Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-20 · Byla Nr. 2KT-44/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2KT-44/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-44/2013Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTIS2013 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2312-837/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2312-837/2013, kurioje priimta 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi prašoma spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-63-890/2013 sujungimo.

Panevėžio miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2312-837/2013 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui ADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui V. G. dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovas nurodo, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Radviliškio rajone ties Bubiškiu įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas yra ieškovas. Eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis Citroen C8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens automobilis MB E320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo automobilis buvo draustas pas atsakovą Transporto draudimo sutartimi. Atsakovas draudimo išmoką mokėti atsisakė, nurodydamas, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11 409 Lt draudimo išmokos, 400 Lt išlaidų susijusių su transporto vertės nustatymu ir 1359,99 Lt automobilių saugojimo išlaidų.

Palangos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-63-890/2013 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui ADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui A. M. dėl draudimo išmokos priteisimo. Atsakovas šioje byloje atsisako mokėti draudimo išmoką bei savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais bei įrodymais, kuriuos pateikia Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje. Abiejose bylose atsakovas ginčija eismo įvykio dalyvių nurodytas to paties 2011 gruodžio 29 d. eismo įvykio aplinkybes, abiejose bylose šalys ir tretieji asmenys sutampa, todėl atsakovas prašė teismo sujungti šią bylą su Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsniu, 136 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi perdavė bylų sujungimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, Palangos ir Panevėžio miesto apylinkės teismai turėjo teisinę galimybę išspręsti šių bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdami susijusią bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo pateikta civiline byla Nr. 2-2312-837/2013 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia informacija apie Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-63-890/2013 yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Abi bylos glaudžiai susiję, jose nagrinėjamos tos pačios aplinkybės – atsakovas ginčija eismo įvykio dalyvių nurodytas to paties 2011 gruodžio 29 d. eismo įvykio aplinkybes, bylose sutampa šalys ir tretieji asmenys. Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinė byla nepradėta nagrinėti iš esmės, o Palangos miesto apylinkės teisme 2013 m. vasario 11 d. nutartimi paskirta eismo įvykio ekspertizė ir byla sustabdyta. Taigi, teismo procesas Palangos miesto apylinkės teismo byloje yra pažengęs toliau, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla prijungtina prie Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos. Tokiu būdu bylos bus išnagrinėtos operatyviau, ekonomiškiau ir teisingai, o atskiri procesai tik didina jų kaštus bei vilkina procesą.

Pažymėtina, kad susipažinus su Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2312-837/2013 medžiaga, matyti, kad ši byla dar 2013 m. sausio 23 d. nutartimi, nustačius kad Palangos miesto apylinkės teisme ji būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, bei vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo perduota Palangos miesto apylinkės teismui. Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi grąžino civilinę bylą Panevėžio miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje paskirta ekspertizė ir byla išsiųsta ekspertams, o dėl skirtingų apygardų teritorijose esančių apylinkių teismuose nagrinėjamų bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-2312-837/2013 sustabdė iki bus išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-63-890/2013. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs trečiojo asmens V. G. atskirąjį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi nepagrįstai pats persiuntė civilinę bylą Palangos miesto apylinkės teismui, nes tokia teisė įstatymu nesuteikta.

Lietuvos apeliacinis teismas, šia nutartimi nespręsdamas dėl aukščiau nurodytų teismų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, žemesnės pakopos teismams išaiškina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nutartį dėl bylos perdavimo kitam teismui priima bylą nagrinėjantis teismas, išskyrus šio 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą atvejį (CPK 34 str. 3 d.). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tais atvejais, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3p., 3 d.). Dėl bylos perdavimo kitam teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, kuris nutartimi gali perduoti bylą kitam tos pačios pakopos pirmosios instancijos teismui (apylinkės teismas gali perduoti nagrinėjamą bylą kitam apylinkės teismui, apygardos teismas – kitam apygardos teismui). Tokia nutartis dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 34 str. 4 d.). Vadinasi, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą turėjo pagrindą spręsti nagrinėjamos civilinės bylos perdavimo Palangos miesto apylinkės teismui klausimą. Pažymėtina, kad šia Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas civilinių bylų sujungimo klausimas. Palangos miesto apylinkės teisme, gavus iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą, susijusią su Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civiline byla, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl dviejų tame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į CPK 35 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami (išskyrus CPK 34 str. 2 d. 4 p. pagrindu, kai byla perduota pažeidžiant teismingumo taisykles, t. y. iš apylinkės teismo perduota į apygardos teismą).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2312-837/2013 ir Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-63-890/2013, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-2312-837/2013 prie civilinės bylos Nr. 2-63-890/2013.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas