Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nubausta už tai, kad 2015-02-02 apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Panevėžio m., vairuodama mopedą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi, nustatytas 1,06 promilių girtumas, neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nebuvo užsidėjusi saugos šalmo, mopedui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 204, 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą motyvuojant tuo, kad pažeidėjos atžvilgiu buvo nepagrįstai taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

ATPK 30 straipsnis nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 129 straipsnyje, ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus. Nors nutarimo rezoliucinėje dalyje ir nenurodoma, tačiau iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymo pažeidėjos atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą.

ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Ginčo dėl G. B. veikos kvalifikacijos nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 129 straipsnį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta mažesnė nei ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 300 Eur bauda ir atitinkamai galutinė nuobauda yra per švelni.

Teismų praktikoje atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinė byla Nr. 2AT-53-2014).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas, G. B. skirdamas nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi nuobaudų individualizavimui reikšmingais duomenimis, būtent tuo, kad G. B. visiškai prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus ji padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą. Teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikymą G. B. atžvilgiu argumentavo tuo, kad dėl neatsakingo pažeidėjos elgesio nukentės trys jos mažamečiai vaikai, be to nuo 2015-01-01 sugriežtinus atsakomybę už mopedų vairavimą esant neblaiviam, ko pažeidėja dėl savo išprusimo lygio nežinojo ir būdama bausta už analogišką veiką pagrįstai tikėjosi, jog galimai bus nubausta švelniau.

Aplinkybė, kad pažeidėja prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, apylinkės teismo pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracines nuobaudas sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose. Šiuo atveju tai, kad G. B. šeimyninės aplinkybės, finansinė padėtis ar lūkesčiai, susiję su tikimybe išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ar atsakomybę švelninančių normų taikymu, nėra išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l. 7-8) matyti, kad G. B. ne kartą bausta administracine tvarka. 2014-10-23 ji bausta pagal ATPK 131 straipsnio 9 dalį (redakcija galiojusi iki 2014-12-31) ir ATPK 131 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojusi iki 2014-12-31) už analogišką pažeidimą, t. y. kad vairavo mopedą neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti neįgyta bei būdama neblaivi. Pažymėtina, kad ankstesni baustumai ir analogiškų pažeidimų vykdymas neigiamai apibūdina G. B. asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos jai atitinkamo poveikio nepadarė, ji toliau daro administracinius teisės pažeidimus. G. B. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 129 straipsnyje savo pasekmėmis yra pavojingas ir šiurkštus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves. Pakartotinis tokio pažeidimo padarymas keturių mėnesių laikotarpiu rodo G. B. neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, į savo pačios ir kitų eismo dalyvių saugumą, todėl toleruoti tokį elgesį ir taikyti pažeidėjos atžvilgiu atsakomybę švelninantį institutą nebuvo teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. B. pagal ATPK švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobaudą, nepakankamai įvertino pažeidimo pobūdį ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. B. pagal ATPK 129 straipsnį skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas ir G. B. dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje paskirtina 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda atitinkanti tokios nuobaudos aptariamo straipsnio sankcijoje numatytą minimalų dydį.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už pažeidimus numatytus ATPK 129 straipsnyje, ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje galutinai skirtina 1158 Eur bauda. Kaip matyti iš rezoliucinės skundžiamo nutarimo dalies, pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, taikė ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatas ir baudos mokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl paskirtos galutinės baudos mokėjimo išdėstymo. Įvertinęs šia nutartimi skiriamos baudos dydį, baudos mokėjimas išdėstytinas maksimaliam laikotarpiui – dvejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimą pakeisti, paskirti G. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje administracinė nuobaudą - 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, G. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, galutinai paskirti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą ir šios baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui nuo nutarties priėmimo dienos, įpareigojant G. B. kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokėti po 48,25 eurus baudos, iki bus sumokėta visa bauda.

Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.