- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- I1-157-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01247-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ši byla išnagrinėta teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 14 d. ir atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2021 m. sausio 13 d. 13:05 val. (b. l. 69). Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pratęstas šios bylos procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas iki 2021 m. sausio 27 d. 15:30 val. (b. l. 70 ir 71).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-9) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN, Pataisos įstaiga), 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas teigia, kad 2019 m. balandžio 12 d. toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Šioje įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, išlaikęs abitūros egzaminus nusprendė studijuoti aukštojoje mokykloje nuotoliniu būdu. Kartu su Vilniaus pataisos namų 1-ojo resocializacijos skyriaus specialiste pateikė paraišką VšĮ Lietuvos verslo kolegijai. Antrojo bendrojo priėmimo etapo metu buvo pakviestas studijuoti VšĮ Lietuvos verslo kolegijoje pagal teisės ir teisėsaugos institucijų programą, 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo kolegija studijų sutartį. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Atvykęs į šią įstaigą, iš karto administraciją informavo, jog yra sudaręs studijų sutartį su VšĮ Lietuvos verslo kolegija ir kad jam reikės sudaryti sąlygas keletą kartų per savaitę prisijungti prie internetinės MOODLE platformos, kuri yra skirta mokymuisi nuotoliniu būdu. Tačiau Marijampolės PN 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4.19-844 atsisakė sudaryti sąlygas mokytis aukštojoje mokykloje, nurodydami, kad pataisos įstaigos administracija neturi nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių užtikrinti pareiškėjo mokymąsi aukštojoje mokykloje visa apimtimi, t. y. leidžiant naudotis internetu ar išleidžiant pareiškėją pataisos įstaigos sesijų metu. 2019 m. spalio 2 d. Marijampolės PN raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris taip pat nesuteikė sąlygų pareiškėjui mokytis. Gavęs neigiamą atsakymą iš Kalėjimų departamento, pareiškėjas su skundu – prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą – prašymą, rekomendavo Marijampolės PN direktoriui imtis aktyvių veiksmų, kad ateityje Marijampolės PN laikomiems asmenims būtų sudarytos realios galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kol Seimo kontrolierius nagrinėjo pareiškėjo skundą – prašymą, VšĮ Lietuvos versto kolegija informavo pareiškėją, kad sudaryta studijų sutartis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra nutraukta, nes pareiškėjas nei karto nesijungė prie MOODLE sistemos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos perkėlus iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, tęsti mokslą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Dėl to tapo uždaras, sumenko jo kaip asmens savivertė, jis palūžo, kilo papildomi neigiami dvasiniai bei psichologiniai išgyvenimai.
Atsiliepimas
Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 43-47) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Turint omenyje asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, minėta kodekso nuostata reiškia, kad nuteistieji iš principo, gali studijuoti, bet šią veiklą apsunkina objektyvūs bausmės atlikimo režimo reikalavimai: nuteistas asmuo turi nustatytą terminą būti nustatytoje vietoje, nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neturi galimybės naudotis internetu ir pan., ir šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato išlygų studijuojančiam asmeniui vykdant šiuos reikalavimus. Bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“. Nurodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja. Teigia, kad Marijampolės pataisos namai neturi nei pareigos, nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 50-53) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų seka, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja. Mano, kad Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo išnagrinėjimo“ yra pagrįsti ir teisėti, jie nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantys. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo skunde nurodytas prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą, neturi būti tenkintinas ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas ir atsakovės atstovas, trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Ši byla yra paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas priteisti 5 000 eurų atlyginti neturtinei žalai, pareiškėjo teigimu, atsiradusiai dėl nesudarytos galimybės pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo kolegija studijų sutartį (b. l. 13-14).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. NN-751 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas tęsti bausmės atlikimą buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus (b. l. 15)
Marijampolės pataisos namai 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“ (b. l. 19), atsakydama į pareiškėjo prašymą, jį informavo, kad Pataisos įstaiga nėra įpareigota suteikti papildomas sąlygas nuteistiesiems studijuojantiems aukštosiose mokyklose, bei pažymėjo, jog pareiškėjas gali studijuoti nepažeisdamas nustatytos Pataisos įstaigos tvarkos ir draudimų. Rašte pažymėjo, kad nuteistieji gali studijuoti aukštojoje mokykloje savo iniciatyva ir lėšomis, suderinę su atitinkamų mokyklų dėstytojais užsiėmimų grafikus, atsiskaitymo formą ir kitus studijų organizavimo klausimus. Tokiu atveju pataisos namų administracijos vaidmuo būtų sudaryti galimybes atvykstantiems aukštosios mokyklos dėstytojams susitikti su nuteistaisiais (užduočių pateikimui, atsiskaitymui, formalumų sutvarkymui). Tai reiškia, kad šiuo metu pataisos namų administracija neturi nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių užtikrinti pareiškėjo mokymąsi aukštojoje mokykloje visa apimtimi, t. y. leidžiant naudotis internetu ar išleidžiant pareiškėją pataisos įstaigos sesijų metu, kadangi tai nesuderinama su bausmės atlikimo režimu ir galiojančiais teisės aktais. Šį Marijampolės pataisos namų atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui.
2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 20-21) Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad nuteistųjų, kurie neturi teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokymosi procesas sprendžiamas individualiai, pav., nuteistieji studijuojantys aukštojoje mokykloje savo iniciatyva ir lėšomis, suderina su atitinkamų mokyklų dėstytojais užsiėmimų grafikus, atsiskaitymo formą ir kitus studijų organizavimo klausimus. Tokiu atveju laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija sudaro galimybes atvykstantiems aukštosios mokyklos dėstytojams susitikti su nuteistaisiais (užduočių pateikimui, atsiskaitymui, formalumų sutvarkymui) ir kt. Pažymėjo, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistųjų mokymosi organizavimo proceso aukštosiose mokyklose, todėl skirtingose laisvės atėmimo vietų įstaigose nuteistųjų galimybės siekti aukštojo mokslo užtikrinamos nevienodai. Tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (įstatymo projekto reg. Nr. 19-5139(4) numatyta nuostata, kuri užtikrins laisvės atėmimo vietų įstaigose, teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų neturintiems nuteistiesiems, vienodas galimybes siekti aukštojo mokslo.
VšĮ Lietuvos verslo kolegija 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.55-30 pareiškėją informavo, kad 2019 m. lapkričio 4 d. VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktoriaus įsakymu Nr. 1.62-38(1.61) pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta studijų sutartis su VšĮ Lietuvos verslo kolegija nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra nutraukta, kadangi pareiškėjas nei karto nesijungė prie MOODLE sistemos, todėl laikytina, kad nepradėjo studijų (b. 1.30).
Iš 2020 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos „Dėl S. B. skundo prieš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. lapkričio 22 d. gavo ir ištyrė S. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų studijuoti ir įgyti profesiją (b. 1. 23-29).
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose nebuvo sudaromos galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje.
BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas, tuo tarpu aukštasis mokslas, kaip pataisos priemonė, įstatyme nenumatytas, todėl pataisos įstaigų administracija neturi nei pareigos, nei įgaliojimų organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose.
BVK 147 straipsnyje numatytos nuteistųjų bendrojo ugdymo nuostatos. Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas.
BVK 148 straipsnyje numatytos nuteistųjų profesinio ugdymo nuostatos.
Bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“.
Iš BVK nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo matyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja.
Vadovaujantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Kalbant apie asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, minėta kodekso nuostata reiškia, kad nuteistieji gali studijuoti, bet šią veiklą apsunkina objektyvūs bausmės atlikimo režimo reikalavimai: nuteistas asmuo turi nustatytą terminą būti nustatytoje vietoje, ir įstatymas nenumato jokių išlygų studijuojantiems nuteistiesiems.
Pažymėtina, kad jei laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis pageidauja savo iniciatyva bei lėšomis mokytis aukštojoje mokykloje, jis turėtų kreiptis su prašymu į pataisos namų administraciją, kuri, esant galimybei, sudarytų sąlygas atvykstantiems aukštųjų mokyklų dėstytojams susitikti su studentu, pateikti jam užduotis, sutvarkyti formalumus, leisti jam atsiskaityti. Darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys turi teisę į mokslą, t. y. turi teisę siekti ne tik bendrojo, profesinio išsilavinimo, bet ir aukštojo mokslo. Tačiau šių asmenų teisė į mokslą yra ribojama, t. y. minėta teise asmenys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimų.
Taip pat pastebėtina, kad Seimo kontrolierių, kaip ir kitų Europos ir pasaulio šalių ombudsmenų, siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Seimo kontrolierių siūlymų rekomendacinis pobūdis pasireiškia tuo, kad nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos priemonės, kuriomis galėtų būti užtikrinamas Seimo kontrolierių pateiktų siūlymų vykdymas tais atvejais, kai institucijos ar pareigūnai atsisako ją vykdyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad prieš atvykdamas į Marijampolės pataisos namus, jis įstojo studijuoti (nuotoliniu būdu) į VšĮ Lietuvos verslo kolegiją ir prašė Marijampolės pataisos namų administraciją leisti jam studijuoti, tačiau administracija nepatenkino jo prašymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo kolegija dvišalę studijų sutartį Nr. 3.12-V402. Marijampolės pataisos namai nebuvo minėtos studijų sutarties šalis, todėl ši sutartis nesukėlė pareigos Marijampolės pataisos namų administracijai sudaryti sąlygas pareiškėjui studijuoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus ir konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktą.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu ir pan. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.