- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- 2S-232-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29022-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- R. V., J. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. V. ir J. V. pateiktu skundu dėl antstolio D. Š. veiksmų prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013-07-29 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti skyrimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00913, ir priimti patvarkymą, paskiriant areštuoto turto vertintoją, atsižvelgiant į geriausią kainą siūlančius kandidatus bei pareiškėjų nuomonę. Skunde nurodyta, jog antstolis patvarkyme nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasis nusprendė skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjai taip pat nesutiko su antstolio paskirta turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas kandidatūra, kadangi antstolis nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu ekspertizei atlikti pasirinko būtent šį turto vertintoją.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. 2013-08-27 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-26 nutartį Nr. I-721V/2010 dėl 1 838 447,8 Lt skolos bei 16 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. V., A. T., D. P., M. V., 3 eilės išieškotojui Nordea Bank Finland Plc, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistus daiktus. Nurodė, kad įstatymas antstoliui suteikia galimybę kreiptis į specialistus - turto vertintojus, tam, kad teisingai ir tinkamai įvertintų areštuotą turtą. Atsižvelgiant į teismų praktiką, gavęs eksperto išvadą, antstolis ją, kaip ir kitus byloje esančius įrodymus dėl turto vertės, turi vertinti kritiškai ir, esant abejonėms, turi teisę skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Patvarkyme nurodyta, kad turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas buvo pasirinktas todėl, kad antstoliui nekilo jokių abejonių dėl jo nešališkumo. Ši bendrovė yra nekilnojamojo turto paslaugų srities lyderis Baltijos šalyse, turintis savo biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje bei Druskininkuose. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas dirba apie 120 nekilnojamojo turto ekspertų. Be to, skolininkams ir išieškotojui buvo išaiškinta teisė turto vertintojui pareikšti nušalinimą, tačiau šia teise jie nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjų R. V. ir J. V. skundą atmetė. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Varžytynėse parduodamo turto kaina šalių susitarimu nenustatinėjama, o ją nustato antstolis. CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, turto vertei nustatyti jis skiria ekspertizę. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CPK 682 str. 1 d., darytina išvada, jog areštuotas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir kad antstolis ekspertizę skiria nustatyti būtent turto rinkos vertei. Teismas nurodė, kad, nors turto vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę, tačiau tai nereiškia, jog ekspertizės išvadomis antstolis turi vadovautis besąlygiškai. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą. Tuo atveju, kai skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo svarstyti galimybę paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d., 3 d.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolio paskirtas turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas, kuriam pavesta atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, yra profesionalus turto vertinimo ekspertas, todėl nėra pagrindo abejoti šios bendrovės kompetencija, nustatant turto rinkos vertę. Be to, pareiškėjai apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo sužinojo 2013-08-07. Būdami supažindinti su galimybe antstolio paskirtą ekspertą nušalinti, pareiškėjai teise pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą CPK 598 str. nustatyta tvarka nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. V. ir J. V. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti 2013-07-29 antstolio D. Š. patvarkymą dėl ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti skyrimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00913, ir priimti patvarkymą, paskiriant areštuoto turto vertintoją, atsižvelgiant į geriausią kainą siūlančius kandidatus bei pareiškėjų nuomonę. Nurodė, kad pagal CPK 681 str. 4 d., jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Todėl teismo teiginiai, kad UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas atliktas areštuoto turto įvertinimas neturės lemiamos reikšmės, areštuotą turtą parduodant iš varžytynių, nes antstolis neturi pareigos vadovautis ekspertizės išvadomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjų nuomone, teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje įtvirtinta antstolio pareiga atliekant vykdymo veiksmus sukelti kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Nustatyta areštuoto turto vertė tiesiogiai paveiks pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes pagal ją bus nustatoma turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina. Be to, turto įvertinimo paslaugos pablogins pareiškėjų turtinę padėtį, nes jie privalės sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl, skiriant ekspertą, buvo būtina atsižvelgti ne tik į turto vertintojo nešališkumą ir kompetenciją, bet ir į eksperto siūlomų paslaugų kainą ir turto įvertinimo laiką. Taigi antstolis, nepateikęs kelių ekspertų kandidatūrų ir nepasiūlęs pareiškėjams pateikti pasiūlymą dėl konkrečios eksperto kandidatūros, anot pareiškėjų, pažeidė jų teisėtus interesus. Renkantis iš kelių kandidatų ir atsižvelgiant į pareiškėjų nuomonę, būtų parinktas tinkamesnis areštuoto turto vertintojas. Tačiau teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nurodytų aplinkybių neįvertino.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėjai, nurodydami teiginius, jog UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas atliktas areštuoto turto įvertinimas neturės lemiamos reikšmės, areštuotą turtą parduodant iš varžytynių, nes antstolis neturi pareigos vadovautis ekspertizės išvadomis, kaip teismo, sąmoningai iškreipė teismo išaiškinimą. Teismas nepadarė išvados, kad turto vertės nustatymo ekspertizė ir joje pateiktos išvados antstoliui yra neprivalomos. Priešingai, teismas nurodė, jog ekspertizės išvados antstoliui yra privalomos, tačiau ne tuo atveju, kai jos yra akivaizdžiai klaidingos, ar kyla pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Todėl ekspertizės išvadų teisingumą antstolis papildomai turi įvertinti kitų įrodymų kontekste. Toks teismo išaiškinimas visiškai atitinka bendruosius teisės principus. Net jei teismas ir būtų išaiškinęs, kad ekspertizė antstoliui nėra privaloma, ši aplinkybė pati savaime niekaip nepaneigtų 2013-07-29 antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės (ir konkretaus eksperto) teisėtumo ir/ar būtinumo. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nurodė, kad areštuoto turto vertės nustatymo procedūrą reglamentuoja CPK 681 str., 682 str. Sisteminis ir lingvistinis šių nuostatų aiškinimas leidžia pagrįstai teigti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino dvejopą areštuoto turto vertės nustatymo procedūrą: 1) paprastąją - kai pats antstolis, areštuodamas turtą, įkainoja jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str. 1 d.) (ši procedūra taikoma tuomet, kai antstoliui nekyla abejonių dėl areštuoto turto vertės); ir 2) specialiąją - kai turto vertės nustatymui yra skiriama ekspertizė. Ši turto vertės nustatymo procedūra yra taikoma tik dviem atvejais: (i) kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba (ii) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Būtent pastarosios procedūros buvo laikytasi nagrinėjamu atveju. CPK neįtvirtinta antstolio pareiga, prieš skiriant areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, pateikti kelias ekspertų kandidatūras ir/ar pasiūlyti skolininkams (šiuo atveju - pareiškėjams) pareikšti pasiūlymus dėl konkrečios eksperto kandidatūros, t. y. suderinti eksperto kandidatūrą su skolininkais. Priešingai, CPK antstoliui suteikia teisę konkretų ekspertą paskirti savo nuožiūra ir pareigą apie tai informuoti vykdymo proceso šalis, atitinkamai, vykdymo proceso šalims yra suteikiama teisė ekspertui pareikšti nušalinimus. Taigi antstolis tinkamai, nepažeisdamas CPK, pasinaudojo teise paskirti ekspertizę. Patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjams, tokiu būdu sudarant jiems sąlygas ekspertui pareikšti nušalinimus, tačiau pareiškėjai, būdami tinkamai informuoti ir turėdami visas galimybes šia savo teise pasinaudoti, ja nepasinaudojo. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, jog išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tinkamai nustačius areštuoto turto vertę. Ekspertizės paskyrimas yra nukreiptas ne į papildomų skolininkų nuostolių patyrimą, bet į tinkamą areštuoto turto vertės nustatymą, kas sudaro sąlygas kuo didesne apimtimi patenkinti banko, kaip išieškotojo, interesus ir tuo pačiu išvengti nepagrįstų pareiškėjų nuostolių patyrimo. Aiškinant CPK 611 str., 682 str. 3 d., darytina išvada, jog antstoliui manant, kad ekspertizė yra būtina, ekspertizės negali būti atsisakyta vien dėl to, kad pareiškėjai patirs papildomų sąnaudų, kadangi privalės apmokėti ekspertizės išlaidas. CPK neįtvirtinta skolininkų galimybė uždrausti antstoliui atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. Kadangi turto vertės nustatymo ekspertizės pagrindinis tikslas yra tinkamas ir objektyvus areštuoto turto rinkos vertės nustatymas, tai, skiriant vertintoją, svarbiausi yra du kriterijai – turto vertintojo kvalifikacija ir jo nešališkumas. Kiti kriterijai – tokie, kaip paslaugų kaina ir ekspertizės atlikimo laikas – taip pat yra svarbūs, tačiau dėl mažesnės kainos negali būti aukojamas objektyvus areštuoto turto vertės nustatymas. Fakto, kad ekspertas UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas yra kompetentingas atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, pareiškėjai iš esmės neginčijo ir neginčija. Be to, patys pareiškėjai net kelis kartus kreipėsi į UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas dėl to paties turto vertės nustatymo. Tai patvirtina, kad pareiškėjai ne tik (i) laikė šį ekspertą tinkamu ir kompetentingu, bet ir kad (ii) šio eksperto įkainiai bei ekspertizės atlikimo laikas pareiškėjams buvo priimtini.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilo dėl antstolio D. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00913, skiriant eksperto kandidatūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantų atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad antstolis, nepateikęs kelių ekspertų kandidatūrų ir nepasiūlęs pareiškėjams pateikti pasiūlymą dėl konkrečios eksperto kandidatūros, pažeidė jų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka. CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta, kad, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip matyti iš 2013-07-29 antstolio priimto patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kurį pareiškėjai ginčija, antstolis paskyrė ekspertizę todėl, kad: 1) areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui reikalingos specialios žinios, 2) antstoliui iškilo abejonių dėl turto vertės. CPK 682 str. 1 d. numatyta, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Skundžiamo antstolio patvarkymo 5.2. punkte, be kitų skolininko teisių, nurodyta teisė ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, reikšti prašymus, nušalinimus. 5. punkte šalims papildomai išaiškinta, CPK 682 str. 1 d. įtvirtinta, teisė pareikšti ekspertui nušalinimą (Vykdomosios bylos Nr. 0178/13/00913 lapai 108-110). Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininkų, nagrinėjamu atveju pareiškėjų, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami, ne apeliantų nurodytu būdu, t. y. antstoliui pateikiant kelias ekspertų kandidatūras ir pasiūlant skolininkams pateikti pasiūlymą dėl konkrečios eksperto kandidatūros, o būtent - suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytą antstolio patvarkymą pareiškėjai R. V. ir J. V. gavo 2013-08-07 (b. l. 8). Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis CPK normomis, apeliantai per tris darbo dienas, iki 2013-08-12 (imtinai), galėjo pareikšti ekspertui nušalinimą. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai pasinaudojo šia jiems įstatymo suteikta teise, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00913, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai, būdami tinkamai informuoti ir turėdami visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, t. y. savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo. Be to, kartu su atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pateiktos Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 2905 V:07 AS, Nr. 07-L:0935 RZ, Nr. 2468 VAT_2010 RZN KLAI(N) patvirtina, kad pats pareiškėjas R. V. kelis kartus anksčiau kreipėsi į ginčijamu 2013-07-29 patvarkymu ekspertizę atlikti antstolio paskirtą ekspertą UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas dėl to paties turto vertės nustatymo (b. l. 42-44). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ši turto vertintojo kandidatūra pareiškėjams nėra netinkama, ir atskirojo skundo pateikimas yra apeliantų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl aptariamas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjų 4.584,13 litų bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 4.547,18 litų atskirojo skundo analizės ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų bei 29,39 litų telekomunikacinių ir 7,56 litų kopijavimo išlaidų. Kadangi teismui nėra pateikta telekomunikacines ir kopijavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, jos nepriteistinos, be to nėra suprantama, kaip ruošiant septynių lapų apimties atsiliepimą buvo galima patirti tokio dydžio telekomunikacines ir kopijavimo išlaidas. Pasisakant dėl 4.547,18 litų atskirojo skundo analizės ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų pastebėtina tai, kad nagrinėjamas ginčas nėra sudėtingas, jame sprendžiamas tik eksperto skyrimo klausimas, todėl už tokio paprasto veiksmo (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą) atlikimą 4.547,18 litų sąskaitos pateikimas ir jos apmokėjimas laikytini neprotingais ir net nesąžiningais veiksmais. Todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 600 litų, kurios ir taip sudarytų nemenką sumą, t. y. net po šimtą litų už standartinių argumentų vieno lapo surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Pareiškėjų R. V. ir J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. V. ir J. V. po 300 litų bylinėjimosi išlaidų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui.