Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1739-720/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
e1-1739-720/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16838-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
elektroninio dokumento nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. e1-1739-720/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16838-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.2; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės E. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. B. 2020 m. gegužės 1 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su sugyventine R. V. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, sudavė ranka jai vieną kartą į veido sritį bei vieną kartą spyrė į kairę koją, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad su sugyventine R. V. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. gegužės 1 d. buvo pas R. V. seserį svečiuose, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 21.00 val. grįžo namo. Namuose dėl kažkokios smulkmenos tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis norėjo išeiti iš namų ir atbula rankos plaštaka jai sudavė vieną smūgį į veidą bei spyrė į kairę koją, dėl to nuoširdžiai gailisi. Iš pradžių sakė, kad R. V. nespyrė, nes neprisiminė tikslių įvykio aplinkybių, tačiau po apklausos kai pakalbėjo su R. V., ji jam papasakojo kas nutiko, pasakė ką jis jai padarė, jis ja pilnai pasitiki, tiki jos žodžiais, todėl pilnai prisipažįsta, jog taip pasielgė. Su R. V. susitaikė. Išeidamas iš namų jis paėmė jos banko kortelę, nes nenorėjo, jog ji išeitų iš namų ir nusipirktų alkoholinių gėrimų. R. V. banko kortele jis nepasinaudojo. Išėjęs iš namų jis nuėjo pas draugą, nes išsigando, jog ji iškvies policiją. Pas draugą jis pasiliko nakčiai. Sekantį rytą grįžo į namus ir R. V. atsiprašė, dėl to, kad ją sužalojo, nes po kaire akimi matė „mėlynę“. R. V. jam atleido (b. l. 33-34, 39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo, nukentėjusiosios apklausos protokolu bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu R. B. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Kai R. B. būna blaivus, sutaria gerai, tačiau viskas pasikeičia, kai jis būna pavartojęs alkoholinių gėrimų. R. B. tampa agresyvus, užgaulioja necenzūriniais žodžiais. 2020 m. gegužės 1 d., apie 21 val. su R. B. grįžo iš svečių į namus. Abu buvo išgėrę. Tik grįžus į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko neprisimena. R. B. plaštaka sudavė jai vieną smūgį į veidą ir vieną kartą spyrė į kairę koją, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Tada ji pradėjo verkti ir rėkti, o R. B., paėmęs jos banko kortelę ir asmens tapatybės kortelę, iš namų išėjo. Po to ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti kas nutiko. Atvyko policijos pareigūnai. Ant jos veido jau buvo matyti „mėlynė“, o ant kairės kojos patinimas. Pareigūnai visa tai užfiksavo. Įvykio metu buvo pati neblaivi, todėl tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Sekantį rytą į namus grįžo R. B.. Jis atidavė jos banko kortelę ir asmens tapatybės kortelę, paaiškino, kad paėmė jos banko kortelę dėl to, jog nenorėjo, kad ji kažkur išeitų ir kažką nusipirktų. Banko kortele pasinaudota nebuvo. R. B. tada buvo blaivus, jos atsiprašė ir ji jam atleido. Labai apgailestavo, jog prieš ją smurtavo, todėl jie susitaikė. Pretenzijų jam neturi. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 18-19).

2020 m. gegužės 2 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2020 m. gegužės 1 d. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, prieš dvi valandas buvęs sugyventinis mušė rankomis ir spardė kojomis (b. l. 1-2).

2020 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti matomi sužalojimai R. V. veide bei kojoje, taip pat jos paaiškinimas, jog 2020 m. gegužės 1 d., apie 16-17 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ją sumušė jos sugyventinis R. B., trenkdamas kelis kartus kumščiais ir spirdamas į galvos sritį bei kairį klubo šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 9-13).

2020 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK veiklos skyriaus nutarimu R. V. pripažinta nukentėjusiąją (b. l. 22).

2020 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas patvirtina, kad R. B. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 112).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios R. V. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. B. 2020 m. gegužės 1 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine R. V. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, sudavė ranka jai vieną kartą į veido sritį bei vieną kartą spyrė į kairę koją, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 112).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas / gydytas 2018 m. rugsėjo 14 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, 2020 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-538/2020 nurodyta, jog R. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 105).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2020 m. gegužės 8 d. R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44-45) ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14947038) paėmimas (b. l. 47-48), paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos, R. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (laikoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio), grąžintina R. B. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs R. B. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio R. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti R. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14947038) paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti, R. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio), grąžinti R. B..

Išaiškinti R. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė