Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo prokurorės Aušros Gylytės skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-09-06 nutarties, kuria pareiškėjos L. T. skundą tenkino ir panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Gylytės 2012-08-09 nutarimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-30 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjas R. M. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes B. S. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d. ar 182 str. 1 d. požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-08-09 nutarimu atmetė L. T. skundą ir paliko galioti 2012-07-30 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Minėtą prokurorės nutarimą L. T. apskundė Utenos rajono apylinkės teismui. Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012-09-06 nutartimi pareiškėjos L. T. skundą tenkino ir panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Gylytės 2012-08-09 nutarimą.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė A. Gylytė prašo panaikinti 2011-09-06 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. S. nutartį ir priimti dėl skundo sprendimą - palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Gylytės 2012-08-09 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad 2003-10-17 Utenos apskr. viršininko sprendimu nuosavybės teisės buvo atkurtos tik vienam pretendentui, t. y. K. S. , o tam pagrindas - 1999-04-08 Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas 1938-09-29 Utenos apylinkės teismo nutarimas, pagal kurį M. L. atsisakė nuo paveldėjimo teisių į tėvo A. S. turtą. K. S. mirė 1993-04-07, M. L. - 2004-11-02. Nagrinėjamo L. T. prašymo požiūriu svarbios nuostatos yra: 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatantis, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą suėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams, ir 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, nustatantis, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 str.ld. numatytas nusikaltimas yra laikomas nesunkiu). Šios aplinkybės reikalauja taikant 1961 m. BK 49 str. l dalies 3 p. nuostatas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Skundas atmetamas.

Skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja konstatavo, kad prokurorės ir tyrėjo nutarimai naikinami kaip nepagrįsti. Su šiomis ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Lietuvos Respublikos BPK 166 str.1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.

Prokurorė atmesdama L. T. skundą savo nutarime palikdama galioti 2012-07-30 nutarimą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų B. S. atžvilgiu, vykdant nuosavybės teisės atkūrimo procedūras, grindė tuo, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Prokurorė skunde nurodė, kad taikant 1961 m. BK 49 str. l dalies 3 p. nuostatas, turi būti atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tačiau BK 95 str. 7 d. numato, kad, jeigu asmuo iki senaties terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tokiu atveju atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Sprendžiant dėl senaties taikymo, pastaroji aplinkybė nesiaiškinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra aiški BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta aplinkybė. Ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai nurodė, kad nėra išreikalauti duomenys iš Vilniaus 3-iojo notarų biuro notarinio registro knygos 1999 m. balandžio 8 d. notarinio įrašo ( registro Nr. 2340) kopija, iš kurios duomenų būtų galima nustatyti, kas kreipėsi į notarą dėl dokumento nuorašo notarine tvarka patvirtinimo. Tiriant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pirmiausia turi būti išsiaiškinta, ar padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ją padarė, ir tik po to galima spręsti, ar taikytinas senaties terminas, įvertinus visas įstaymo numatytas šiam terminui skaičiuoti svarbias aplinkybes.

Pagrindo naikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį prokurorės nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1d. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Gylytės skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.