Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vitalijus Šidagis Administracinė byla Nr. ATP-130-350/2015

2015 m. kovo 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens R. B. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, teismas nepagrįstai įpareigojo jį atlyginti VĮ „(duomenys neskelbtini) “ padarytą 18,92 eurų žalą, nes ATPK 37¹ straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas, įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, jei jo suma neviršija 14 eurų. Kitais atvejais klausimas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas netenkinamas, K. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas K. D. skunde nurodo, kad kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažino, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę turėjo vertinti kaip lengvinančią jo atsakomybę ir skirti švelnesnę bausmę.

Šie jo skundo argumentai nepagrįsti. Tiek iš jo parodymų apylinkės teisme, tiek iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad automobilį paliko todėl, kad išėjo ieškoti pagalbos, tačiau tokie jo parodymai atmetami kaip nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliantas neneigė, kad vairuodamas R. B. priklausantį automobilį jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, t.y. neneigė sukėlęs eismo įvykį ir tai suvokęs. Šiuo atveju tikslas, dėl kurio jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Nustatyta, kad apeliantas pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis kaip vairuotojas buvo susijęs, apie tai neinformavęs policijos pareigūnų, todėl jis pažeidė kelių eismo taisyklių ( toliau KET ) 222 p. Tokie jo veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl kaltu dėl šio pažeidimo jis pripažintas pagrįstai, jo tariamo prisipažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Remiantis ATPK nuostatomis, sunkiausiu iš K. D. padarytų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos pastarasis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, laikytinas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad <...> „pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo“.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. D. gimęs (duomenys neskelbtini) ir pažeidimo padarymo metu jis buvo septyniolikmetis, t.y. nepilnametis.

ATPK 21¹ straipsnyje įtvirtinta, kad už administracinių teisės pažeidimų padarymą nepilnamečiams gali būti skiriamos visos administracinės nuobaudos, numatytos šio kodekso 21 straipsnyje, išskyrus administracinį areštą.

ATPK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse.

Skundžiamu nutarimu K. D. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą paskirta nuobauda artima minimaliai ATPK 24 straipsnio prasme galimai skirti nuobaudai, todėl atsižvelgiant į tai, kad jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, laikyti, kad jam paskirta nuobauda per griežta nėra jokio pagrindo.

Skiriant baudą pagal ATPK 130 straipsnį, šio straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, kai teisės pažeidėjas transporto priemonę valdė ar naudojo neteisėtai, prieš aiškiai išreikštą jos savininko valią.

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso R. B., kuris nurodė, jog 2014-12-16 vakare automobilį paskolinęs pažįstamam K. D., su kuriuo gyvena viename kaime. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis žinojo K. D. amžių ( b.l. 6). Automobilio gavimo iš R. B. aplinkybes patvirtino ir K. D.. Tai rodo, kad transporto priemonė aptariamo pažeidimo padarymo metu nebuvo naudojama prieš jos savininko valią. Įvertinus tokius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad automobilį VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) K. D. paėmė prieš savininko R. B. valią ir juo disponavo neteisėtai. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. B. žinodamas apie tai, kad K. D. nepilnametis ir neturi teisės vairuoti transporto priemones nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto jo panaudojimo, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti R. B. priklausantį automobilį, kuriuo naudodamasis K. D. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisėtas, atitinka įstatymų reikalavimus ir formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2AT-30-2013, Nr. 2AT-31-2013 ir kt.).

Nors R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad konfiskavus jam priklausantį automobilį buvo pažeistos jo kaip nukentėjusiojo teisės, tačiau ATPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas, kai tiesiogiai administraciniu teisės pažeidimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Šioje byloje K. D. inkriminuotų veikų objektai yra išimtinai susiję su transporto sritimi, K. D. padarytais pažeidimais žala R. B. tiesiogiai nėra padaryta, todėl skundžiamame nutarime nukentėjusiuoju jis įvardintas nepagrįstai. Tačiau vien tai, kad skundžiamame nutarime R. B. įvardintas nukentėjusiuoju, neduoda pagrindo sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo laikyti neteisėtu, juo labiau, kad, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, R. B. nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiojo teisėmis, t.y. jis turėjo galimybę ginti savo interesus.

ATPK 37¹ straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, organas (pareigūnas), spręsdamas klausimą dėl nuobaudos nepilnamečiui skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas, atlygintų turtinį nuostolį, jeigu šio suma neviršija keturiolikos eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administracinių teisės pažeidimų padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Šiuo atveju byloje yra duomenys apie tai, kad VĮ „(duomenys neskelbtini) “ dėl kelyje A10 Panevėžys – Pasvalys- Ryga km. (duomenys neskelbtini) sugadinto kelio šlaito padaryta 18,92 eurų žala ( b.l. 31). Teismui pateiktoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. D. gautų pajamas, be to VĮ „(duomenys neskelbtini) “ padaryta turtinė žala didesnė nei ATPK 37¹ straipsnio 1 dalyje , nurodyta suma, kurią teismas gali įpareigoti atlyginti nepilnametį. Apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo K. D. atlyginti VĮ „(duomenys neskelbtini) “ 18,92 eurų turtinį nuostolį, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikinamas.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, kurių turi būti laikomasi bylą nagrinėjant teisme, tai susiję su tiesės į gynybą užtikrinimu traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui.

K. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis nedraustas privalomuoju draudimu. Teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nurodė, kad K. D. be kita ko apgadino ir automobilį. Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas, nes automobilio apgadinimas K. D. protokole inkriminuotas nebuvo. Ši aplinkybė iš skundžiamo nutarimo konstatuojamosios dalies šalintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria K. D. įpareigotas per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VĮ „(duomenys neskelbtini) “ 18,92 eurų turtinį nuostolį.

Iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad K. D. apgadino automobilį „VW Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini) .

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.