Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-11-03 · Byla Nr. A2.6.-3431-659/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
A2.6.-3431-659/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-3431-659/2014
Proceso Nr. 4-06-3-03008-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4; 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK:07-14-8640569(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-07-31 d., 20 val., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Vairuotojas apie įvykį neinformavo. Eismo įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis. Tuo A. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis neįdaužė kito automobilio, bet galimai prisilietė. Jis grįžo vakare, parkavo automobilį kieme, buvo labai karšta, galimai prisilietė prie kito automobilio. Jis tų šonų tikrai neapibraižė. Po įvykio parėjo namo, nes pasidarė bloga, išgėrė vaistų. Jis to žmogaus po to atsiprašė ir šis jam atleido, pretenzijų jokių neturėjo, žala nepadaryta. Kad prie to automobilio prisilietė jis neneigia, bet pats nejuto to prisilietimo.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas, liepos 31 d. buvo nuvykęs į Naujakiemio 24 namo kiemą. Kai nuvyko į įvykio vietą, automobilis Volkswagen buvo kliudęs Audi automobilį. Juos iškvietusi liudytoja pasakė, kad matė įvykį, kad tam Volkswagen automobilio vairuotojui pasakė, kad jis užkliuvo Audi automobilį, tačiau vairuotojas nesureagavo. Kai apklausė liudytoją, į kiemą išėjo nukentėjusysis, kuris nurodė, kad padaryta automobiliui žala. Kadangi negalėjo įeiti į laiptinę, tai ant Volkswagen automobilio užklijavo lipduką, kad vairuotojas turi atvykti į Kelių policijos biurą. Nukentėjusysis nurodė, kad prieš tai jo automobilio bamperis nebuvo sugadintas. Nuo prisilietimo galėjo būti įbrėžtas automobilis. Liudytoja, mačiusi įvykį, Volkswagen vairuotojui pasakė apie įvykį, bet asmuo nesiėmė jokių veiksmų, nuėjo namo. Automobiliai stovėjo vienas priešais kitą. Ant Volkswagen automobilio nebuvo jokių įbrėžimų, nesugadintas, A. S. automobilis senesnio modelio. Pagal sugadinimo požymius galėjo A. S. automobilis užkliudyti Audi automobilį. Liudytoja nurodė, kad ne tik šonu, bet ir priekiu A. S. kliudė Audi automobilį.

Liudytoja G. S. parodė, kad įvykio vakarą grįžo su vyru iš kapinių. Vyras parkavosi, ji išlipusi stovėjo ir žiūrėjo. Kiemas buvo pilnas mašinų. Iš lėto artėjo vyro vairuojama mašina ir vos prisilietė prie kitos mašinos, bet nieko neįvyko, nereikėjo kviesti policijos. Vyras prisiparkavo, jam buvo bloga, todėl nuėjo į namus, išgerti vaistus. Vyras neapžiūrėjo kito automobilio. Jis tik prilietė savo automobiliu kitą automobilį, bet smūgio nebuvo, mašina nesujudėjo. Jis dėl sveikatos problemų nuėjo namo, ir jai buvo bloga. Nėra jokios žalos.

Liudytoja E. G. paaiškino, kad tą vakarą ji su draugu grįžinėjo į namus. Įvažiavo į kiemą ir laukė, kol vyras prisiparkuos. Matė, kaip vyras kieme bando priparkuoti automobilį, o moteris jam aiškino, kaip parkuotis. Automobilio parkavimo metu vyras įvažiavo į vieną ir į kitą automobilį. Kai įvažiavo į automobilį, vyras pasistatė savo automobilį ir ėjo namo. Ji pasakė jam, kad paliktų bent raštelį, kad prisilietė prie kito automobilio, tačiau jie jai pasakė, kad nieko nepadarė, ėjo ir nuėjo. Ji su draugu apžiūrėjo mašiną. Ta mašina buvo nauja, dėl to buvo gaila. Kai atvažiavo policija, priėjo kitas žmogus ir pasakė, kad tas vairuotojas ne pirmą kartą apibraižo mašinas, netrukus atsirado ir mašinos šeimininkas. Jis matė, kad nestipriai įvažiuota. Buvo policija iškviesta. Ji nebūtų nieko sakiusi. Nuostolis padarytas 200 Lt sumai. Du kartus į tą patį automobilį tas vyras įvažiavo. Smūgio nebuvo. Tam vyrui jos draugas pasakė, kad paliktų raštelį, bet vyriškis nesureagavo ir nuėjo namo.

Iš M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio vairuotojas pasišalino. A. S. dėl eismo įvykio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. S. su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 4, 5).

Šalies argumentai

N. Š. paaiškinime matyti, kad vakare prie savo automobilio Audi A4 pamatė pareigūnus, kurie jam nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis. Apžiūrėjęs automobilį rado kai kuriuos apgadinimus – apibraižytą galinį bamperį abejose pusėse. Įvykio vietoje kaltininko nebuvo (b. l. 6).

E. G. paaiškinime matyti, kad ji matė eismo įvykį. Pagyvenęs vyriškis pareiškė, kad nejuto kaip atsitrenkė į automobilį ir atsisakęs palikti savo kontaktinius duomenis, nuėjo namo. Automobiliui Audi A4 buvo apibražytas galinis bamperis (b. l. 7).

Fotlentelėse matyti užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

A. S. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikęs Kelių eismo taisyklių apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).

Visuma surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad A. S., parkuodamas automobilį kliudė kitą stovėjusį automobilį Audi A4. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teismo posėdžio metu A. S. iš esmės pripažino padaręs teisės pažeidimus ir dėl to gailėjosi. Kaip matyti iš A. S. paaiškinimų jis neneigė, jog lietė stovintį automobilį, tačiau įvykio vietoje nepasiliko ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto bei 234 punkto reikalavimus. Tokie A. S. veiksmai atitinka ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. įtvirtintų teisės pažeidimų sudėties požymius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Liudytoja E. G. nurodė, kad pamačiusi, jog A. S. atsitrenkė į kitą automobilį jam apie tai pasakė, tačiau jis į jos pasakymą nereagavo ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 79). Liudytoja G. S. taip pat patvirtino, kad A. S. parkuodamas automobilį vos lietė kitą automobilį, tačiau vyrui buvo bloga ir abu nuėjo į namus (b. l. 25). Taigi aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino, padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat kad yra pensinio amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – A. S. padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai ir taip lengvabūdiškai tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato nuobaudą – baudą nuo 100 Lt iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. ATPK 130 straipsnio 1 dsalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į A. S. asmenybę, jam skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Skirtina ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą -100 Lt (vieno šimto litų) 28 EUR baudą.

A. S. pagal ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) 868 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) 868 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė