismas įpareigojo ieškovą patikslinti jų adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo jiems būdą ir informavo ieškovą, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais procesiniame įstatyme numatytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Jei dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinius dokumentus, kad juos įteiktų adresatui (CPK 117 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad CPK 39 straipsnis ir 129 straipsnis numato galimybę skirti kuratorių, kuriam būtų įteikiami dokumentai, taip pat kad jei neįmanoma paskirti kuratoriaus, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Remdamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi teismas laikė, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų ir nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas. Procesinių dokumentų atitikimas jų formai ir turiniui keliamiems reikalavimams nustatomas procesinių dokumentų priėmimo metu. Ieškovo patikslintas ieškinys nenustačius jokių šios rūšies procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų trūkumų vadovaujantis CPK 137 straipsnio 1 dalimi buvo priimtas 2016 m. lapkričio 7 d. Patikslintame ieškinyje nurodytoms šalims ieškinio nuorašai buvo išsiųsti, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti patikslintame ieškinyje nurodytais adresais. Teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovas nepraleisdamas nustatyto termino pateikė dubliką, kuris atsakovui ir trečiajam asmeniui grįžo neįteiktas. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas skirtas galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, taip pat koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Teismas negali šiuo institutu piktnaudžiauti ir proceso šaliai nustatyti perteklinius įpareigojimus bei nepagrįstai suvaržyti jo teises. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad ieškovas nurodė tikslius atsakovo ir trečiojo asmens adresus, kuriais procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamąją vietą arba nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo būdus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. F. 736,68 Eur patirtą žalą. Patikslintas ieškinys 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo priimtas. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, ieškovui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos patikslinti atsakovo I. F. ir trečiojo asmens D. G. gyvenamąją ar darbo vietą, arba nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų jiems įteikimo būdus CPK 117, 129 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas ir, piktnaudžiaudamas trūkumų šalinimo institutu, ieškovui nustatė perteklinius įpareigojimus ir suvaržė jo teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiama nutartimi ieškovui buvo nustatyti teisme jau priimto ieškinio trūkumai, kurių nepašalinimo pasekmės suponuoja teismui pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai).Ieškinį pa­duodantis asmuo privalo pateikti teisingus duomenis apie savo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos ar buvei­nės bei kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys teisėjo rezoliucija Kauno apylinkės teisme priimtas 2016 m. lapkričio 7 d., jame nurodytas atsakovo I. F. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); trečiojo asmens D. G. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Minėtais adresais atsakovui ir trečiajam asmeniui 2016 m. lapkričio 10 d. išsiųstos ieškinio kopijos ir pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo buvo įteikti. Tačiau atsakovui ir trečiajam asmeniui nebuvo įteikta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria buvo nutarta pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) ir kiti šalių ir teismo procesiniai dokumentai, išsiųsti 2016 m. gruodžio 27 d., 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. sausio 17 d. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pateikė užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovo ir trečiojo asmens darbovietes ir gavo informaciją, kad minėti asmenys nedirba. Bendrieji procesinio dokumento turinio reikalavimai yra nustatyti CPK 111 straipsnyje, įskaitant ir reikalavimą nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Nors ir nėra ribojama pirmosios instancijos teismo teisė bylos nagrinėjimo metu įpareigoti byloje dalyvaujantį asmenį ištaisyti bet kuriuos jo procesinio dokumento trūkumus (tiek turinio, tiek ir formos), kurie nebuvo pastebėti šio dokumento priėmimo stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Taigi, visų pirma, teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, taikyti trūkumų nepašalinimo pasekmes (jį palikti nenagrinėtą) gali tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Antra, situacijos, kai ieškovas sąžiningai nurodo jam žinomą atsakovo gyvenamosios vietos ir procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą, tačiau bylos nagrinėjimo (procesinių dokumentų nurodytu adresu įteikimo atsakovui) metu paaiškėjus, kad nurodytu adresu įteikti procesinius dokumentus nėra galimybės, apskritai negalima traktuoti kaip ieškinio trūkumo. Jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo alternatyviais būdais – per antstolį, kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovas negyvena, ieškinio trūkumų šalinimo institutu teismas gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo faktai suponuoja išvadą, kad ieškovas nurodė teisingus duomenis apie atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų ir be pagrindo įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamąją vietą ar nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Terminas procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų trūkumų pašalinimui nustatytas nepagrįstai, teismas trūkumų šalinimo institutą taikė nemotyvuotai. Procesinių dokumentų įteikimo klausimą atsakovui ir trečiajam asmeniui galėjo išspręsti pasiūlydamas ieškovui pateikti poziciją dėl, jo manymu, reikalingo procesinių dokumentų įteikimo būdo.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 115 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina, o procesinių dokumentų atsakovui ir trečiajam asmeniui įteikimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė