Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-1223-861/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-27
Bylos Nr.
2-1223-861/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16620-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
V. Š., I. Š., A. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. S.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1223-861/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16620-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.10.; 44.5.2.8.; 95.7.;116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. B.,

atsakovei V. S.,tretiesiems asmenims V. Š., I. Š., A. S.,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. Š., I. Š., A. S., G. S., A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę V. S. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse, pastatytą metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą. Atsakovei V. S. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, prašė nurodyti, jog ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse, pastatytą metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse pastatė metalo vielos tinklo, taip pat medinių lentelių su stumdomais vartais tvorą, statinio (tvoros ir vartų) ilgis – 55,66 m, aukštis – 1,00 -1,80 m. Pažymėjo, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl vykdytų statybos darbų surašė 2012-02-27 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120227-00070. Nurodė, jog 2012-03-26 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-120326-00129 iš atsakovės buvo pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2012-09-26 likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2012-09-26 aktu Nr. RPA-00-120926-00167 nustatyta, kad minėtas reikalavimas nebuvo įvykdytas. Pažymėjo, jog atsakovė iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, bet statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai pateiktas nebuvo (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir įtraukti trečiuoju asmeniu A. S.. Nurodė, kad statiniai buvo pastatyti 1986 metais, niekas niekada atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl statinių, tik 2012 m. buvo gautas bendrasavininkų Vladimir ir I. Š. skundas. Nurodė, jog ieškovas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2004 metų žinojo statybos faktą, tačiau tik 2012 metais buvo surašytas savavališkos statybos padarinių aktas. Paaiškino, jog leidimas pasididinti esamą žemės sklypą išduotas 2011-09-28 (b. l. 39-41).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti V. Š., I. Š., G. S., A. S.. Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklauso V. S. (747/1410 žemės sklypo), V. Š. ir I. Š. (335/1410 žemės sklypo), G. S. ir A. S. (328/1410 žemės sklypo). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi V. S. ir A. S. prašymą dėl esamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje nustatė, kad prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką ir prašė duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Paaiškino, jog 2011-10-20 raštu Nr. 49SDŽ-573 minėtas sutikimas buvo suteiktas ir teisės aktų nustatyta tvarka bei sąlygomis leista, jog būtų rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 50 kv. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs V. S. ir A. S. prašymą dėl sklypo padidinimo apie 110 kv. m iš vakarų pusės, 2012-03-07 analogišku raštu Nr. A51-13556 (2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Skyrių, prašydamas duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-04-05 raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-132 sutiko, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo, esančio Fabijoniškių g. 66, Vilniuje (kadastro Nr. 0101-0016:137), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 110 kv. m iš vakarinės žemės sklypo l pusės laisvoje valstybinėje žemėje, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų ir naudotojų sutikimus (b. l. 27-30).

Atsakovė patikslintu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti, įtraukti trečiuoju asmeniu A. S. bei leisti įteisinti statybą. Patikslintą atsiliepimą grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą (b. l. 81-83)

Tretieji asmenys V. Š. ir I. Š. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog nepašalinus savavališkos statybos padarinių, savavališkos statybos statytojas turėtų pranašumų įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono prieš žemės sklypo bendraturčius proporcingai jų turimai daliai. Nurodė, kad V. Š. ir I. Š. nori įsigyti minėtą žemės sklypo dalį ir tokiu būdu padidinti nuosavybės teise valdomą žemės sklypo plotą, ką patvirtina 2008-02-27 kreipimasis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti žemės sklypą, besiribojantį su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 2012-11-14 kreipimasis su tuo pačiu prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (b. l. 107-108).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad savavališkų statybų įteisinimo galimybė egzistuoja, tačiau tai priklausys nuo to, ar bus išspręstas ginčas dėl žemės tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų (b. l. 189-193).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kai įsigijo turtą, tvora jau buvo pastatyta, takelio nebuvo. Paaiškino, jog susipažinusi su brėžiniais ir pamačiusi, kad tvora stovi valstybinėje žemėje, ji kreipėsi į žemėtvarką ir minėtą žemės dalį atsakovei buvo leista išsipirkti. Pažymėjo, kad tada atsakovė pradėjo rengti detalųjį planą ir pateikė jį savivaldybei. Taip pat nurodė, kad tretieji asmenys jau pirkdami sklypą žinojo, kur stovi tvora (b. l. 189-193)

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė statinius pastatė savavališkai, sutikimo negavo. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-04-05 raštu sutiko, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 110 kv. m iš vakarinės žemės sklypo l pusės laisvoje valstybinėje žemėje, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų ir naudotojų sutikimus, tačiau minėti sutikimai nebuvo gauti (b. l. 189-193).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Š. paaiškino, kad turtą įsigijo 2006 metais, ir tapo bendraturčiais su atsakove. Pažymėjo, jog žinojo, kad 2004 metais buvo duotas sutikimas rekonstrukcijai, kuri buvo atlikta ir 2006 metais namas padidėjo. Pažymėjo, jog bandė tartis su kaimynais, buvo pasirašytas susitarimas, bet vėliau jie paaiškino, kad susitarimas neturi galios. Paaiškino, jog ginčo tvora trukdo visiems bendraturčiams. Pažymėjo, jog sutikimo atsakovei įteisinti savavališkas statybas neduos (b. l. 189-193).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad iš 1993 metų dokumentų, brėžinių matosi keliukas, tačiau atsirado Kaimelio gatvė, keliukas tapo nereikalingas. Prašė suteikti galimybę netrukdomai atsakovei prisijungti gabalėlius žemės ir ginčą užbaigti (b. l. 189-193).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse pastatė metalo vielos tinklo, taip pat medinių lentelių su stumdomais vartais tvorą, kurios ilgis yra 55,66 m, aukštis – 1-1,80 m (b. l. 1-3). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei V. S. ir tretiesiems asmenims V. Š. ir I. Š. bei G. S. ir A. S. (b. l. 17-18). Minėtas sklypas nėra atidalintas, nustatyta tik jo naudojimosi tvarka (b. l. 18). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, po kurio buvo surašytas 2012-01-19 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-06, kuriame nustatyta, kad šalia žemės sklypo, esančio Fabijoniškių g. 66, Vilniuje, yra užimta valstybinė žemė, ją aptvėrus tvora pietinėje ir vakarinėje žemės sklypo dalyse, užimtas valstybinės žemės plotas apie 60 kv. m. (b. l. 6-7). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012-02-27 akte FAK-548 nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora yra metalo vielos tinklo iš segmentų po 2,50 m ir medinių lentelių su stumdomais vartais (b. l. 4). Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl vykdytų statybos darbų surašė 2012-02-27 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120227-00070 (b. l. 8-9). 2012-03-26 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-120326-00129 iš atsakovės buvo pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2012-09-26 likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14), tačiau Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2012-09-26 aktu Nr. RPA-00-120926-00167 nustatyta, kad minėtas reikalavimas nebuvo įvykdytas (b. l. 15). Atsakovė iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, bet statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai pateiktas nebuvo.

Dėl savavališkos statybos fakto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 1 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžta sąvoka „Savavališka statinio statyba“: tai statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Dl-812 (Žin. 2010, Nr. 115-5903), priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 3.1 punkte nustatytus techninius parametrus įvairios tvoros, kurių aukštis yra ne mažiau už 1 m ir ne daugiau už du, priskirtinos I grupės nesudėtingiems statiniams. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pastatyta tvora laikytina I grupės nesudėtingu statiniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l ir 2 punktais teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio l dalies 6 punkto, 23 straipsnio l dalies 4 punkto nuostatas naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje yra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Be to, minėto reglamento 33 punkte įtvirtinta, kad kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, valstybinėje žemėje pastatytiems I grupės nesudėtingiems statiniams – tvorai ir vartams – būtina turėti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse, pastatė metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą. Įrodymų apie tai, kad atsakovė leidimą turėjo, į bylą pateikta nėra, todėl minėtų nesudėtingų statinių statyba laikytina savavališka. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei buvo suteikta galimybė proceso metu įteisinti statybas, tačiau atsakovė nebuvo aktyvi, leidimo negavo ir statybų neįteisino, todėl darytina išvada, kad atsakovė atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l ir 2 punkto, 12 straipsnio l dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus.

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Vadovaujantis CK 4.103 str. 2 d. nuostatomis, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti teritoriją. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustato, jog jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 ir 8 d. nustato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė jai nustatyti šešių mėnesių terminą savavališkoms statyboms įteisinti. Pažymėtina, jog teismui, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, ar konkrečioje situacijoje savavališkas statinys turi būti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantys Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktais, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkto nuostatomis, atsakovei, siekiant gauti leidimą įteisinti savavališką statybą, yra būtina gauti bendrasavininkų, t. y. trečiųjų asmenų rašytinį sutikimą. Iš byloje pateikto trečiųjų asmenų atsiliepimo bei trečiųjų asmenų argumentų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tretieji asmenys V. Š. ir I. Š. nedavė sutikimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančių dokumentų savavališkos statybos įteisinimui, nes, kaip minėta, atsakovei siekiant gauti leidimą įteisinti savavališką statybą, yra būtina gauti bendrasavininkų, t. y. trečiųjų asmenų, rašytinį sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas įteisinti savavališkai šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse pastatytą metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą, netenkintinas. Atsakovė įpareigojama savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse pastatytą metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą. Atsakovei V. S. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, ieškovas turi teisę pats nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse, pastatytą metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 58,86 Lt (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir pietinėje pusėse, pastatytą metalo vielos tinklo ir medinių lentelių su stumdomais vartais 55,66 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę.

Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, savavališkai pastatytas statinys bus nugriaunamas ieškovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio ir 58,86 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 86 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos siųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė