Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Byla Nr. ATP-528-626/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
ATP-528-626/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-528-626/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00996-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. N. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo M. N. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., jam paskiriant 125 Lt baudą, pagal ATPK 127 str. 3 d. jam paskiriant 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Subendrinus bausmes pagal ATPK 33 str. 2 d. nuostatas, M. N. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimu M. N. nubaustas už tai, kad jis, 2014 m. sausio 20 d., apie 8.14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,44 promilės girtumo laipsnis), keisdamas važiavimo kryptį (persirikiuodamas) nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. VW Polo automobiliui neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 109, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. N. ir G. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą.

Nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne M. N., o automobilio Opel Omega vairuotojas T. S., kuris nuo teismo nuslėpė faktą, kad jo automobilis pažeidimo padarymo metu buvo užgesęs. Teigia, kad galėjo saugiai tęsti važiavimą persirikiavę prieš Opel Omega atomobilį. Mano, kad automobilio Opel Omega vairuotojas atsitrenkė į M. N. vairuotą automobilį VW Polo tyčia, siekdamas pasinaudoti draudimo išmoka arba dėl neatsargumo. Teigia, kad alkoholį vartojo pažeidimo padarymo išvakarėse. Prašo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas. Taip pat, tuo atveju, jei būtų nustatyta jo kaltė, prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. N. neginčija pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d., padarymo fakto, tačiau ginčija savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymo. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai įrodyta ir apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio, nurodydamas, kad tai nukentėjusiojo vairuojamas automobilis kliudė jo vairuotą automobilį šiam besirikiuojant į antrą eismo juostą. Vis dėlto, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš 2014 m. sausio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto M. N., pastarasis, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį VW Polo, keisdamas važiavimo kryptį (persirikiuodamas), nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Opel ir tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 109 ir 238 p. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protokole aprašyti apelianto veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

M. N. keliama versija, jog į jo vairuojamą automobilį nukentėjusysis atsitrenkė tyčia, yra nepagrįsta ir vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 109 p. inter alia nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas neįsitikino, kad persirikiuoti į gretimą eismo juostą yra saugu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo tiek jo, tiek T. S. vairuojami automobiliai.

Taip pat apelianto keliama versija dėl netinkamai byloje nustatyto kaltininko yra paneigta byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai bei Eismo valdymo centro pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu M. N. nurodė, kad prieš jam persirikiuojant į antrą eismo juostą, nukentėjusiojo automobilis stovėjo tolokai, kadangi galimai buvo užgesęs jo variklis. Tuo tarpu nukentėjusysis pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad tarp jo ir M. N. vairuojamų automobilių buvo mažas atstumas. Susipažinus su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kad kaip teisingai nurodė apeliantas, nukentėjusiojo automobilio variklis buvo trumpam užgesęs (8:07:18) ir iš antros eismo juostos prieš jį persirikiavo du automobiliai. 8:07:24 nukentėjusiojo automobilis vėl ėmė judėti, tuo pat metu lygiagrečiai antroje juostoje pajudėjo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis. M. N., neįvertinęs atstumų tarp jo ir nukentėjusiojo vairuojamų automobilių, persirikiuodamas į gretimą juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinti abu automobiliai (8:07:27).

Taigi, M. N. kaltė dėl jam inkriminuoto ATPK pažeidimo, numatyti ATPK 127 str. 3 d., yra visiškai įrodyta tiek rašytine bylos medžiaga, tiek eismo įvykį užfiksavusiu vaizdo įrašu, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo parodymais bei nekelia jokių abejonių.

Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą nuobaudą taip pat yra nepagrįstas. ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos - bauda vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. (ATPK 30 str. 1-2 d.).

ATPK 30(2) str. 1 d., reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, M. N. paskyrė 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. paskyrė minimalią sankcijoje už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą nustatytą nuobaudą. Taigi pirmosios instancijos teismas apeliantui jau paskyrė minimalią nuobaudą, nors turėjo pagrįstą teisę skirti nuobaudą, kuri atitinka sankcijoje numatytą vidurkį.

Teismų praktikoje nustatyta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių ypatingų, išimtinių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Pažymėtina, kad M. N. padarytas ypač sunkus, pavojingas pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlęs, parodė atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir įstatymų ignoravimą. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga, nes nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Konstatuotina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nėra pakankama, kad būtų keliama ATPK 30¹ str. numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visas būtinas aplinkybes ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Ji atitinka pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti pagrindo nėra.

Konstatuotina, kad administracinė nuobauda M. N. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

M. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė