- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-231-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Romualda Janoviečienė
- Ieškovas
- UAB „Junesta“
- Atsakovas
- D. B., UAB „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- S. T.
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė, Vytautas Valašinas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Romualdos Janoviečienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Junesta“ apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Junesta“ ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“, D. B., trečiajam asmeniui S. T., dėl tikrovės neatitinkančių faktų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Junesta“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad 2007-10-11 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 233 straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ paskelbti duomenys:
-„...bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija...“;
-„...derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip...“;
-„...Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną...“;
-„...gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose....“;
-„...Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene...“;
-„...įstatymų pažeidimų daug...“,
neatitinka tikrovės; prašė įpareigoti atsakovą paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ adekvačioje vietoje, adekvačiu šriftu kaip ir 2007-10-11 išspausdintas straipsnis tokio turinio paneigimą:
„2007-10-11 laikraščio „Lietuvos rytas“ numeryje 233 išspausdintame straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, kad UAB „Junesta“: „derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgiasi kitaip“, „gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose“, kad teritorija Lazdinėlių mikrorajone Vilniuje, kurioje UAB „Junesta“ planuoja statyti daugiabučius, Vilniaus miesto bendrajame plane“ nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija“, „Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene“, „įstatymų pažeidimų daug, tačiau teisingumo nesusilaukiame“, „Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną“, o atspausdinta prie šio straipsnio nuotrauka neturi nieko bendro su UAB „Junesta“ planuojamomis gyvenamųjų namų statybomis Lazdynėlių mikrorajone Vilniuje“. Prašė priteisti iš atsakovų UAB „Lietuvos rytas“ bei D. B. ieškovo naudai po 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-10-11 dienraščio „Lietuvos rytas“ 233 numeryje buvo išspausdintas S. T. straipsnis „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“, kuriame buvo išplatinta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminanti informacija.
Nurodo, kad ieškovas UAB „Junesta“ parengė ir 2007-03-30 pateikė tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teritorijos tarp Lazdynėlių ir Lūkesčių gatvių Vilniuje detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-10-24 sprendimu detalųjį planą patvirtino. Straipsnis buvo išspausdintas prieš svarstant taryboje detalųjį planą. Ieškovo nuomone, taip buvo siekiama paveikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, kad jie plano nepatvirtintų, nes straipsnyje nurodyti faktai pateikti taip, kad būtų pažeminta ieškovo UAB „Junesta“ dalykinė reputacija.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad teiginiai:
...kad „bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija“ - neatitinka tikrovės, nes dalis teritorijos bendrame plane buvo skirta miesto infrastruktūros plėtojimui, vidutinio intensyvumo daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o daliai teritorijos nebuvo numatytas naudojimo būdas ar pobūdis, kas nustatoma rengiant detalųjį planą. Šia informacija buvo siekiama parodyti, kad UAB „Junesta“ nesilaiko Vilniaus m. bendrame plane numatytų teritorijų naudojimo būdo ir pobūdžio;
...„derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip“ - neatitinka tikrovės, nes viešuose susirinkimuose su visuomene surašyti protokolai, pateikti susirinkimui teritorijos užstatymo projektai, kuriuose buvo numatyta statyti 3-jų aukštų su mansarda gyvenamieji namai. Šia informacija siekiama parodyti, kad UAB „Junesta“ apgaudinėja Lazdynėlių mikrorajono gyventojus;
..„Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną“ - neatitinka tikrovės, nes buvo atsižvelgta į gyventojų pageidavimus ruošiant detaliojo plano sprendinius ir jį derinant atitinkamose institucijose. Šia informacija siekiama parodyti, kad UAB „Junesta“ pažeidžia statybose numatytas leistinas užstatymo normas ir siekia pabloginti gyventojų padėtį;
..„gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose“ - neatitinka tikrovės. Šia informacija siekiama parodyti, kad ieškovas neteisėtomis priemonėmis bando paveikti Detaliojo plano patvirtinimą Vilniaus m. savivaldybės Taryboje;
„Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene“ - neatitinka tikrovės. Šiuo teiginiu siekiama parodyti, kad UAB „Junesta“ apie būsimas statybas neinformavo visuomenės;
„įstatymų pažeidimų daug“ - neatitinka tikrovės, nes teiginys nekonkretus, tačiau sudaro įspūdį, kad UAB „Junesta“ savo veikloje nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
Nurodė, kad ieškovas 2007-10-19 kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ su prašymu išspausdinti artimiausiame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje ginčytinų teiginių paneigimą (t. 1 b.l.8-9), tačiau dienraštis ieškovo prašymą patenkinti atsisakė nurodydamas, kad ieškovo išvardintus teiginius straipsnį rašiusiai žurnalistei išdėstė D. B., todėl pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 2 p., 2 d. dienraštis atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, nes nurodė informacijos šaltinį ir šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (t.1, b.l. 7).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ atspausdintame S. T. straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ aprašomas Lazdynėlių gyventojų ir ieškovo UAB „Junesta“ konfliktas dėl daugiabučių namų statybos. Rašydama straipsnį autorė citavo Lazdynėlių bendruomenės atstovę D. B. bei ieškovo UAB „Junesta“ plėtros vadovą V. J.. Taigi straipsnio autorė išklausė abi puses, todėl ieškovo kaltinimai subjektyvumu bei siekimu paveikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius yra nepagrįsti. Visi ieškovo išvardinti teiginiai, buvo išsakyti interviu su D. B. metu, kuri turėjo ir konfliktą patvirtinančius įrodymus (skundus), o ne UAB „Lietuvos rytas“ darbuotojų. Be to dalis teiginių, t.y., ...„Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną“, „gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose“ , „įstatymų pažeidimų daug“ yra atsakovės D. B. nuomonė, o pagal LR Visuomenės informavimo įst.2 str. 33 p., bei 54 str. 1 d. 7 p., 2 d. nuomonei netaikomas tiesos ir tikslumo kriterijai ir už tokio pobūdžio informacijos paskleidimą UAB „Lietuvos rytas“ atleidžiamas nuo žalos atlyginimo.
Prie ginčijamo straipsnio buvo išspausdinta nuotrauka-maketas, kuriame pavaizduoti privatūs gyvenamieji namai ir šalia jų stovintis daugiabutis, o po nuotrauka yra prierašas“ D. B. iniciatyva buvo padarytas maketas, kaip atrodytų šalia individualių namų įsprausti daugiabučiai“, tačiau nėra nurodyta, kad būtent taip atrodys ieškovo UAB „Junesta“ pastatyti daugiabučiai.
Remiantis LR CK 2.24 str. 5 d. „ Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis žalą privalo atlyginti tik tais atvejais, kai ji žinojo, ar turėjo žinoti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys buvo paskleisti anonimiškai. Visais kitais atvejais žalą atlygina duomenis paskleidęs asmuo“. Straipsnio autorė nesprendė, kuri iš konfliktuojančių pusių yra teisi, o tik kaip žurnalistė atliko savo pareigą informuoti visuomenę apie aktualius įvykius, todėl ieškinys AB „Lietuvos rytas“ turi būti atmestas, o už informacijos atitikimą tikrovei atsako pirminis šaltinis.
Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio, kad dalis klientų atsisakė bendrovės paslaugų.
Šalies argumentai
Atsakovė D. B. su ieškiniu nesutiko (1t., b.l. 36-40). Nurodė, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes nepareikalavo paneigti paskleistos informacijos atsakovės D. B., kurios teiginiai ir buvo išspausdinti minėtame straipsnyje. UAB „Lietuvos rytas“ be jos sutikimo negalėjo paneigti atsakovės išsakytų teiginių, nes tokie teiginiai gali būti paneigti tokia pat tvarka, kokie jie buvo paskelbti. Ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo tvarkos, todėl ieškinys atsakovės D. B. atžvilgiu turi būti paliktas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad dalis straipsnyje pateiktos informacijos laikytina duomenimis atitinkančiais tikrovę (žinia), o dalis - atsakovės D. B. subjektyvia nuomone.
Teiginiai - „bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija“, „derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip“ , „Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene“, laikytini duomenimis atitinkančiais tikrovę, o likę : „Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną“, „gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose“ , „įstatymų pažeidimų daug“ , yra jos nuomonė, todėl pagal LR CK 2.24 str. atsakomybė neatsiranda.
Teiginys „bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija“ laikytinas žinia, kurią galima patikrinti tiesos kriterijais ir ši žinia atitinka tikrovę, nes dalis tuo metu rengiamo detaliojo plano teritorijos pagal tuo metu galiojusį Vilniaus m. bendrąjį planą yra parodyta kaip mažaaukštės statybos teritorija ir pažymėta geltona spalva.
Teiginys –„derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip“ atitinka tikrovės, nes 20005-05-25 pirmo viešo gyventojų susirinkimo metu buvo pranešta, kad greta individualių namų planuojama daugiaaukštė statyba (nuo 3 iki 9 aukštų) ir 2006 metais Lazdynėlių gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, prašydama patikrinti tokios galimybės teisėtumą. Nurodo, jog ieškovas ir pats pripažįsta faktą, kad planavo statyti ir 4 aukštų namus;
„Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene“ atitinka tikrovę, nes 2007-09-21 Lazdynėlių mikrorajono gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Tarybą, susirūpindami dėl detalaus plano sprendinių, kurie nepalankūs gyventojams, dėl susidariusios situacijos yra kilęs konfliktas. Tokiu būdu, detaliojo plano sprendiniai nesuderinti su gyventojais. Be to, statybos projektų variantai keitėsi, antro svarstymo metu-2005-11-21 gyventojams buvo pristatytas 3-jų aukštų statinys, o valstybės institucijoms derinti pristatytas kitas sprendinys - 3-jų aukštų su mansarda.
Šalies argumentai
D. B. teigia veikusi sąžiningai, įgaliota gyventojų susirinkimo, rėmėsi duomenimis, kurie jai yra žinomi ir norėjo supažindinti visuomenę su Lazdynėlių gyventojų problemomis, o ne pažeisti ieškovo UAB „Junesta“ dalykinę reputaciją.
Tretysis asmuo S. T. su ieškiniu nesutiko(t 1., b.l.29-30). Nurodė, kad aprašė Lazdynėlių gyventojų ir ieškovo UAB „Junesta“ konfliktą dėl daugiabučių namų statybos. Susidomėjo šia tema, kai pamatė prie Vilniaus miesto savivaldybės piketuojančius žmones, kurie jai ir papasakojo situaciją dėl daugiabučių namų statybos Lazdynėliuose. Ji dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano tvirtinimo. Posėdžio metu pasisakė bei viešai dokumentus perskaitė Lazdynėlių gyventojų atstovė D. B., dalis jos pateiktos informacijos buvo panaudota rašant straipsnį. Rašydama straipsnį, ji bendravusi su atsakove D. B. bei ieškovo UAB „Junesta“ plėtros vadovu V. J., taigi, išklausė abi konflikto puses ir aprašė jų nuomones ir argumentus, todėl nesutiko, kad ji, rašydama ginčijamą straipsnį, sumenkino ieškovo UAB „Junesta“ dalykinę reputaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Junesta“ atsakovei D. B. 2000 Lt atstovavimo išlaidų, bei 236 Lt eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų. Konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių šaltinį, šiuo atveju atsakovę D. B., o informacija buvo viešai pasakyta renginiuose, o, taip pat, pateikta kaip pastarosios nuomonė, komentaras ir vertinimas. Šiuo atveju atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, todėl ieškinį UAB „Lietuvos rytas“ atmetė.
2007-10-11 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 233 straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ teiginiai „kaip „bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija“, „derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės UAB „Junesta“ atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip“, „Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene“ atitinka tikrovę, ieškovo garbės ir orumo nežemina. Informacija paskleista esant teisėtam visuomenės interesui, todėl ieškinį D. B., taip pat atmetė. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, bei vadovaujantis LR CK 2.24 str. 6 d., atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
Apeliaciniu skundui ieškovas UAB „Junesta“ prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti, ir ieškinį tenkinti – pripažinti, kad 2007 m. spalio mėn. 11 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ paskelbti duomenys:
„...bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija...“.
Žemesnės instancijos teismas
„... derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgiasi kitaip ...“;
„... Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną...“
„...gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose ...;
„ ... Detaliojo plano sprendiniai... nesuderinti su visuomene ...“.
„... įstatymų pažeidimų daug, ...“
neatitinka tikrovės, pakenkė UAB „Junesta“ dalykinei reputacijai. Prašo įpareigoti UAB „Lietuvos rytas“ paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ adekvačioje vietoje ir adekvačiu šriftu išspausdintam straipsniui tokį paneigimą :
2007-10-11 laikraščio „Lietuvos rytas“ numeryje Nr. 233 išspausdintame straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, kad UAB „Junesta“: „derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgiasi kitaip .... gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose“; kad teritorija Lazdinėlių mikrorajone Vilniuje, kurioje UAB „Junesta“ planuoja statyti daugiabučius gyvenamuosius namus Vilniaus m. bendrajame plane“... nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija...;...Detaliojo plano sprendiniai ... nesuderinti su visuomene...; Įstatymų pažeidimų daug, tačiau teisingumo nesusilaukiame...;..Atsidursime visiškame šešėlyje; Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną; o atspausdinta prie šio straipsnio nuotrauka neturi nieko bendro su UAB „Junesta“ planuojamomis gyvenamųjų namų statybomis Lazdinėlių mikrorajone Vilniuje“. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo priteisti neturtinę žalą, atsisakė.
Nurodo, kad UAB „Junesta“ parengė ir 2007-03-30 pateikė tvirtinti Vilniaus m. savivaldybės tarybai teritorijos tarp Lazdynėlių ir Lūkesčių gatvių Vilniuje detalųjį planą. Detaliajame plane yra numatyta kokio aukščio ir kokioje vietoje bus statomi įgyvenamieji namai sklype. Vilniaus m. Taryba 2007-10-24 d. sprendimu Nr. 1-252 patvirtino Detalųjį planą, tuo pripažįstant, kad jis parengtas nepažeidžiant teisės normomis reglamentuotų reikalavimų, yra suderintas su visomis reikiamomis tarnybomis ir institucijomis ir nekelia aplinkiniams gyventojams pavojaus. Detalusis planas buvo suderintas su Vilniaus m. savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnybomis ir buvo pripažinta, kad Detalusis planas yra parengtas tinkamai, jo sprendiniai atitinka reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentams.
Atsakovė D. B. ieškovės parengto Detalaus plano patikrinimo aktą buvo apskundusi administraciniam teismui, kuris nagrinėjo iš esmės tapačius faktus, nagrinėjamus ir šioje byloje, 2008-07-10 sprendimu patvirtino, kad UAB „Junesta“ Detalusis planas yra parengtas tinkamai, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau pirmos instancijos teismas juo nesivadovavo ir į jį neatsižvelgė, vadovavosi išimtinai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2479-602/2008, kurioje ginčas vyko jau dėl pačio Detaliojo plano tvirtinimo. Pastarasis sprendimas aiškiai prieštarauja ankstesnių administracinių teismų sprendimams, be to nėra įsiteisėjęs.
Straipsnyje nurodoma, kad „... bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija ...“ - neatitinka tikrovės, nes 2004 m. išduodant sąlygas teritorijos planavimui dalis teritorijos bendrame plane buvo skirta miesto infrastruktūros plėtojimui, vidutinio intensyvumo daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o daliai teritorijos iš vis nebuvo numatytas naudojimo būdas ar pobūdis. Ieškovas teismui pateikė Vilniaus miesto bendrojo plano fragmentą, patvirtintą Vilniaus m. Taryboje 1998-12-18 sprend. Nr.292, Teritorijų planavimo dokumentų registro Nr.010011000301) M 1:10000. Iš šio fragmento nesimato planuojamų žemės sklypų ribos. Tai yra oficialus Vilniaus miesto bendrojo plano fragmentas. Atsakovė D. B. pateikė bendrojo plano fragmentą. Pastarasis fragmentas yra daug mažesnio mastelio negu pateiktas ieškovo, be to jame yra užneštos žemės sklypų ribos. Ieškovas kreipėsi į fragmentą išdavusį „Vilniaus planas“ ir gavo atsakymą, kad ši savivaldybės įmonė tokių fragmentų, kurį pateikė atsakovė D. B., neišduoda. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės D. B. pateiktu bendrojo plano fragmentu ir atsisakė vertinti ieškovo pateiktą bendrojo plano fragmentą. Tokiu būdu teismui buvo suklaidintas dėl byloje esančių faktų, ko pasekoje priėmė neteisingą sprendimą. Be to, netgi vadovaujantis tik atsakovės D. B. pateiktu bendrojo plano fragmentu yra matyti, kad didžioji planuojamos teritorijos dalis yra infrastruktūros teritorijos, o ne mažaaukščių namų teritorijos, mažaaukščių namų teritorija užima tik mažą ruoželį suplanuotoje teritorijoje. Todėl teiginys, kad visa teritorija yra mažaaukščių statinių teritorija, neatitinka tikrovės. Mažaaukščių statinių teritorija sudaro tik mažą jos dalį.
Straipsnyje nurodoma, kad „.. derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgiasi kitaip ...“ - teiginys yra klaidingas. Ieškovas Detaliojo plano rengimo procese surengė du viešuosius svarstymus su gyventojais. Pirmasis svarstymas įvyko 2005-05-25, pagal pateiktą Detaliojo plano projektą jame buvo numatyta statyti namus nuo 3 aukštų su mansarda iki 8 aukštų su mansarda. Ieškovas niekada neteigė, kad ketina statyti tik 3 aukštų namus. Ieškovas visada teigė, kad statys namus nuo trijų aukštų su mansarda (keturi aukštai) iki aštuonių aukštų su mansarda (9 aukštai), todėl teiginys, kad ieškovas teigė statysiantis tik 3 aukštų namus yra neteisingas, neatitinka bylos duomenų, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad šis teiginys atitinka tikrovę. 2005-11-21 ieškovas organizavo pakartotinį viešą svarstymą, kuriame nurodė statysianti 4 ir 5 aukštų namus.
Straipsnyje nurodoma, statomi namai, užstos D. B. saulę „... Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną ...“ . Nurodo, kad svarstant su visuomene detaliojo plano sprendinius buvo atsižvelgta į gyventojų pageidavimus, tame tarpe ir į saulės šviesos užstojimą. Šiuo teiginiu norima parodyti skaitytojams, kad UAB „Junesta“, statydama namus, nesiskaito su aplinkiniais gyventojais, siekia statyti tokius statinius, kurie užstos saulę gyventojams. Tokiu teiginiu siekiama suformuoti skaitytojams nuomonę, kad UAB „Junesta“ pažeidžia statybose numatytas leistinas užstatymo normas ir siekia pabloginti gyventojų padėtį.
Straipsnyje rašoma, kad „...gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose ..“. Šiuo teiginiu pasakoma, kad UAB „Junesta“ neteisėtomis priemonėmis bando paveikti Detaliojo plano patvirtinimą Vilniaus m. sav. Taryboje. Konkretesnių duomenų straipsnyje nepateikiama, tačiau taip siekiama sumenkinti UAB „Junesta“ dalykinę reputaciją. Pažymi, kad UAB „Junesta“ Detalųjį planą parengė laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, o straipsnyje duomenų apie pažeidimus dėl UAB „Junksta“ vykdomo teritorijos planavimo procedūrų, nepateikia. Nors nuomonei tiesos kriterijus yra netaikomas, tačiau atsakovė D. B. turi remtis tikrais faktais. Minėtas teiginys reiškia, kad faktiškai UAB „Junesta“ tikslų siekia neteisėtomis priemonėmis.
Straipsnio teiginys, kad „..Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene ...“ - neatitinkanti tikrovės, nes visos procedūros, susijusios su visuomenės informavimu apie rengiamą Detalųjį planą visuomenei atliktos tinkamai, su jomis (prieš spausdinant straipsnį) buvo galima susipažinti viešai, todėl tokių duomenų paskelbimą vertina kaip sąmoningą siekimą pakenkti bendrovės reputacijai, įtikinti skaitytojus, kad rengiant Detalųjį planą UAB „Junesta“ neinformavo visuomenės, kas yra esminis pažeidimas planavimo procedūrose.
Straipsnyje pasisakoma, kad „...įstatymų pažeidimų daug, ...“ - neatitinka tikrovės, yra nekonkretus, straipsnyje nepateikiami tai patvirtinantys faktai, tačiau sudaro skaitytojams įspūdį, kad UAB „Junesta“ savo veikloje nesilaiko teisės aktų reikalavimų, pažeidžia įstatymus. Straipsnyje nesiekė objektyvumo, siekė nepagrįstai kenkti UAB „Junesta“ reputacijai.
UAB „Junesta“ teisėtų interesų pažeidimu ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimą įrodo šalia straipsnio atspausdinta nuotrauka. Joje pavaizduoti keli namai ir kažkoks daugiaaukštis pastatas. Prieraše prie nuotraukos nurodoma, kad tai yra „... D. B. iniciatyva padarytas maketas, kaip atrodytų šalia individualių namų įsprausti daugiabučiai. Taigi atsakovė D. B. inicijavo ir padarė foto montažą taip, kad suformuotų skaitytojams pasipiktinimą. Taip buvo pakenkta dalykinei UAB „Junesta“ reputacijai. Dienraštis „Lietuvos rytas“ spausdindamas foto montažą pažeidė ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 56 str., kuris draudžia viešosios informacijos rengėjui skelbti dirbtinai deformuotų nuotraukų montažus. Teismas neatsižvelgė į šiuos faktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad įstatymai numato privalomą ikiteisminį ginčo, dėl tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputacija žeminančių duomenų paneigimo sprendimo tvarką. UAB „Junksta“ kreipėsi su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius tik į atsakovę UAB „Lietuvos rytas“, o atsakovę D. B., nesikreipė. Dienraštis citavo D. B., išsakytą nuomonę bei teiginius, todėl UAB „Lietuvos rytas“ be D. B. sutikimo negali paneigti D. B. išsakytų teiginių. Todėl apelianto suformuluotas reikalavimas dėl paneigimo yra negalimas, nes apeliantas privalėjo laikytis išankstinės ikiteisminės ginčo stadijos ir pareikalauti paneigimo iš D. B., o atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ pareikalauti tokį paneigimą išspausdinti.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dalis teiginių atitinka tikrovę, o dalis yra nuomonė, todėl atsakomybė už nuomonės paskleidimą neatsiranda.
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad Vilniaus m. antras apylinkės teismas priėmė neteisėtą sprendimą.
Mano, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovas pirmiausia turėjo kreiptis į D. B., kad ši paneigtų savo išsakytus teiginius, o D. B. turėjo kreiptis į UAB „Lietuvos rytas“, dėl informacijos paneigimo.
Pažymi, kad ginčijamą informaciją straipsnio autorei pateikė D. B., todėl pagal LR CK 2.24 str. 5 d., ir Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1d. 7 p., UAB „Lietuvos rytas“ neatsako už tokios informacijos atitikimą tikrovei.
Nurodo jog prie straipsnio išspausdinta nuotrauka nieko bendra neturi su ieškovo statybomis. Straipsnyje nėra nurodyta, kad ieškovo statomas daugiabutis atrodys būtent taip, kaip atsispindi nuotraukoje. Taip gali atrodyti bet kokios bendrovės pastatyti daugiabučiai. Be to po nuotrauka yra prierašas – taip atrodytų prie individualių namų įsprausti daugiabučiai. Kadangi UAB „Lietuvos rytas“ nėra nuotraukos autorius, atsakomybė jam dėl šios nuotraukos nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Junesta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2007-10-11 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 233 straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ paskelbti duomenys:
„...bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija...“;
„...derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip...“;
„...Atsidursime visiškame šešėlyje. Mūsų gyvenimo sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tačiau mūsų skundai kaip žirniai į sieną...“;
„...gyventojų tvirtinimu, gali būti, kad įmonė „Junesta“ turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose....“;
„...Detaliojo plano sprendiniai...nesuderinti su visuomene...“;
„...įstatymų pažeidimų daug...“,
neatitinka tikrovės ir pakenkė ieškovo UAB „Junesta“ dalykinei reputacijai; prašė įpareigoti atsakovą paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ adekvačioje vietoje, adekvačiu šriftu šio straipsnio paneigimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas
LR CK 2.24 str. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio LR CK 2.24 str. 2 d. nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (LR CK 2.24 str. 8 d.).
Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. numato, kad viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimu padarytą žalą, jei jis nurodo atitinkamą žinių šaltinį. Žinių šaltinis gali būti nurodomas arba pačioje publikacijoje arba po jos, taip pat ir teismo proceso metu. Nagrinėjamu atveju dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 233 straipsnyje „Privačių namų gyventojai priešinasi daugiabučiams“ sostinės korespondentė S. T. perpasakoja L. gyventojos D. B. pasakojimą apie L. gyventojų sukilimą prieš UAB „Junesta“ planuojamų daugiabučių namų statybą individualių namų kvartale. Publikacijoje nurodyta žinių šaltinis – D. B., todėl atsakomybė už šių žinių paskleidimą tenka pirminiam informacijos skleidėjui (Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 1, 2 d.).
Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal LR CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar egzistuoja tikrovėje.
Nagrinėjamu atveju teiginiai: „...bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija...“; „...derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip...“; „...Detaliojo plano sprendiniai ... nesuderinti su visuomene...“ tikrumas gali būti patikrintas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais.
Iš pateikto Vilniaus m. bendrojo plano fragmento (1t.,b.l.99) matyti, kad ginčijama teritorija yra infrastruktūros, mažaaukščių statinių ir laisvo valstybinės žemės fondo žemės teritorija. Dalis šios teritorijos pažymėta geltona spalva, kuria pažymėta mažaaukščių gyvenamųjų statinių teritorija. Dalis teritorijos pažymėta pilka spalva, kurioje pagal šį planą numatyta infrastruktūros teritorija. Plane pažymėta, kad ieškovo daugiabučiai gyvenamieji namai planuojami infrastruktūros teritorijoje. Pažymėtina, kad infrastruktūra - tai įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. ). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, tiek iš ieškovo tiek iš atsakovės pateikto Vilniaus m. bendrojo plano fragmento matyti, kad teritorija ties Lazdynėlių ir Lietaus gatvėmis nebuvo skirta vidutinio intensyvumo daugiaaukščių pastatų statybai (1t., b.l.41). Byloje nėra pateikta kitų teritorijos planų, iš kurių būtų matyti, kita šios teritorijos paskirtis ir užstatymo galimybės.
Ekspertizės akte, dėl teritorijos prie Lazdynėlių ir Lietaus gatvių detaliojo plano, konstatuota, kad lyginant viešąjam svarstymui pateiktą detaliojo plano variantą ir patvirtintą detaliojo plano variantą nustatyta, kad visuomenei pateiktam detaliojo plano variante greta ekspertizės užsakovų pastatų buvo numatyti mažesni pastatai (3 aukštų), tuo tarpu patvirtintame detaliojo plano variante yra numatyti didesni (4 aukštų) pastatai. Šis skirtumas yra esminis, tiesiogiai įtakojantis gretimų pastatų savininkų gyvenimo sąlygas. Minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad patvirtintas buvo iš esmės kitas detalusis planas lyginant su pateiktu viešąjam svarstymui planu (1t., b.l.111-112). Minėtos išvados padarytos vadovaujantis viešojo susirinkimo vaizdo ir garso įrašu, bei detaliuoju planu, ekspertizės aktas pasirašytas teismo eksperto doc. Dr. Sigito Mitkaus.
Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Įvertinus rašytinius įrodymus, straipsnyje nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog teiginiai - „...bendrame plane ši teritorija nurodyta kaip mažaaukščių statinių teritorija...“; „...derinant planą viešame susirinkime su gyventojais, įmonės (UAB „Junesta“) atstovai tvirtino, kad ketina statyti 3 aukštų namus, tačiau elgėsi kitaip...“; „...Detaliojo plano sprendiniai ... nesuderinti su visuomene...“ neatitinka tikrovės.
Nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (VIĮ 2 str., 15d.). Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt.
Nagrinėjamu atveju straipsnyje nurodoma, kad Lazdynėlių gyventoja jaučiasi apgauta, nes prieš pirkdama sklypą atidžiai išnagrinėjo bendrąjį miesto planą, todėl buvo įsitikinusi, jog šalia neiškils daugiabučių gyvenamųjų namų. Nuosavuose namuose įsikūrę gyventojai sunerimę, kad pagal planą daugiabučiai gyvenamieji namai planuojami išrikiuoti pietinėje pusėje, todėl individualių namų gyventojai liks šešėlyje. Jos nuomone tokiu būdu gyventojų sąlygos bloginamos akivaizdžiai, tuo pažeidžiami įstatymai, o taip pat išreiškia nusivylimą, jog gyventojų skundai lieka neišgirsti. Svarsto, jog įmonė „Junesta“ galimai turi užtarėjų ir savivaldybėje, ir teismuose.
Taigi įvertinus visą straipsnio turinį, pasisakymo aplinkybes, matyti, kad atsakovė reiškia subjektyvią savo nuomonę bei nusivylimą. Savo nuomonės reiškimas negali būti pripažintinas žinia, o nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijai netaikomi. Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, kad jie susiję su ieškovu, o asmuo, juos paskleidęs, yra kaltas dėl jų skleidimo. Ar jam taikytina teisinė atsakomybė, turi būti sprendžiama pagal tai, ar asmuo, skleisdamas įsitikinimus, buvo sąžiningas – reiškė nuomonę, kurią susidarė pagrįstai ir iš esmės neiškraipydamas jam prieinamos informacijos, paisė kitų asmenų teisių.
Nagrinėjamu byloje pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo paneigti bylos nagrinėjimo metu, taigi atsakovė reiškė savo nuomonę neiškraipydama jai prieinamos informacijos, todėl atsakomybė pagal LR CK 2.26 str., jai neatsiranda.
Ieškovas nurodo, kad UAB „Junesta“ teisėtų interesų pažeidimu ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimą įrodo šalia straipsnio išspausdinta nuotrauka, kurioje pavaizduoti individualūs namai šalia daugiabučio gyvenamojo namo. Tai yra foto montažas, kuris padarytas taip, kad suformuotų skaitytojams pasipiktinimą. Tačiau ieškovas nepateikia rašytinių įrodymų, nuotraukų, projektų, teritorijos planų, atstumų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog pateikta nuotrauka iškreipia realų ginčo teritorijos vaizdą, bei atstumus, tokiu būdu neatitinka tikrovės. Nesant rašytinių įrodymų paneigiančių ar patvirtinančių šias aplinkybes, nėra galimybės nustatyti, ar pateikta nuotrauka pažeidė ieškovų teises.
Ieškovas nurodo, jog minėtas straipsnis pakenkė UAB „Junesta“ dalykinei reputacijai, ieškovo dabartiniai ir būsimi klientai galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie bendrovę, ir todėl dalis jų atsisakė bendrovės paslaugų. Tai sumenkino bendrovės reputaciją ir jos verslo galimybes.
Civilinėje byloje dėl asmens (juridinio asmens) pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl minėto straipsnio, dalis ieškovo klientų atsisakė bendrovės paslaugų, ir tuo buvo sumenkinta ieškovo dalykinė reputacija, taip pat sumažėjo verslo galimybės, taigi kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. atsakovei D. B. iš ieškovo UAB „Junesta“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, atsakovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje laiką, taip pat atsižvelgiant, jog pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir ieškovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, atsakovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1400 Lt iki 600 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Junesta“ į.k.121925217, atsakovei D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.