Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-460-211/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
1S-460-211/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
E. B.
NuorašasSkundas 1S-460-211/2017
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 1d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 59-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-05-18.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014-04-08, bausmės vykdymo pabaiga – 2019-04-08, 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2016-10-08. Neatliktos bausmės dalis 2017-10-05 – 1 metai 6 mėnesiai 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017-10-11 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi E. B. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad pastarasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra lygiai tokia pat nemotyvuota kaip ir Komisijos nutarimas, pasak apelianto, teismas nepateikė jokios faktų analizės, o tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus ir sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Teigia, kad iš Komisijos nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nurodo lygtiniam paleidimui pristatomas nebe pirmą kartą, visas be išimties ankstesniuose svarstymuose Komisijos pateiktas rekomendacija teigia įvykdęs netgi po kelis kartus. Nurodo įvykdęs paskutiniame svarstyme pateiktą rekomendaciją lankyti „įžanginės grupės“ užsiėmimus, atliko gerbuvio darbus, lankė psichologę, buvo pervestas į be sargybos būrį.

Skunde apeliantas teigia, kad laisvėje jo laukia šeima, žmona, su kuria susitaikė, ir dukros, šeimai nori padėti. Taip pat nurodo, kad išėjęs į laisvę turės darbą statybose, yra geras meistras.

Apeliantas skunde analizuodamas teismų sprendimus, teigia, kad negalima tokia situacija, kai asmeniui mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas ir tai jau yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Teigia, kad skundžiama nutartis privalo būti panaikinta ne tik skunde paminėtais motyvais, bet gali būti panaikinta ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva kitais, skunde nepaminėtais motyvais.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas E. B. 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2016-10-08, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, viena nuobauda galioja. Atkreiptinas dėmesys, kad naujas režimo reikalavimo pažeidimas padarytas ir nuobauda paskirta, po pirmojo lygtinio paleidimo galimybės svarstymo. Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad apeliantas nepilnai įvykdė ir individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, nedalyvaudamas siūlytose socialinės reabilitacijos programose, nors įvykdė likusias rekomendacijas, kurias nurodo ir apeliaciniame skunde, t.y. atliko gerbūvio darbus, konsultavosi su psichologu. Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas nors ir priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo padidėjo nuo 27 iki 29 balų. Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas E. B. praeityje teistas 8 kartus, visi teistumai galioja, nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Taip pat praeityje apeliantui vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas (asmens bylos I tomo 19-28 lapai), tačiau net nepasibaigus probacijos laikotarpiui, apeliantas vėl nusikalsdavo (nusikaltimus darė tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek tebesant nepasibaigusiems dviem iš trijų lygtinių paleidimų terminams), naujas nusikalstamas veikas E. B. darydavo praėjus vos keliems mėnesiams nuo pastarojo paleidimo iš įkalinimo vietų. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, atvirkščiai – ji padidėjo. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendimuose, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama nutartis ir Komisijos nutarimas nemotyvuoti.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas dalyvavo elgesio pataisos programose, lankė psichologines konsultacijas, teigia norintis padėti šeimai ir įsidarbinti, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąją priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto E. B. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimus ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos ne tik jo, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Tačiau nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo ir tie argumentai, kuriais ginčijamas tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimų nepagrįstumas ir motyvacijos stoka, kadangi matyti, kad visi apelianto asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinantys duomenys buvo tinkamai įvertinti bei yra išvardinti, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai tinkamai motyvuoti.

Nors skunde analizuojami tam tikri teismų sprendimai, kuriais lygtinis paleidimas buvo taikomas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas minėtais teismo sprendimais nesivadovaus, kadangi tai yra tos pačios pakopos teismų priimti procesiniai sprendimai, kas nėra pripažįstama precedentu. Be to, šiuo atveju minėtos bylos nėra reikšmingos, nes jose nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai (parašai) Stasys LemežisVladislavas LenčikasLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė