Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo dalį dėl delspinigių uždarosios akcinės bendrovės „SVM Metal“ bankroto byloje Nr. B2-1399-585/2010.

Aprašomoji dalis

nustatė:

BUAB „SVM Metal“ bankroto administratorius prašė patvirtinti patikslintą Vilniaus apskrities VMI 637 621,56 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, tačiau netenkinti reikalavimo dalies dėl 4 350,62 Lt delspinigių. Teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi tarp kitų išspręstų klausimų patvirtino patikslintą kreditoriaus Vilniaus apskrities VMI 637 621,56 Lt dydžio neginčytiną reikalavimą, o klausimą dėl bankroto administratoriaus ginčijamos kitos kreditorinio reikalavimo dalies – 4 350,62 Lt sumos delspinigių tvirtinimo nusprendė nagrinėti teismo posėdyje.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas numato, kad bendrovė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir dėl šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Kadangi PVM deklaracija pateikta 2010 m. sausio 25 d. - po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, įmonė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas turi mokėti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. PVMĮ 123 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, pažeidusiems šio įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia skaičiuoti delspinigius mokestinei prievolei, atsiradusiai iki įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Nei ĮBĮ, kuris yra specialusis įstatymas, nei MAĮ ar PVMĮ nėra apibojimų dėl delspinigių skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo deklaruotiems mokesčiams. Atsižvelgiant į tai, kad PVM nepriemoka susidarė po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (PVM deklaracija pateikta 2010 m. sausio 25 d.), Vilniaus apskrities VMI vadovaudamasi PVMĮ ir MAĮ nustatyta tvarka įmonei teisėtai ir pagrįstai skaičiuoja delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria atmestas Vilniaus apskrities VMI prašymas patvirtinti 4 350,62 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo dalį dėl priskaičiuotų delspinigių BUAB „SVM Metal“ bankroto byloje, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro trečiojo asmens (kreditoriaus) Vilniaus apskrities VMI atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą ir pan.) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendžiant iš ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normos, draudžiančios vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taigi ir atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nuostata, draudžianti išieškoti skolas, taip pat turėtų būti taikoma toms skoloms, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nėra nuostatos, draudžiančios išieškoti mokesčius ar kitas privalomąsias įmokas, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Tą iš dalies paaiškina jau minėta to paties straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią dėl ūkinės komercinės veiklos atsiradusius mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas įmonė moka vadovaudamasi įstatymais. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina išaiškinti, ar Vilniaus apskrities VMI nurodytas BUAB „SVM Metal“ bankroto proceso metu atsiradęs apmokestinamasis objektas yra bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo po bankroto bylos iškėlimo pasekmė (rezultatas), ar jo atsiradimas yra kitos kilmės.

Pagal duomenis su atskiruoju skundu atsiųstoje medžiagoje (išskirtoje iš bankroto bylos dalyje) teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „SVM Metal“ iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 7 d. Po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo BUAB „SVM Metal“ bankroto administratorius 2010 m. sausio 25 d. pateikė mokesčių administratoriui patikslintus mokestinės atskaitomybės dokumentus. Sprendžiant iš atskirojo skundo nagrinėjimo medžiagoje esančio Vilniaus apskrities VMI 2010 m. vasario 23 d. rašto Nr. (14.2)-46-6374 (b. l. 14) šiais mokestinės atskaitomybės dokumentais buvo deklaruota 580 082 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka. Minėtu raštu teritorinis mokesčių administratorius prašė BUAB „SVM Metal“ bankroto administratorių informuoti, iš kokios veiklos apskaityta PVM nepriemoka ir nurodyti priežastis, dėl kurių šis mokestis nebuvo laiku padengtas iš gautų pajamų. Bankroto administratoriaus 2010 m. kovo 2 d. pranešime mokesčių administratoriui (b. l. 15) nurodyta, kad bankrutuojanti įmonė turėjo turto, kuriuo naudojosi lizingo (finansinės nuomos) pagrindais. Sprendžiant iš šio pranešimo turinio, lizingo gavėjas UAB „SVM Metal“ lizingo pagrindais naudojamo turto nebuvo išpirkęs ir nebuvo įgijęs į jį nuosavybės teisių (CK 6.567 str. 1 d. samprata). Po bankroto bylos UAB „SVM Metal“ iškėlimo bankroto administratorius 2009 m. gruodžio 22 d. turto perdavimo-priėmimo aktais grąžino neišpirktus lizingo objektus lizingo davėjui UAB „Ūkio banko lizingas“. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą apie lizingo sutarčių nutraukimą (pasibaigimą), kada lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką be pareigos grąžinti lizingo gavėjui šio sumokėtas įmokas už išperkamus lizingo objektus (CK 6.574 str. nuostatos). Grąžinus lizingo objektus lizingo davėjui UAB „Ūkio banko lizingas“, 2010 m. sausio 11 d. šis atsiuntė BUAB “SVM Metal“ bankroto administratoriui kreditinę sąskaitą Nr. 61 3 802 761,18 Lt sumai, kurioje nurodyta „Gražinimas pagal PVM sąskaitas faktūras: UBJ000073183 2007.07.31; UBJ 000073415 2007.11.22“. Atsiųstoje kreditinėje sąskaitoje buvo apskaitytas 580 082,21 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestis. Šis nurodytas mokestis buvo apskaitytas pagal 2007 m. PVM sąskaitas faktūras ir deklaruotas grąžinus lizingo bendrovei neišmokėtą (neišpirktą) turtą. Minėtame 2010 m. kovo 2 d. pranešime bankroto administratorius nurodė, kad BUAB „SVM „Metal“ neturi galimybės sumokėti minėtu būdu atsiradusio ir deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, nes jokių pajamų negavo, tai negali būti traktuojama kaip ūkinė komercinė veikla, todėl nuo šios mokesčio sumos neturi būti skaičiuojami delspinigiai. Nežiūrint tokio bankroto administratoriaus paaiškinimo ir jo pateiktų dokumentų, teritorinis mokesčio administratorius 2010 m. kovo 15 d. raštu prašė įtraukti į kreditorinių reikalavimų sudėtį ir pateikti teismui papildomai tvirtinti ne tik 580 082 Lt PVM skolą, bet ir 4 350,62 Lt delspinigių dėl prievolės sumokėti šį mokestį savalaikio neįvykdymo, vėlgi prašydamas paaiškinti, ar neįvykdyta mokestinė prievolė atsirado iš bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos, ar bankroto procedūrų metu realizavus jos turtą (b. l. 16). Bankroto administratorius jo 2010 m. kovo 2 d. pranešime išdėstytas po bankroto bylos iškėlimo deklaruoto PVM atsiradimo aplinkybes ir nesutikimo su mokesčių administratoriaus finansine pretenzija dėl 4 350,62 Lt delspinigių įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sudėtį motyvus nurodė ir 2010 m. balandžio 19 d. teikime teismui dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo (b. l. 12-13). Pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 25 d. posėdyje bankroto administratorius pakartojo savo nuostatą, kad neišpirkto lizingo dalyko grąžinimas lizingo davėjui nelaikytinas BUAB „SVM Metal“ ūkine komercine veikla po bankroto bylos jai iškėlimo, todėl dėl deklaruoto PVM nepriemokos delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami (b. l. 23-24).

Teisėjų kolegija sutinka su BUAB „SVM Metal“ bankroto administratoriaus argumentais, kuriais ginčijama Vilniaus apskrities VMI pareikšto kreditorinio reikalavimo dalis dėl 4 350,62 Lt delspinigių, apskaičiuotų po bankroto bylos iškėlimo deklaravus mokėtiną 580 082 Lt pridėtinės vertės mokestį ir sprendžia, kad atmesdamas prašymą patvirtinti šią kreditorinio reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį.

Komercinės teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibūdinama kaip veikla, kuri vykdoma ne dėl asmeninių poreikių tenkinimo, bet siekiant gauti pelno. Tokia veikla apima gamybą, prekybą, paslaugų teikimą. Jos tikslas ir esminis požymis – pelno (pajamų) siekimas. Kaip jau nurodyta, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Kadangi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodoma apie teisę verstis ūkine komercine veikla, vadinasi bankrutuojančios įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos tikslas ir būdingas požymis turi būti pajamų (pelno) iš tos veiklos gavimas. ĮBĮ reglamentuota tik speciali gautų pajamų panaudojimo paskirtis ir panaudojimo tikslas – dengti su ūkine komercine veikla susijusias išlaidas siekiant mažinti dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Jau minėta, kad jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Vadinasi, atitinkamos mokestinės prievolės bankrutuojančiai įmonei gali atsirasti ne iš bet kokios bankroto proceso metu vykdomos veiklos ir ne iš bet kokių tokios įmonės sudaromų sandorių, bet tik iš vykdomos komercinės ūkinės veiklos, kurios rezultate gaunamos atitinkamos pajamos, t. y. tokios veiklos (gamybos, prekybos arba paslaugų teikimo), kuria siekiama pelno. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius 2010 m. sausio 25 d. deklaravo 580 082 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestį, kuris kaip mokestinės prievolės objektas atsirado ne iš bankrutuojančios įmonės komercinės ūkinės veiklos ar komercinio sandorio, kuriuo gauta ar siekta gauti pajamų. Jokiais duomenimis nepaneigtas bankroto administratoriaus paaiškinimas, kad pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką jis turėjo apskaityti ir deklaruoti (šioje byloje bankroto administratoriaus atlikto apskaitos veiksmo teisėtumas neanalizuojamas) lizingo davėjo atsiųstos kreditinės sąskaitos pagrindu po to, kai lizingo davėjui buvo grąžintas neišpirktas lizingo dalykas - lizingo gavėjo neišpirkti daiktai. Neišpirkto lizinguojamo turto grąžinimas lizingo davėjui, nesant jokių duomenų apie sumokėtų lizingo kainos įmokų sugrąžinimą jas mokėjusiam lizingo gavėjui BUAB „SVM Metal“, negali būti laikomas ūkiniu komerciniu sandoriu, kuriuo bankrutuojanti UAB „SVM Metal“ siekė gauti ar gavo pajamų. Bankroto administratorius pagrįstai nurodė, kad toks sandoris (turto grąžinimas lizingo davėjui) negali būti prilygintas ūkiniams komerciniams veiksmams, kuriais siekiama įgyti pajamų (gauti pelno), todėl po jo sudarymo neatsirado jokių papildomų finansinių galimybių mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka sumokėti po bankroto bylos iškėlimo deklaruotą 580 082 Lt pridėtinės vertės mokestį. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad teritorinio mokesčių administratoriaus atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad bankrutuojanti UAB „SVM Metal“ (jos bankroto administratorius) pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą privalėjo sumokėti po bankroto bylos iškėlimo deklaruotą 580 082 Lt pridėtinės vertės mokestį PVMĮ ir MAĮ nustatyta tvarka, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, BUAB „SVM Metal“ nelaikytina padariusi PVMĮ reikalavimų pažeidimą, todėl neatsirado pagrindas pagal atskirajame skunde nurodyto PVMĮ 123 straipsnio 1 dalį skaičiuoti delspinigių MAĮ nustatyta tvarka.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 4 350,62 Lt delspinigiai, apskaičiuoti už po bankroto bylos iškėlimo deklaruotą, bet nesumokėtą 580 082 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestį, patvirtinimo BUAB „SVM Metal“ bankroto byloje yra teisinga, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.