- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-489-278/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A.Dubietienei, Anelės Dubietienės
- Suinteresuotas asmuo
- K.Gribuliui, Kazimiero Gribulio priešinį
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-489-278/2008
2008 m. lapkričio 25d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Anelės Dubietienės apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-639/2008m. pagal pareiškėjos Anelės Dubietienės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo bei suinteresuoto asmens Kazimiero Gribulio priešinį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1940 07 08 metrikos ištraukoje įraše Nr. 719 įrašytas Motiejus Gribulis ir 1952-10-20 išduotame gimimo liudijime ŠČIU Nr. 094960, kuriame jos tėvu nurodytas Matas Gribulis, yra vienas ir tas pats asmuo – Motiejus Gribulis, miręs 1979 m. gruodžio 27 d. bei atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas, kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Merečiškių km., Kurklių sen., Anykščių raj., testamentu jai paliko gyvenamąjį namą bei priklausinius. Nurodė, jog po tėvo mirties ji valdė namą ir priklausinius, jais naudojosi, rūpinosi ir prižiūrėjo, tačiau dėl palikimo priėmimo pagal testamentą niekur nesikreipė, manydama nesant reikalinga, nes ginčo su pirmosios eilės paveldėtoju nekilo. Nurodė, kad aplinkybės, jog yra neišsilavinusi, neturi reikiamo juridinio išprusimo bei tai, jog tėvas yra sudaręs testamentą, jai nebuvo žinoma iki testamentas nebuvo rastas, yra svarbios priežastys dėl kurių ji praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis dėl paveldėjimo pagal testamentą.
Suinteresuotas asmuo K.Grabulis pateikė priešinį pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo M.Gribulio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodė, kad nuo 1973m. tėvas gyveno pas jį Anykščių m., jis juo rūpinosi, slaugė, o po tėvo mirties naudojosi M.Gribulio asmeniniais daiktais, prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, tvarkė aplinką bei sodą, kuriuo iki šiol naudojasi.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjos A.Dubietienės pareiškimo dalį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylą nutraukė, o K.Gribulio pareiškimą atmetė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti yra nepagrįstos, nes pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, yra pedagogė, nežinodama apie esamą testamentą galėjo palikimą priimti kaip pirmos eilės įpėdinė, be to, suinteresuotas asmuo tvirtina, kad ji žinojusi apie testamentą. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad nuo palikimo atsiradimo yra praėję daugiau nei 28 metai ir konstatavo, jog pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti palikimo priėmimo terminą, o šio termino neatnaujinus, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai nesuteiks jokių asmeninių ir turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos (CPK 444 str. 1d.). Be to, teismas nurodė, kad pareiškėja turtą nori paveldėti kaip testamentinė įpėdinė, o ne pagal įstatymą, todėl teisiškai nėra reikšminga koks tėvo vardas įrašytas jos gimimo liudijime. Teismas nurodė, jog K.Gribulis neįrodė, kad jis po tėvo M.Gribulio mirties per įstatymo nustatytus terminus atliko kokius nors veiksmus, liudijančius jo valią įgyti ginčo namų valdą savo nuosavybėn, o priešingai - nustatyta, jog tėvų namas yra visiškai apleistas, ką patvirtina antstolės J.Blažienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, šalia namo esantis daržas ir sodas nesutvarkytas, apaugęs žole. Po tėvo mirties suinteresuotas asmuo, kaip ir pareiškėja, ginčo name neapsigyveno ir rūpintis juo kaip savu nepanoro.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja A.Dubietienė prašo 2008 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad, nagrinėdamas bylą, teismas pažeidė CPK 161 str., 179 str. nuostatas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nurodo, jog esanti 88 m. amžiaus, todėl tinkamai ginti savo teises, paaiškinti aplinkybes ir pasiruošti bylos nagrinėjimui negalėjusi. CPK 161 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama teisme, tačiau tokios galimybės teismas jai nepaaiškino, nors iš sprendimo darytina išvada, kad jos pareiškimas nepatenkintas dėl netinkamo pasirengimo bylai ir dėl įrodymų trūkumo. Mano, jog nustačius, kad prašymui pagrįsti pareiškėja nėra pateikusi pakankamai įrodymų, teismas nesivadovavo CPK 179 straipsniu, kuriame, apibrėžiant teismo vaidmenį įrodinėjimo procese, nurodoma, kad teismas gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Įrodymų trūkumas yra viena iš priežasčių teismui nustatyti ieškinio (pareiškimo) trūkumus (CPK 115, 135, 138 str.). Atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, kitas nurodytas aplinkybes, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ji turi ribotas galimybes pasirūpinti savo teisių gynimu ir įstatyme išvardintais būdais padėti tinkamai įgyvendinti suteiktas teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad nesutinka su skundu, nes teismas, atmesdamas pareiškimo dalį dėl termino palikimo priėmimui atnaujinti, tinkamai taikė 1964 m. CK 588 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad pareiškėjos argumentas, jog teismas, trūkstant įrodymų, turėjo pagrindą nustatyti ieškinio (pareiškimo) trūkumus, nepagrįstas, nes priimdamas procesinius dokumentus teismas vertina tik formalius šių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, patys įrodymai tiriami teismo posėdžio metu.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu suinteresuotas asmuo K.Gribulis teismui pateikė prisidėjimą prie pareiškėjos A.Dubietienės apeliacinio skundo. Nurodo, jog atmetus jo ir A.Dubietienės pareiškimus, jie netenka nuosavybės teisės į tėvui priklausantį turtą tik dėl senyvo amžiaus ir nežinojimo, kokia tvarka turėjo įforminti ir kaip tinkamai pagrįsti savo prašymus teismui. Teigia, kad teismas nepadėjo jiems ir jie tinkamai nepasirengė bylos nagrinėjimui, nes liko neišaiškinta aplinkybė, kad tėvui priklausę trobesiai yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš byloje esančio pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys Merečiškių km. Anykščių raj. yra registruoti Motiejaus Gribulio vardu, o 2,5ha žemės sklypas nuosavybės teise nuo 1999 10 20 asmeninės nuosavybės teise priklauso Kazimierui Gribuliui (b.l. 10-12). Apeliacinės instancijos teismui suinteresuotas asmuo nurodė, kad po tėvo M.Gribulio mirties jis naudojosi sodybiniu sklypu, augino daržoves, rūpinosi vaismedžiais, mokėjo žemės nuomos mokesčius. Teigia, kad naudojosi ir gyvenamuoju namu, kitais statiniais, juos pagal galimybes remontavo, mokėjo pastatų draudimo mokesčius. Mano, jog šie veiksmai įrodo, kad po tėvo mirties jis faktiškai priėmė palikimą ir ėmė jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius dokumentus darė išvadą, kad po tėvo M.Gribulio mirties nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo faktiškai paveldimo turto valdyti nepradėjo, nes jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą neatliko. Teismas konstatavo, jog pareiškėja ir suinteresuotas asmuo turto ginčo name neapsigyveno ir rūpintis juo kaip savu nepanoro, nes sodyba yra apleista, neprižiūrima. Tačiau aplinkybę, kad tėviške rūpinosi K.Gribulis, be suinteresuoto asmens paaiškinimų, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudyt. J.Rimkienė (b.l.67-70). Apeliacinės instancijos teismui K.Gribulis nurodo, kad gyvenamasis namas keletą kartų buvo suniokotas pašalinių asmenų, o dėl savo garbaus amžiaus neturi jėgų ir lėšų nei jis, nei pareiškėja A.Dubietienė tinkamai jo sutvarkyti. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 8 dalis nustato, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42str.4d., 135 str.2d., 226str.). Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos ir suinteresuoto asmens duoti paaiškinimai apie mokesčių už žemę mokėjimas bei pastatų draudimas tėvui mirus bei klausimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę byloje nėra tirti. Iš byloje esančių dokumentų (pareiškimų, teismo posėdžio protokolų) matyti, jog byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teismui nenurodė, kad gyvenamasis namas, jo priklausiniai buvo draudžiami po tėvo mirties, mokamas žemės mokestis, kas iš dalies patvirtintų arba paneigtų pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teiginius dėl palikimo priėmimo. Vienok, atsižvelgiant į tą aplinkybę jog teismui buvo pateikti duomenys apie gyvenamojo namo registraciją Motiejaus Gribulio, o žemės sklypo registraciją Kazimiero Gribulio vardu, darytina išvada, kad teismas neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, t. y., ar po M.Gribulio mirties buvo draudžiami pastatai ir kas mokėjo pastatų draudimo bei žemės mokesčius, kam iki nacionalizacijos priklausė nuosavybės teisė į žemės sklypą ir kas tvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus ir kt., todėl kolegija daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kas leidžia abejoti ar byla yra išnagrinėta teisingai (CPK 327str. 1d.2p.).
CPK 161str. nustato, kad tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, jog šalis ar tretysis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliaciniu skundu pareiškėja teigia, kad teismas minėtą įstatymo nuostatą pažeidė, nes ji dėl savo amžiaus negalėjo tinkamai apginti savo teisių. CPK 51str. nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šia teise asmenys naudojasi savo nuožiūra. Teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, privalo išaiškinti šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai jie bylą veda per atstovą ir tik kilus abejonių, jog minėti asmenys be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese (CPK 158 str. 3 d.). Iš byloje esančios 2007-11-06 Teisinių paslaugų sutarties Nr. 035/07 sudarytos tarp pareiškėjos A.Dubietienės ir advokato V.Žilinsko matyti, kad pareiškėja advokatui pavedė paruošti procesinius dokumentus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto termino atnaujinimo (b.l. 15). Pareiškėja pateikė teismui advokato paruoštą, procesinių dokumentų formą ir turinį atitinkantį pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, kuriame nurodyta ir informacija apie tai, kad byla bus vedama ne per advokatą (CPK 111 str., 135 str.). Kartu su pareiškimu A.Dubietienė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškime išdėstytas aplinkybes. Teismo posėdyje, įvykusiame 2007 07 16, pareiškėja dalyvavo. Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio pirmininkas išaiškino bylos dalyviams jų procesines teises ir pareigas, o pareiškėja naudojosi šiomis teisėmis, teikė įrodymus - bylos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotonuotraukas, tiek ji tiek ir suinteresuotas asmuo K.Gribulis prašė apklausti liudytojus ir jų prašymai buvo patenkinti. Apeliacinės instancijos teisme išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus kolegija konstatuoja, jog A.Dubietienės ir K.Gribulio teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 161str. nuostatas yra nepagrįsti ir atmestini, nes pareiškėja, nežiūrint garbaus jos amžiaus, tinkamai, nuosekliai ir aiškiai reiškia ir grindžia įrodymais savo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismui siūlyti jai pasirūpinti atstovavimu nebuvo pagrindo.
Įvertinus aplinkybę, jog dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str. 1d.2p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui