Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1922-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
1-1922-673/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21970-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
G. G.
Kaltinamasis
T. Č.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1922-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21970-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai G. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Č., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus: 1) 2009-10-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.; 2) 2010-01-29 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; 3) 2010-09-03 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d.; 4) 2010-11-29 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d.; 5) 2014-06-26 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 6) 2014-06-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – 40 parų areštu; subendrinus bausmę su 2014-06-26 nuosprendžiu – laisvės atėmimu 6 mėnesiams 20 dienų; 7) 2016-04-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, 2017-06-19 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 8) 2017-11-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gegužės 26 d. apie 11.00 val., T. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos narei – sugyventinei G. G. į dešinę ranką, taip smurtaudamas padarė G. G. poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. Č. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei G. G., su kuria gyvena 3 metai, į ranką. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Įvykio metu namuose buvo mažamečiai vaikai. Šiuo metu jis užsirašė ir pradės lankyti programą prieš alkoholio vartojimą. Nori ir užsikoduoti. Pažada, kad daugiau nusikaltimų nedarys. Nori auginti savo gimusį vaiką. Dirba įmonėje „Trinkelių klojimas“.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Policijai apie smurtą pranešė nukentėjusioji (1 tomas b. l. 33), po ko policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinis, jos atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Visa tai aprašyta tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojo aplinkoje atvejo, kur pažymėti ant nukentėjusiosios rankos esantys sužalojimai, nurodyta, jog nukentėjusioji papasakojo, kad kaltinamasis sudavė jai per ranką (1 tomas b. l. 17-20).

Nukentėjusioji G. G. patvirtino, kad sugyventinis T. Č., aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas girtas, vieną kartą sudavė jai per ranką. Jai skaudėjo, atsirado kraujosruva. Prieš tai ji nenorėjo jo neblaivaus įsileisti į namus, tai jis daužė duris. Konflikto metu namuose buvo du mažamečiai vaikai, kurių vyresnysis išsigando, verkė, o 4 mėnesių vaikas dar nesuvokia, kas vyksta. Nurodė, jog kaltinamasis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (1 tomas b. l. 46-53).

Liudytoja S. M. nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė vieną kartą per ranką, po ko ji įsiterpė norėdama nutraukti konfliktą. Konfliktas kilo, nes nukentėjusioji norėjo, jog neblaivus kaltinamasis išeitų iš namų, o šis nesutiko. Vyresnysis nukentėjusiosios 2 metų vaikas išsigando ir pradėjo verkti (1 tomas b. l. 71-72).

Įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusioji nurodo, kad ją sumušė sugyventinis. Įrašas CD (1 tomas b. l. 21-25).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padaryta: kraujosruva dešinio dilbio srityje, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 tomas b. l. 68).

Kaltinamajam nustatytas neblaivumas 2,34 promilės, nukentėjusioji buvo blaivi (1 tomas b. l. 45).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 26 d. apie 11.00 val., T. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos narei – sugyventinei G. G. į dešinę ranką, taip smurtaudamas padarė G. G. poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtino ir apklausta įvykį mačiusi liudytoja. Taip pat įrodo ir byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, teismo medicinos specialisto išvada. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sudavė kumščiu, todėl privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmo akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl T. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei). Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko vėl nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį, namuose esant mažamečiams vaikams, kurie buvo išgąsdinti; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 tomas b. l. 115-181, 2 tomas b. l. 1-10): teistas 8 kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, paskutinį kartą teistas už grasinimą nužudyti tą pačią nukentėjusiąją, realiai atliko bausmę, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, tame tarpe už nedidelį chuliganizmą, narkotinių medžiagų vartojimą, VSDFV duomenimis nedirba, tačiau pats kaltinamasi aiškina, kad dirba, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje - nėra, nuo 1999 m. registruotas Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje: Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo; turi mažametį vaiką, gim. 2019-01-09.

Kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais - bausmės dydį nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, į atlikto smurtinio veiksmo turinį - buvo suduotas tik vienas smūgis į ranką, į kaltinamojo šeiminę padėtį, priesaiką gydytis dėl alkoholio vartojimo, dirbti ir auginti vaiką, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. kaltinamasis kitų nusikalstamų veikų, be nagrinėjamos šioje byloje, nepadarė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, šį kartą jam dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei minimalus laikas, nes teismas nori suteikti ir suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019-05-26 11.25 val. iki 2019-05-27 15.46 val. (b. l. 83-86). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiąją (b. l. 112-113), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

CD, saugomas byloje (b. l. 25), paliktinas ir toliau saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

T.Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigoti T. Č.:

1) gydytis priklausomybės ligas (gydytis dėl alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo);

2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti oficialiai dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų);

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. Č. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2019-05-26 11.25 val. iki 2019-05-27 15.46 val. (2 dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti/nebendrauti su nukentėjusiąja, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - CD, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė