Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-2448/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2-2448/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
akcinės bendrovės SEB banko
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2448/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.8(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Esadė ir Ko“ 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, priimtos bankroto byloje Nr. B2-2569-324/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB SEB bankas skundu prašė: pripažinti negaliojančiu BUAB „Esadė ir Ko” kreditorių komiteto 2011 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 4 „Lėšų sumos, skirtos administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo pajamų, gautų iš parduoto įkeisto turto, nustatymas”, įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių komiteto posėdį administratoriaus atlyginimui ir jo apmokėjimo tvarkai nustatyti, nedidinant atlyginimo ir nenustatant papildomo atlygio, t. y. „sėkmės mokesčio”. Nurodė, kad į 2011 m. balandžio 20 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas „Lėšų sumos, skirtos administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo pajamų, gautų iš parduoto įkeisto turto, nustatymas”. Trys iš keturių posėdyje dalyvavusių kredito komiteto narių balsavo už administratoriaus pateiktą pasiūlymą ir nutarė, kad suma, skirta administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo parduoto įkeisto turto, apskaičiuojama išvedant proporciją tarp gautų pajamų iš įkeisto turto pardavimo ir visų pajamų, gautų iš viso įmonės turto pardavimo bei išieškotų skolų iš debitorių. Administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta 2009 m. lapkričio 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu. Jau pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo aišku, kad vienintelis BUAB „Esadė ir Ko” turtas, kurį pardavus bus tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai bei apmokamos bankroto administratoriaus patirtos išlaidos, yra įkeistas pareiškėjui AB SEB bankui. Viso BUAB „Esadė ir Ko” turto vertė yra ne didesnė nei 1 292 800 Lt, o pareiškėjo patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 2 857 607,25 Lt, todėl net pardavus visą įkeistą turtą didelė dalis pareiškėjo kreditorinio reikalavimo nebus patenkinta. Nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki skundo padavimo dienos praėjo 18 mėnesių, todėl realizavus bendrovės turtą administratoriaus atlyginimui bus skiriama 130 680 Lt, buhalterei - 27 000 Lt, taip pat bus sumokėti mokesčiai. Administratorius turėjo suprasti ir suprato, kad kreditorių susirinkimas ketina spręsti „sėkmės mokesčio“ išmokėjimo klausimą ateityje, atsižvelgiant į bankroto procedūros eigą bei atliktą darbą. Administratorius neatliko išskirtinių veiksmų, nevykdė netipinės veiklos, dėl ko jam turėtų būti mokamas „sėkmės mokestis“. AB SEB bankas teismui yra pateikęs ieškinį dėl įkeisto turto pardavimo sandorio pripažinimo neteisėtu. Administratoriui buvo nustatytas pernelyg didelis atlyginimas, o „sėkmės mokesčio” mokėjimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Išmokėjus administratoriui papildomą atlyginimą atitinkama suma nebus patenkinti kreditorių reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė AB SEB banko skundą dėl BUAB „Esadė ir Ko“ 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas nurodė, kad BUAB „Esadė ir Ko“ 2011 m. balandžio 20 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo pritarta ketvirtam darbotvarkės klausimui dėl lėšų sumos, skirtos administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo pajamų, gautų iš parduoto įkeisto turto, nustatymo. Iš 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjo ginčijamam nutarimui pritarė trys kreditorių komiteto nariai, prieš balsavo tik pareiškėjas AB SEB bankas. Teismo įsitikinimu, skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje numatytos tvarkos. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, nes jais iš esmės ginčijamas ne 2011 m. balandžio 20 d. nutarimas dėl administravimo išlaidų paskirstymo tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių, o 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo. Kreditorių komiteto patvirtintas administravimo išlaidų paskirstymas tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių nekeičia formulės dėl administratoriaus atlyginimo dydžio ir 8 procentų premijos nuo patenkintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pareiškėjas neskundė 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinti administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas. 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimu buvo patvirtintos administravimo išlaidų paskirstymo tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių formulės (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis). Hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Iš 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad pats pareiškėjas siūlė kreditorių komiteto nariams balsuoti už nutarimą, pagal kurį suma administravimo išlaidoms apmokėti nuo pajamų, gautų už įkeistą turtą, būtų apskaičiuojama pagal formulę, analogišką administratoriaus pasiūlytai ir kreditorių komiteto patvirtintai. Nustatytam proporcingumo principui pareiškėjas iš esmės pritaria, o nesutinka tik su kreditorių susirinkimo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu patvirtintu administratoriaus atlyginimo dydžiu ir 8 procentų premija nuo patenkintų kreditorinių reikalavimų sumos, tačiau dėl jų kreditorių komitetas 2011 m. balandžio 20 d. posėdyje nutarimo nepriėmė. Pareiškėjui nenurodžius, jog priimant skundžiamą nutarimą ĮBĮ 24 straipsnyje numatyta kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarka buvo pažeista, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir tenkinti jo 2011 m. balandžio 28 d. skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai interpretavo skundo dalyką. AB SEB bankas 2011 m. balandžio 28 d. skunde prašė pripažinti negaliojančiu būtent kreditorių komiteto nutarimą Nr. 4, nekeldamas klausimo dėl 2009 m. lapkričio 6 d. susirinkime priimtų nutarimų. Pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas Nr. 4 pažeidžia AB SEB banko interesus, nes 8 procentų premijos įtraukimas į administravimo išlaidų apmokėjimo formulę nepagrįstas tinkamu administratoriaus darbo atlikimu. Pareiškėjas pripažįsta pareigą dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, tačiau nesutinka dėl 8 procentų „sėkmės mokesčio“ įtraukimo į administravimo išlaidų apmokėjimo formulę.Parduotas visas BUAB „Esadė ir Ko“ turtas, kurio vertė ne didesnė nei 1 293 490,00 Lt, o vien banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 2 857 607,25 Lt. Didžioji dalis banko reikalavimo nebus patenkinta. Bankroto administratorius vien savo atlyginimui nusirašė 165 288,09 Lt atlyginimo ir 50 000 Lt „sėkmės mokesčio“ (nors šių išlaidų padengimo klausimas dar nėra išspręstas kreditorių komitete). Tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Visos bankroto proceso išlaidos (be „sėkmės mokesčio“) pagal bankroto administratoriaus apskaičiavimus sudaro daugiau kaip 235 134,27 Lt, t. y. daugiau kaip 18 procentų įkeisto turto vertės, o su protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkančiu 8 procentų „sėkmės mokesčiu“ išlaidos sudarytų daugiau kaip 25 procentus įkeisto turto vertės.Administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas bus apmokamas didžiąja dalimi iš bankui įkeisto turto, nors į banko nuomonę dėl šių išlaidų dydžio ir apmokėjimo tvarkos nustatymo neatsižvelgta. Po bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdė tęstinės veiklos, kuri būtų generavusi pajamas, įmonės bankroto procedūrų metu nebuvo iškilę teisminių ginčų, o dauguma įmonės debitorių yra bankrutavę arba debitoriniai reikalavimai susiformavę dėl klaidų buhalterinėje apskaitoje. Įmonės bankroto administravimo prasme administratorius neatliko išskirtinių veiksmų bei nevykdė netipinės ar ypač sudėtingos organizacinės veiklos, dėl ko jam turėtų būti nustatomas papildomas atlyginimas - „sėkmės mokestis“.Bankroto administratorius neatliko pareigų kaip savo srities profesionalas. AB SEB bankas teismui yra pateikęs ieškinį dėl įkeisto turto pardavimo sandorio pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami administratoriaus veiksmai parduodant vienintelį BUAB „Esadė ir Ko“ turtą, kad administratoriui buvo nustatytas didelis administravimo atlyginimas, papildomo atlyginimo – „sėkmės mokesčio“ mokėjimas neatitina protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Esadė ir Ko“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime prašo AB SEB banko atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pats apeliantas susiejo du kreditorių komiteto nutarimus. „Sėkmės mokestis“ administratoriui nustatytas teisėtai, o už jį balsavo ir pats AB SEB bankas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, kuria atmestas AB SEB banko skundas dėl BUAB „Esadė ir Ko“ 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Esadė ir Ko“ 2009 m. lapkričio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo administratoriui už BUAB „Esadė ir Ko“ administravimą patvirtinti 6 000 Lt plius PVM mėnesinį atlyginimą ir 1 500 Lt plius PVM per mėnesį administravimo išlaidoms padengti bei 8 procentų premiją nuo patenkintų kreditorinių reikalavimų sumos. Patvirtinti BUAB „Esadė ir Ko“ buhalterio etatą ir nustatyti jam 1 500 Lt etatinį atlyginimą (priskaitoma suma) bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius. Išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, turto pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą toliau saugoti tvirtinamos pagal faktą atskiru kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimu (21-43 b. l.).

BUAB „Esadė ir Ko“ 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komitetas 4 darbotvarkės klausimu „Dėl lėšų sumos, skirtos administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo pajamų, gautų iš parduoto įkeisto turto, nustatymas“ nutarė, jog suma, skirta administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo parduodamo įkeisto turto apskaičiuojama išvedant proporciją tarp gautų pajamų iš įkeisto turto pardavimo ir visų pajamų, gautų iš viso įmonės turto pardavimo plius išieškotų skolų iš debitorių. Nustatyta, kad suma administravimo išlaidoms apmokėti nuo pajamų, gautų už įkeistą turtą, apskaičiuojama pagal nurodytą formulę; suma administratoriaus atlyginimui ir 8 procentų premijai apmokėti nuo pajamų, gautų už įkeistą turtą, apskaičiuojama pagal nurodytą formulę (11-20 b. l.).

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vertindama tiek skundo, kuris teiktas pirmosios instancijos teismui, tiek atskirojo skundo turinį, taip pat aukščiau paminėtų kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto nutarimų turinį, teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo skundo dalyką. Nors pareiškėjo skundo dalykas (reikalavimas) yra pripažinti negaliojančiu būtent 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimą Nr. 4 „Lėšų sumos, skirtos administravimo išlaidoms, administratoriaus atlyginimui ir 8 procentai premijai apmokėti nuo pajamų, gautų iš parduoto įkeisto turto, nustatymas“, tačiau faktinis skundo pagrindas bei įrodinėtinos aplinkybės siejamos su tais klausimais, kurie buvo išspręsti BUAB „Esadė ir Ko“ 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo metu. Kaip jau nurodyta aukščiau, 2009 m. lapkričio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratoriui atlyginimą, administravimo išlaidų sumą bei 8 procentų premiją nuo patenkintų kreditorinių reikalavimų sumos (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). Gi ginčijamu 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimu patvirtintas tik bendrovės patirtų administravimo išlaidų paskirstymas tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių (ĮBĮ 35 straipsnio 5 dalies nuostatos), tačiau jame nebuvo sprendžiama dėl administratoriaus atlyginimo ar papildomo atlygio patvirtinimo. 2009 m. lapkričio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis buvo tik perkeltas į 2011 m. balandžio 20 d. nutarimu nustatytą lėšų paskirstymo tvarką. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo argumentais iš esmės ginčijamas ne 2011 m. balandžio 20 d. nutarimas dėl administravimo išlaidų paskirstymo tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių, o 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo (papildomo atlygio) patvirtinimo. Kreditorių komiteto patvirtintas administravimo išlaidų paskirstymas tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių nepakeičia 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo dydžio ir 8 procentų premijos nuo patenkintų kreditorinių reikalavimų sumos turinio.

Kreditoriai, tarp jų ir hipotekos kreditorius, turi pareigą dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis). Apeliantas ginčijamo 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimo nepagrįstumą įrodinėja nepagrįstai dideliu administratoriaus atlyginimu, kuris buvo patvirtintas dar 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkime. 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komitetas nepriėmė nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo dydžio ir 8 procentų premijos nuo patenkintų kreditorinių reikalavimų sumos nustatymo, nes tokie klausimai buvo išspręsti dar 2009 m. lapkričio 6 d. Nors tarp pinigų sumų, skiriamų bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, bei kreditorinių reikalavimo patenkinimo galimybių yra glaudus ryšys, tačiau apeliantas, ginčydamas 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimą, bando įrodyti 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkime bankroto administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio nepagrįstumą.

Atskirojo skundo teiginiai, kad didžioji dalis banko reikalavimo nebus patenkinta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kad bankroto proceso išlaidos (be „sėkmės mokesčio“) pagal bankroto administratoriaus apskaičiavimus sudaro daugiau kaip 235 134,27 Lt, t. y. daugiau kaip 18 procentų įkeisto turto vertės, o su protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkančiu 8 procentų „sėkmės mokesčiu“ išlaidos sudarytų daugiau kaip 25 procentus įkeisto turto vertės, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 4 darbotvarkės klausimu. Siekdamas pripažinti negaliojančiu bankroto administratoriui nustatytą atlyginimą pareiškėjas turėjo ginčyti ne aptariamą kreditorių komiteto nutarimą, o kreditorių 2009 m. lapkričio 6 d. susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu, tačiau to nedarė. Be to, 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkime nustatytas atlyginimas yra įtrauktas ir į su bankroto administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, todėl ji taip pat turėtų būti ginčijama. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia kreditoriaus AB SEB banko interesus. Kaip jau pažymėta, 8 procentų dydžio premija („sėkmės mokestis“) bankroto administratoriui taip pat nustatyta ne ginčijamu nutarimu, o 2009 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimu. Apelianto teiginiai, kad bankroto administratorius neatliko pareigų kaip savo srities profesionalas, kad teismui pateiktas ieškinys dėl įkeisto turto pardavimo sandorio pripažinimo neteisėtu ir pan. nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimas yra nepagrįstas, t. y. jog administravimo išlaidų paskirstymas nustatytas neteisingai. Paminėtais teiginiais tik bandoma paneigti bankroto administratoriui nustatytą atlyginimo dydį, įskaitant ir „sėkmės mokestį“, tačiau šis klausimas ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nebuvo sprendžiamas.

Nagrinėjamu atveju kreditorių komiteto 2011 m. balandžio 20 d. nutarimu nustatytas administravimo išlaidų paskirstymas atitinka ĮBĮ 36 straipsnio, 33 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teiginiai, kad administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas bus apmokami didžiąja dalimi iš bankui įkeisto turto, šioje situacijoje nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ginčijamas 2011 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Daryti išvadą, kad priimant ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą buvo pažeista ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus apelianto atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis