- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-550-593/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09237-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. B.
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-01-1-09237-2015-2)
2015 m. liepos 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2015-02-12, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Golf“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame L. M., siekdamas papirkti valstybės tarnautoją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-o būrio vyresnįjį patrulį M. M., už tai, kad pastarasis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl transporto priemonės vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo, automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros rezultatų kortelės ir išvengtų administracinės atsakomybės pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d., už padarytus LR Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų pažeidimus, davė jam 20 eurų vertės kyšį, pinigus padėdamas į jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių daiktų skyrių, o įspėtas dėl atsakomybės už valstybės tarnautojo papirkimą 20 eurų kupiūrą pasiėmė ir įsidėjo į striukės kišenę, tačiau vedamas į policijos tarnybinį automobilį pareigūnui pasiūlė eiti iki jo namų, kur žadėjo duoti dar 20 eurų kyšį, tokiu būdu pasiūlė policijos pareigūnui 40 eurų kyšį, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 str., atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Skunde jis teigia, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nes jis nuosekliai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pergyvena dėl tokių nusikalstamų savo veiksmų. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmais žala nebuvo padaryta, ankstesnes bausmes atliko, nusikalto ne per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, prižiūri savo neįgalią mamą, kuri, atliekant jam laisvės atėmimo bausmę, liktų be priežiūros. Todėl nuteistasis mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jam realaus laisvės atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo A. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija jam paskirtos laivės atėmimo bausmės dydžio, tik mano, kad jam gali būti taikytos BK 75 str. nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Tačiau sutikti su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais motyvais negalima.
BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad A. B. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, anksčiau jis teistas septynis kartus, o šį nusikaltimą jis įvykdė praėjus vos 8 mėnesiams po to, kai atlikęs bausmę buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Įvertinęs tai ir padaręs išvadą, kad A. B. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo, apylinkės teismas nuteistajam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, kad nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas nustatė ženkliai mažesnę nei tokio nusikaltimo sankcijos vidurkis bausmę, ją, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažindamas 1/3. Todėl atsižvelgus į A. B. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios leidžia jį vertinti kaip linkusį nusikalsti asmenį, taip pat atsižvelgus į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį konstatuojama, kad šiuo atveju nėra prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tuo pagrindu nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, atmetami kaip nepagrįsti.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, jau įvertinti apylinkės teismo parenkant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį. Tai, kad nuteistasis tariamai pergyvena dėl įvykdyto nusikaltimo, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, ankstesnes bausmes atliko, yra nepakankama išvadai, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti netaikant jam realaus laisvės atėmimo. Nors nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad prižiūri savo neįgalią mamą, kuri, atliekant jam laisvės atėmimo bausmę, liktų be priežiūros, tačiau nuteistasis nepateikė įrodymų, kad jam įstatymo nustatyta tvarka yra paskirta jo neįgalios motinos globa ar slauga. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvas šiuo aspektu taip pat yra atmetamas.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, todėl keisti jį nuteistojo A. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.