- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- II-1420-484/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties Z. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - Institucija) vyriausioji specialistė surašė Z. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir bendrovė) direktoriumi, laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų: 2009 m. balandžio mėn. priskaičiuotų 3325,40 Lt, 2009 m. gegužės mėn. priskaičiuotų 3375,91 Lt ir 2009 m. birželio mėn. priskaičiuotų 3378,71 Lt (2009 m. birželio mėn. sumokėta 5000 Lt, todėl protokolo surašymo dienai liko nesumokėta 7754,43 Lt), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 25 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu pripažino Z. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, atsižvelgdama į tai, kad Z. S. dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailisi, anksčiau Institucijos administracine tvarka nebaustas, bendrovės finansinė padėtis yra sunki, paskyrė 500 Lt baudą.
II.
Z. S., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Skundą grindė tuo, kad ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Nurodė, kad jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, kaltės dėl laiku nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų nėra, nes bendrovės atsiskaitomoji sąskaita yra areštuota, joje pinigų nėra, todėl jo veiksmai buvo apriboti ir priklausė nuo kitų asmenų. Teigė, kad administracinė nuobauda turėjo būti paskirta ne jam, o bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi Z. S. skundą atmetė. Teismas nustatė, jog byloje ginčo dėl to, kad Z. S. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nėra. Z. S. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų Įstatymo nustatytais terminais nesumokėjo. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinės ataskaitos duomenys patvirtina, kad draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas ataskaitinio laikotarpio, t. y. antrojo ketvirčio pabaigoje, sudarė 7723,01 Lt, o 2009 m. birželio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini “ sumokėjo tik dalį priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Z. S. veika pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
III.
Z. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti Institucijos priimtą nutarimą. Apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat teigia, kad už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą Įstatymo nustatyta tvarka yra atsakingas draudėjas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jis – šios bendrovės darbuotojas. Nurodo, kad baudžiant jį yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes uždarosios akcinės bendrovės atsakomybė yra ribota. Teigia, kad jo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nėra, nes nebuvo jokių objektyvių galimybių sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad už juridinio asmens padarytą priešingą teisei veiką atsako jo atstovas, šiuo atveju – direktorius Z. S.. Pareiga sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas išlieka nepriklausomai nuo verslo sėkmės. Nurodo, kad Z. S. padaryta veika visiškai atitinka ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Z. S. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. S. kaltė, padarius ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties argumentaciją, todėl jos nebekartoja.
Apeliaciniame skunde Z. S. taip pat nurodo, kad už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą yra atsakingas draudėjas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą baudžiant jį, yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes uždarosios akcinės bendrovės atsakomybė yra ribota. Šiuo aspektu pasisakytina, kad pagal ATPK nuostatas administracinė atsakomybė kyla tik fiziniams asmenims, kaltiems dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Byloje ginčas dėl to, kad Z. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nekyla, pats apeliantas kitų asmenų, kurie bendrovėje yra atsakingi už valstybinio socialinio draudimo įmokų nustatyta tvarka mokėjimą, nenurodo. Pažymėtina ir tai, kad uždaroji akcinė bendrovė iš tiesų yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), tačiau šis požymis reiškia tai, kad bendrovė pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Šiuo gi atveju administracinį teisės pažeidimą padarė (t. y. pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų nustatytą mokėjimo tvarką) jos direktorius, už ką jis ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Z. S. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nėra, nes nebuvo jokių objektyvių galimybių sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui jokios įtakos neturi (teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, ATPK 250 straipsnyje nurodytų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, nenustatė), tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant Z. S. skirtiną administracinę nuobaudą – jam buvo paskirta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Z. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.