- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 1-231-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62970-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. A.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis II gr. invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. balandžio 15d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(teismo baudžiamasis isakymas)-laisvės apribojimu dviems mėnesiams, 2014m. liepos 15d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, atlikęs bausmės laiką, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. A., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
2015m. lapkričio 14d., apie 17⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tvarte, esančiame sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuoje jis gyvena, kilusio tarpusavio konflikto su karve melžusia marčia-pil. M. A. metu pastarąją užsipuolė, kurią tyčia apipylė su kibiru vandens ir tris kartus su plastmasiniu kibiru sudavė pastarajai per galvą ir nugarą, o nukentėjusiajai M. A. pasilenkus, jai dar įspyrė ir į veidą, tuo prakirsdamas lūpą, po ko nukentėjusioji M. A. išbėgo iš tvarto, o po to tebesitęsusio konflikto kieme metu jis(kaltinamasis V. A.) su žibintuvėliu sudavė nukentėjusiajai M. A. ir per kairį skruostą, ir tokiu būdu dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios M. A. asmenį pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra dviejų galų, kurio viename gale gyvena jis su žmona, o kitame-jo sūnus Žilvinas su marčia Monika. Įvykio dieną jis su marčia Monika vartojo alkoholį. Apie 17⁰⁰ val. jis ėjo į tvartą girdyti karvių, o jo marti tuo metu melžė karves. Žodis po žodžio tarp jų įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jie susiginčijo, jis dabar negali pasakyti, nes neatsimena. Konflikto metu jis savo marčią Moniką apipylė vandeniu, o po to su kibiru lygtai tris kartus sudavė ir į nugarą. Kibiras buvo plastmasinis. Galbūt jis ir įspyrė, tačiau šito dėl buvusio girtumo neatsimena. Ar kieme savo marčiai M. A. sudavė ir su žibintuvėliu, jis negali pasakyti, nes irgi neatsimena. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi, marčios atsiprašė ir pasižada ateityje daugiau nebenusikalsti(b.l. 26, 28).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. A. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 12), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-7), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 8-9), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 10) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji su uošviais gyvena vienoje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini). 2015m. lapkričo 14d. namuose vyko išgertuvės. Apie 17⁰⁰ val. ji buvo tvarte ir melžė karves. Tik pradėjus melžti karvę, į tvartą atėjo jos uošvis V. A., kuris jai pradėjo priekaištauti dėl jos svečių ir ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė, kad uošvis ramintųsi, nes priešingu atveju ji iškviesianti policiją. Tada jos uošvis V. A., užsiuolęs, ant jos užpylė kibirą su vandeniu ir su plastmasiniu kibiru tris kartus jai sudavė per galvą ir nugarą. Uošvienė F. A. pradėjo ją ginti., tačiau kai ji, pasilenkusi, norėjo padėti suoliuką, uošvis V. A. jai dar įspyrė ir į lūpą, kurią prakirto. Ji išbėgo iš tvarto ir sutuoktinio Ž. A. paprašė iškviesti policiją. Išėjęs iš tvarto, uošvis V. A. kieme jai su žibintuvėliu sudavė ir į kairįjį skruostą. Jai medikų pagalbos nereikėjo, nes rimtų sužalojimų nebuvo, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas(b.l. 12).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra tvartas, esantis pil. A. priklausančioje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint tvartą, kur įvyko šeimyninis konfliktas, jokių grumtynių ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 4-7).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios M. A., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 8-9).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2015m. lapkričio 14d., 18²⁸ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo V. A. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 0,87 promilės girtumas(b.l. 10, 22).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. lapkričio 14d., o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra laikomi ir kartu su juo gyvenančių vaikų sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. A., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo kartu gyvenančią sūnaus sutuoktinę(marčią)-nukentėjusiąją M. A., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.
Kaltinamojo V. A. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.
Kaltinamasis V. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 46-47).
Sankcijoje už kaltinamajam V. A. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris, praeityje jau būdamas teistas už smurtinius veiksmus artimoje aplinkoje prieš kitą šeimos narį ir turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo V. A. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis V. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo V. A., kaip dėl turimų sveikatos problemų jau nedarbingo asmens, turinčio II gr. invalidumą, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam V. A., kaip linkusiam nusikalsti asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.), tačiau paskyrus tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. A. asmenybę, jo, kaip neįgalaus asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti, paskiriant laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti viešai, t.y. kartu su juo gyvenančių kitų šeimos narių akivaizdoje, atsiprašyti nukentėjusiosios-marčios M. A.; b) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholio, ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. lapkričio 14d., 18²⁸ val., iki 2015m. lapkričio 15d., 12⁰⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis V. A. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.