- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- A-143-1550-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00447-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. T. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 6–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 20-11-IL-1280 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendimu panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 6030. Pažymėjo, jog gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), yra užregistruoti du lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai ir du trumpavamzdžiai ginklai savigynai. Ginklų laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Pretenzijų dėl ginklų laikymo sąlygų niekada nebuvo ir nėra. Ginčijamas sprendimas grindžiamas 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Su ginčijamo sprendimo motyvais pareiškėjas nesutiko, nes paminėtas administracinės teisės pažeidimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 1 dalies požymius buvo užfiksuotas 2006 m. Kadangi po nuobaudos įvykdymo pabaigos per metus naujo administracinės teisės pažeidimo nepadarė, todėl antrą kartą bausti už jau nebegaliojantį pažeidimą yra neteisėta. Nurodytas motyvas apie 2005 m. tariamai padarytą pažeidimą yra niekinis, nes įvykis teisiškai neįvertintas. Trečias sprendimo motyvas taip pat niekinis, nes požymių, atitinkančių administracinės teisės pažeidimą, nenustatyta, konfliktas buvo grynai šeimyninis ir ginklas nebuvo nei panaudotas, nei juo grasinta, nustatytas 0,37 promilių girtumas jokios įtakos ginklo nešiojimui neturėjo, policijos sprendime nenustatyta ir neįvardyta, kam ir kokia grėsmė buvo kelta. Pabrėžė, kad teiginys dėl konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojimosi su savimi ginklo ir 10 šovinių yra aiškiai neteisingas ir nepagrįstas, nes konflikto vietoje ginklo prie jo nebuvo. Taip pat nurodė, kad trumpavamzdį savigynai išduotą ginklą nešiojasi su savimi kasdien, nes darbinės veiklos pobūdis reikalauja skirti dėmesio savigynai, o lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai tarp medžioklių yra saugomi tinkamai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad asmeniu, nesančiu nepriekaištingos reputacijos, jis nepripažintas ir neįvardytas, yra ilgametis medžiotojas, medžioklės taisyklių pažeidimų nėra padaręs.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12) prašė atmesti skundą.
Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius pareiškėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvo išdavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 6030. 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjas buvo baustas pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda, kadangi (duomenys neskelbtini) konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi rankose ginklą būdamas neblaivus. 2005 m. gruodžio mėn. pakeitė gyvenamąją bei ginklų laikymo vietą ir apie tai nepranešė teritoriniam policijos komisariatui per 10 dienų. 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate buvo gauta informacija, kad pareiškėjas konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginklą ir 10 šovinių būdamas neblaivus, jo faktinėje gyvenamojoje vietoje sąlygų laikyti šaunamuosius ginklus nėra. Tuo pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2011 m. gegužės 5 d. patvirtintu sprendimu Nr. 20-11-IL-1280 leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo panaikintas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b. l. 58–62) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2010 m. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 6030, kuris galiojo iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjo vardu buvo užregistruoti ginklai IŽ 27 EM kal. 12x70/12x70 Nr. 9922043; MC 21-12, 12x70/12x70 Nr. 9922043; BERETTA 84 F kal. 9 mm Short Nr. E-83320 Y; TANFOGLIO FORCE 45 Carry kal. 11,43x23, Nr. V 08186. Teismas vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktais. Pažymėjo, jog ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 20-11-IL-1280, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 6030 ir nuspręsta juos priduoti į parduotuvę, turinčią licenciją prekiauti tos kategorijos ginklais, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas taip pat nustatė, kad paminėtu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, kadangi nustatyta, jog 2006 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda, nes (duomenys neskelbtini) konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi rankose ginklą būdamas neblaivus; 2005 m. gruodžio mėn. pakeitė gyvenamąją bei ginklų laikymo vietą ir apie tai nepranešė teritoriniam policijos komisariatui per 10 dienų; 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate buvo gauta informacija, kad pareiškėjas konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginklą ir 10 šovinių būdamas neblaivus, savo faktinėje gyvenamojoje vietoje sąlygų laikyti šaunamuosius ginklus neturi. Taigi pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus buvo panaikintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą, o tai numatyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte) ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Remdamasis šiomis teisės normomis, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18 ir 40 straipsnių dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, ratą, o, būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Teismas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 12 d. nutarimu. Teismo nuomone, į bylą pateikti aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o taip pat neturi tinkamų sąlygų laikyti ginklą savo faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą pagrindžia ir liudytojos L. K. parodymai. Tam tikrus neatitikimus tarp parodymų ir paaiškinimo liudytoja aiškino tuo, kad 2011 m. kovo 2 d. paaiškinimą rašė ne ji pati, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojos parodymais ir tikėti pareiškėju, kad liudytoja jį apkalba dėl jų turtinių ginčų. Teismas taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu. Nurodė, jog byloje duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir/ar gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės pareiškėjui nesuteikimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta ir išimtinai kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Teismas pažymėjo, jog paminėtu įstatymu buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio redakcija, kurio 1 dalies 6 punkte buvo nustatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas taip pat numatė galimybę panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms. Vertindamas paminėtų įstatymo nuostatų turinį, teismas teigė, kad, priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio redakciją, iš esmės leidimų ginklų nešiojimo ir laikymo panaikinimo atvejai buvo išplėsti. Taigi, pasikeitus teisiniam reguliavimui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio redakcijai), pareiškėjo atveju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio redakcijoje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su leidimais nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis. Pažymėjo, jog teisinio reguliavimo srityje galioja teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimais. Taigi, 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktų nuostatai (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) ir gavus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato informaciją, kad 2011 m. kovo 1 d. pareiškėjas konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginklą ir 10 šovinių būdamas neblaivus, savo faktinėje gyvenamojoje vietoje sąlygų laikyti šaunamuosius ginklus neturi, taip savo gyvenamąją vietą įvardijo pats pareiškėjas, atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktų nuostata, priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl teismas atmetė skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog ginčijamo sprendimo motyvai dėl 2006 m. balandžio 11 d. pareiškėjo nubaudimo pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį ir 195 straipsnį 200 Lt bauda, kadangi (duomenys neskelbtini) konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje jis nešiojosi rankose ginklą būdamas neblaivus, 2005 m. gruodžio mėn. pakeitė gyvenamąją bei ginklų laikymo vietą ir apie tai nepranešė teritoriniam policijos komisariatui per 10 dienų, yra pertekliniai, nesusiję su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 65–67) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Liudytojos L. K. 2011 m. kovo 2 d. surašytame paaiškinime be ginčo fakto nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, liudijančios, kad jis, būdamas neblaivus, grasino liudytojai ginklu, taip sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei. Liudytoja teisme pakeitė parodymus ir pradėjo teigti, jog vykusio konflikto metu jis vis dėlto grasino jai ginklu. Liudytoja teisme ne kartą teigė, kad tarp jų buvo nesutarimų dėl turto, o aplinkybė, kad ji ne pati rašė paaiškinimą, iš viso nebuvo nurodyta ar minima teismo posėdžio metu. Akivaizdu, jog 2011 m. kovo 2 d. liudytojos paaiškinimas yra netinkamas įrodymas, vertinant jį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste.
2. Teiginys, kad neturi sąlygų laikyti ginklo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 5 p.), yra iš esmės neteisingas, nes visi turimi ginklai yra registruoti ir tinkamai laikomi bute (duomenys neskelbtini), kur sudarytos visos tam reikalingos sąlygos, o išvykos metu su savimi savigynai laikė ir nešiojosi tik vieną ginklą, rūpestingai užtikrindamas tinkamą jo naudojimą ir saugojimą bei nuolat laikydamas jį netoli savęs.
3. Nei faktiškai, nei formaliai pagal įstatymus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.) nebuvo girtas (nustatyta – 0,37 promilės, ginklo negalima nešiotis, kai yra 0,4 promilės ir daugiau), todėl padaryta akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kuri neišvengiamai turėjo įtakos sprendžiant dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73–74) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, ir mano, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šiuo atveju ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 20-11-IL-1280 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 6030 ir nurodyta priduoti ginklus į parduotuvę, turinčią licenciją prekiauti tos kategorijos ginklais. Pirmosios instancijos teismas pripažino šį sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nustatęs, kad 2011 m. kovo 1 d. pareiškėjas konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginklą ir 10 šovinių būdamas neblaivus (0,37 promilės), savo faktinėje gyvenamojoje vietoje sąlygų laikyti šaunamuosius ginklus neturi, ir nurodęs, jog sprendimo motyvai dėl 2005–2006 m. nustatytų aplinkybių yra pertekliniai, nesusiję su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su 2011 m. kovo 1 d. situacijos įvertinimu, t. y. bylai išspręsti yra aktualus fakto nustatymo klausimas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.) tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, atsiradus, be kita ko, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytoms sąlygoms (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą); pagal šio straipsnio 1 dalies 10 punktą, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Šiose teisės normose nurodytos aplinkybės nustatytinos vertinant įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai teismo įvertinti teisingai, šiuo klausimu padarytos išvados yra pagrįstos. Apeliacinio skundo argumentai ir pareiškėjo paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui nepaneigia šių išvadų.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.