Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, BK 250 straipsnio 1 dalį, BK 105 straipsnio 8, 10 punktus, mirties bausmė sušaudant. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu Nr. 613, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktu, J. M. suteikta malonė, pakeičiant mirties bausmę laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi nusikalstama veika, perkvalifikuota: iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 10 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktus; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį, subendrintos, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1993 m. sausio 11 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2.1. Teikime nurodoma, kad į pataisos namus – atvirąją koloniją nuteistasis atvyko 2019 m. vasario 18 d. Adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra.

2.2. Taip pat teikime nurodoma, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis trisdešimt vieną kartą skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies. Iki įkalinimo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, elektriko, suvirintojo, autotechniko mechaniko specialybes. Pokalbio metu teigė, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, dirbo elektriku. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis nuo 2002 m. balandžio 3 d. įsidarbino siuvėjo pareigose, įstaigos gamybos bare, nuo 2006 m. dirbo staliaus pareigose, darbinę veiklą tęsė iki 2013 m. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių J. M. išreiškė norą dirbti, kreipėsi į įstaigos administraciją bei VĮ „Mūsų amatai“, tačiau įdarbintas nebuvo.

2.3. Teikime nurodyta ir tai, kad atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rizika yra vidutinė – 52 balai. Po atlikto nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorijas (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); smurtinio elgesio istorija, buvo įtakotas asocialios grupės; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – socialinių ryšių palaikymas; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; teigiamos nuostatos į darbinę veiklą bei teigiamas požiūris į priežiūrą.

4. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi nusikalstamos rizikos vertinimas sumažėjęs ne dėl jo kaltės, institucija nesuteikia darbo, yra ten 31 kartą skatintas, jau labai ilgą laiką atlieka bausmę. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi pakartotinio nuteisimo rizika yra vidutinė, yra net 32 dinaminiai balai, nuteistasis neprarado pavojingumo.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau nei 27 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 5 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2020 m. liepos 3 d. socialinio tyrimo išvada. Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam J. M. nustatoma vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 3 balais. Analizuojant šią išvadą matyti, kad J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (32 balai). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir J. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

7. Nuteistojo J. M. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko tik su pussesere, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja socialiniame projekte „Žo“, pozityvaus užimtumo priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. vasario 2 d. yra gavęs leidimą užsiimti kūrybine veikla (daryti rankdarbius), taip pat dalyvavo „TSŠ“ programoje, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 31 kartą. Už jo gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo taikytos paskatinimo priemonės: panaikinta prieš terminą nuobauda, pareikštos padėkos, suteikti papildomi trumpalaikiai pasimatymai, leista papildomai gauti pašto arba perduodamą siuntinį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

8. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami net penki J. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, buvo įtakotas asocialios grupės bei negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek J. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus J. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, šis teistumas J. M. nėra pirmasis. Iš viso jis buvo teistas 3 kartus. Vienas iš nusikaltimų, už kurių padarymą J. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas bendrininkų grupėje ir yra labai sunkus, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (veikiant kaip samdomam žudikui), padarymą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą J. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia J. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

10. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam J. M. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kuris Lietuvos Respublikos Prezidentui suteikus malonę buvo pakeistas iš bausmės sušaudant, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

11. Teisėjų kolegija iš nuteistojo J. M. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. M. keturis kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į J. M. siekiamą švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nors nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis bausmę atlieka ir už smurtinio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis J. M. šiuo metu priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius, tačiau pokalbio metu atspindi tai, jog jis nevisai teisingai vertina ir įžvelgia problemas, kurios yra paviršutiniškos ir tarp rimtų problemų, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai. Praeityje nuteistasis taikė netinkamas problemų strategijas, jis įvardina, jog stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau praeityje buvo linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkiant tik į trumpalaikius sprendimus, ignoruojant ilgalaikes pasekmes Be to, J. M. nelengva įvardinti konkrečius ateities planus dėl abstraktaus bausmės laiko. Taip pat iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, tik įvertinimo metu savo kaltės neminimalizuoja. Tai taip pat rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai.

12. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.