- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e1-891-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26955-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis 2 grupės neįgalumą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. R. (toliau – ir K. R.) (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 83 km 250 m., (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.
Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, nes prieš tai su draugais vakare vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę, jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis važiavo vienas ir vairavo būdamas girtas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu ir sukant į kairę, jis nepraleido pagrindiniu keliu, priešais jį atvažiuojančio automobilio, dėl ko jų automobiliai susidūrė ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. To automobilio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, todėl nežino, bet kiek atsimena, tas automobilis buvo didesnis už jo mašiną. Eismo įvykis įvyko dėl jo neblaivumo ir dėl to sulėtėjusios reakcijos. Eismo įvykio metu nuo smūgio jis susitrenkė į automobilio vidines kažkurias detales galvą, dėl to atvykę medikai jį išvežė į ligoninę (duomenys neskelbtini). Kas iškvietė medikus, jis nežino. Jis neatsimena, ar jis matė to automobilio vairuotoją ir kaip po eismo įvykio ta mašina atrodė. Kodėl neatsimena, nežino, gal dėl to, jog labai buvo girtas, o dar ir galvą susitrenkė eismo įvykio metu. Jis pamena tą eismo įvykį, t. y. automobilių susidūrimą ir kad pūtė į alkoholio matuoklį, kurį laikė pareigūnas, tada pamena, kad atsipeikėjo jau ligoninėje. Medikai (duomenys neskelbtini) jam rimtų sužalojimų nenustatė, tik nežymų galvos sumušimą, todėl jį išleido į namus. Jis patvirtina, kad eismo įvykio metu jis rimtų sužalojimų nepatyrė, nieko jam ir šiuo metu neskauda. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir registruotas VĮ Regitra jo vardu. Jis šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini) už 1 600 eurų. Apie tai, kad nėra nurodyta VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) modelio, jis nieko nežino, bet jam priklauso būtent automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teisė vairuoti kelių transporto priemones jis yra įgijęs nuo 1985 m. Šiuo metu pačio vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes nežino, kur yra jį padėjęs, bet, jei jį ras, praneš. Jis yra neteistas, bet vieną kartą yra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, bet kada tai buvo, jau nepamena, bet tai galėjo būti gal prieš kokius 8 metus. Jis turi 2 grupės neįgalumą, yra nedirbantis, santaupų neturi, pragyvena tik iš savo neįgaliojo pensijos, kuri yra 480 eurų dydžio, todėl jei būtų paskirta bauda, jis neturės jos iš kur mokėti. Jis labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo poelgio.
Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog (duomenys neskelbtini), apie 22.20 val. jis vairavo savo automobilį F. G., važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Priekyje jo, ta pačia kryptimi, važiavo du ar trys automobiliai (tiksliai neatsimena), bet tikrai atsimena, kad (duomenys neskelbtini) (valstybinių numerių neįsidėmėjo) važiavo pirma. Jie visi važiavo apie 90 km/h greičiu. Jiems artėjant prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, t. y. nusukimo į dešinę į (duomenys neskelbtini), ir nusukimo į kairę į (duomenys neskelbtini), automobiliai pradėjo lėtėti. Jis pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) rikiuojasi į kairę ir suprato, jog ji suks link (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę, nepraleido priešais pagrindiniu keliu atvažiuojančio (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neįsidėmėjo, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir įvyko eismo įvykis. (duomenys neskelbtini) trenkėsi priekiu, daugiau dešiniu kampu, o (duomenys neskelbtini) trenkėsi taip pat priekiu, daugiau gal kairiu kampu, pamatė, kaip iš abiejų automobilių pradėjo kažkas rūkti. Jis pavažiavęs į priekį apsisuko ir palikęs stotelėje mašiną atbėgo pagelbėti, nes pamanė, jog mašinos pradėjo degti, bet kai priėjo arčiau paaiškėjo, jog tai dūmai nuo išsiskleidusių automobilių apsaugos pagalvių. Šios pagalvės iššovė abiejose mašinose. Jam priėjus, iš (duomenys neskelbtini) išlipo du vyrai, kurie kalbėjo rusiškai, jie lyg buvo ukrainiečiai, o (duomenys neskelbtini) vairuotojas sėdėjo mašinoje. Jis priėjo prie jo ir pamatė, jog vairuotojas neužsisegęs saugos diržo, jo galva pasvirusi į dešinę ir jis nejuda. Kažkas iš sustojusių palietė jo kaklą ir patikrino, ar yra pulsas, jis buvo. Todėl mano, jog jis nuo smūgio arba prarado sąmonę, arba važiuodamas užmigo. Kas iškvietė greitosios medikus ir policiją, jis nežino, bet į tą vietą buvo sustoję nemažai žmonių, kurie turbūt ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Netrukus iš (duomenys neskelbtini) išlipo ir pats vairuotojas, jis automobiliu važiavo vienas, kitų žmonių jo mašinoje nebuvo. Jis nei vieno iš eismo įvykio dalyvių nepažįsta ir matė juos pirmą kartą. Išlipęs (duomenys neskelbtini) vairuotojas elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, buvo akivaizdu, jog jis yra neblaivus. Paklausus (duomenys neskelbtini) vairuotojo, ar mato, ką jis padarė, jis aiškino, jog jis mašinos nevairavo ir ko, neva, jie prie jo kimba. Netrukus atvyko greitosios medikų automobilis, kuris pasisodino (duomenys neskelbtini) vairuotoją ir suteikinėjo pirmąją medicinos pagalbą. Į įvykio vietą atvyko ir policijos ekipažas. Sulaukęs jų, pasakė savo kontaktinius duomenis ir išvažiavo namo, iki galo įvykio vietoje nebuvo. (duomenys neskelbtini) važiavo du žmonės, vairuotojas ir keleivis, keleivis, kai išlipo iš mašinos, skundėsi dešinės rankos skausmu, tačiau ar juos vežė į ligoninę, ar ne, jis nežino, kadangi kaip ir minėjo, jis išvažiavo nesulaukęs pabaigos.
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 83 km 250 m., (duomenys neskelbtini) ribose. Įvykio vieta nereguliuojama sankryža, kurioje po eismo įvykio stovi dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas pareigūno kūno kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20240714-223019UTC+0300.mp4", kuris yra 00:30:00 val. trukmės, jame užfiksuota: policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą; kelyje susidūrę du automobiliai, įvykio vietoje atvykę dirba medikai, K. R. sėdi greitosios automobilyje, jam teikiama medicininė pagalba, pareigūnui paklausus, ar jis vairavo mašiną, K. R. neigia vairavęs, paklausus, ar tai jo (duomenys neskelbtini) automobilis, K. R. atsako, jog ne jo. Vaizdo įraše 2:27 min., pareigūnė paklausia, koks vairuotojo vardas ir pavardė, asmuo atsako, jog K. R.. Vaizdo įraše 3:08 min., pareigūnas paaiškina, jog bus patikrinamas jo blaivumas, reikės papūsti į alkoholio matuoklį, K. R. klausia, ką jis padarė blogo, kad turi pūsti. K. R. atsisako pūsti į alkoholio matuoklį. Pareigūnas paaiškina, jog atsisakymas yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. K. R. vis kartoja, ką jis padarė blogo. Pareigūnas pasako, kad pažiūrėtų į automobilius, K. R., būdamas greitosios automobilyje, pasilenkia ir pažiūri į eismo įvykio vietą, tada pasako, jog tai padarė ne jis. Vaizdo įraše 04:42 min., K. R. pučia į alkoholio matuoklį, tačiau nepavyksta. Vaizdo įraše 04:42 min. K. R. dar kartą pučia į alkoholio matuoklį ir jam nustatomas 2,51 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše 08:54 min. alkoholio matuokliu patikrinamas (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. blaivumas, jis blaivus. Vaizdo įraše 22:15 min. pakartotinai alkoholio matuokliu tikrinamas K. R. girtumas, antru pūtimu jam nustatomas 2,44 promilių neblaivumas.
(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0229, patikros sertifikato Nr. 2069377, pirmo tikrinimo metu 22.32 val. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 22.49 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.
VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2003 m. vidutinė kaina 2024 m. liepos mėn. Lietuvoje su PVM 1 260 Eur..
Žemesnės instancijos teismas
VĮ "Regitra" informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra K. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, kad K. R. (duomenys neskelbtini) yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kategorijos A, AM, B, B1, BE, C, C1, C1E, CE) ir galioja iki (duomenys neskelbtini).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. konstatuota dešinio riešo sąnario raiščio patempimas. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas staigaus dešinio riešo judesio metu autoįvykio metu.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kaltinamajam, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad prieš įvykio dieną išvakarėse su draugais vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Įvykio dieną vairavo būdamas neblaivus jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam važiuojant (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu ir sukant į kairę, jis nepraleido pagrindiniu keliu priešais jį atvažiuojančio automobilio. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų automobiliai susidūrė ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros ir objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas. Taip pat liudytojo V. M. parodymai, kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jis vairavo savo automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Priekyje jo, ta pačia kryptimi, važiavo du ar trys automobiliai, kurių tiksliai neatsimena, tačiau tikrai atsimena, kad (duomenys neskelbtini) (automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo) važiavo pirma. Jie visi važiavo apie 90 km/h greičiu. Jiems artėjant prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, t. y. nusukimo į dešinę į (duomenys neskelbtini)., ir nusukimo į kairę į (duomenys neskelbtini), automobiliai pradėjo lėtėti. Jis pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) rikiuojasi į kairę ir suprato, jog ji suks link (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę, nepraleido priešais pagrindiniu keliu atvažiuojančio (duomenys neskelbtini), dėl ko abu automobiliai susidūrė ir įvyko eismo įvykis. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. R. pareiškė, kad sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo K. R. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad K. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad K. R., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, nežymiai sužalotas žmogus. Pats kaltinamasis patvirtino, kad vairuodamas transporto priemonę jautėsi apsvaigęs. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. K. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog K. R. anksčiau neteistas, turi 2 grupės neįgalumą, šiuo metu nedirba, per pastaruosius 5 metus baustas 8 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudas sumokėjęs), psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas, priklausomybės ligų centre neregistruotas.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta K. R. paskyrus prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą, artimą vidurkiui. Pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, K. R. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei K. R. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir pareigas - kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasi s šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, kaltinamojo asmenybę, anksčiau kaltinamasis jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka, nustatytinas 3 (trejų) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.
K. R. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios K. R. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso K. R.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 260,00 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl K. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
V. Kiti klausimai
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo (duomenys neskelbtini)) apribota K. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikinas K. R. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, K. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo ((duomenys neskelbtini)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę.
Laikiną K. R. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones K. R. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
(duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimą, draudimo polisą, techninės apžiūros ataskaitą, pakvitavimu perduotus K. R., įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Dvi popierines 5 Eur kupiūras, pakvitavimu perduotas K. R., įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti K. R. žinioje.
Išaiškinti K. R., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.