Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „FC Stumbras“, atstovaujamos nemokumo administratorės M. B., ieškinį atsakovui R. J. W. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš byloje esančių ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1818-638/2020 VšĮ „FC Stumbras“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta M. B.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d. Šia nutartimi VšĮ „FC Stumbras“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas, ir nemokumo administratorei įmonės turtas bei visi dokumentai būtų perduoti, byloje nėra. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, kurį 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. nutartimis patikslino. Bankrutuojančios VšĮ „FC Stumbras“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas R J. W..

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi, įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Šiuo atveju, atsakovas R. J. W., būdamas ieškovės vadovu, taip pat atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratorei turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visų dokumentų, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovui paskyrė baudą dėl dokumentų ir turto neperdavimo administratorei. VšĮ „FC Stumbras“ juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2018 metus. Iš balanso matyti, kad įstaigos turtą 2018 metais sudarė 71 637 Eur. Iš jo ilgalaikis materialusis turtas - 10 106 Eur, o 61 531 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai). VšĮ „FC Stumbras“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 131 875 Eur. Iš šių duomenų matyti, jog 2018 metais pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į VšĮ „FC Stumbras“ balansą įrašyto turto vertės. 2018 metais įstaiga patyrė 65 873 Eur nuostolių. Ieškinyje administratorė pažymėjo, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. VšĮ „FC Stumbras“ nutraukė mokėjimus patalpų nuomotojui A. K., nuo 2019 m. sausio nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl nuo 2019 m. pradžios kilo atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorė pateikė duomenis, patvirtinančius kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momentą, t. y. nuo 2019 m. liepos mėn. VšĮ „FC Stumbras“ nebegalėjo atsiskaityti su VSDFV Kauno skyriumi ir liko skolinga 740,67 Eur ir 235,02 Eur delspinigių, tokiu būdu padarydama 1021,47 Eur žalą, nuo 2018 m. lapkričio VšĮ „FC Stumbras“ nebeatsiskaitinėjo už nuomos paslaugas su kreditoriumi A. K., nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. VšĮ „FC Stumbras“ A. K. liko skolinga - 36 000 Eur už nuomą ir 11 049 Eur delspinigių, iš viso 47 049 Eur, nuo 2019 m. kovo mėn. VšĮ „FC Stumbras“ nebeatsiskaitinėjo su kreditore UAB „Godagroup“, liko skolinga - 4 840 Eur, nuo 2019 m. sausio mėn. VšĮ „FC Stumbras“ neatsiskaitė su kreditore UAB „Raimda auditas“ , liko skolinga - 2 268,75 Eur, nuo 2019 m. vasario mėn. VšĮ „FC Stumbras“ neatsiskaitė su UAB „Futbolo stadionas“, liko skolinga - 18 355 Eur, nuo 2019 m. kovo mėn. VšĮ „FC Stumbras“ nebeatsiskaitinėjo už paslaugas su kreditore UAB „Kvintencija“ ir liko skolinga - 1 313,67 Eur, taip pat VšĮ „FC Stumbras“ nuo 2019 m. gegužės 7 d. nebevykdė savo įsipareigojimų Lietuvos futbolo federacijai ir liko skolinga 58 480 Eur. Taigi, atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. įmonei esant nemokiai, didinant jos kreditorinius įsipareigojimus, nuo 2019 m. sausio mėnesio nesikreipė į teismą dėl VšĮ „FC Stumbras“ bankroto bylos iškėlimo ir padarė 133 327,27 Eur žalą įmonei ir jos kreditoriams. Įsipareigojimai kreditoriams atsirado dėl neteisėto atsakovo R. J. W. neveikimo, t. y. savo pareigų numatytų CK 2.87 straipsnyje nevykdymo, todėl tarp ieškovės kreditoriams padarytos žalos ir atsakovo neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 133 327,27 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, taip pat priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (133 327 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija, todėl jos taikymas turi būti pagrįstas; kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys ir nurodyti motyvai patvirtina akivaizdų įmonės vadovo aplaidumą nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir (ar) vykdant pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratorei. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog R. J. W. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto ir taip elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, siekiant užkirsti kelią jam ateityje piktnaudžiauti įmonės vadovo įgaliojimais, apribotina atsakovo teisė 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 1 975 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 11,22 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo ( CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo R J. W., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „FC Stumbras“, j. a. k. 303088909 naudai priteisti 133 327 (vieną šimtą trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (133 327 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo R J. W., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 1 975 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 11,22 Eur (vienuolika eurų, 22 ct) pašto išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.