Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-909-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2S-909-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-01990-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
Roberto Vilkausko, Robertui Vilkauskui
Ieškovas
Liutauro Džiužo
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-909-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01990-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Roberto Vilkausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Liutauro Džiužo ieškinį atsakovui Robertui Vilkauskui dėl pažeistų teisių gynimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas L. Džiužas kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), prašydamas priteisti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teises į 25/55 dalis turto – lėktuvo „Cessna 310Q“; atidalyti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą – lėktuvą „Cessna 310Q“ ir priteisti ieškovo naudai piniginę kompensaciją 86 320 Lt. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - lėktuvo „Cessna 310Q“ areštą. Nurodė, jog atsakovas gali siekti pasisavinti ieškovui bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto dalį, jį perleidžiant tretiesiems asmenims arba sumažinant jo vertę. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus lėktuvą, atsakovas bus priverstas tinkamai jį saugoti, kadangi šiuo metu lėktuvas yra saugomas netinkamai, laikomas lauke, nekonservuotais ir tinkamai neapsaugotais mazgais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2011-12-30 nutartimi (b.l. 22-23) tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui R. Vilkauskui priklausantį turtą – lėktuvą „Cessna 310Q“, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu ir paliekant teisę naudotis ir valdyti, įpareigojo antstolį paskirti areštuoto turto saugotoją.

Teismas, atsižvelgęs į ieškinio dalyką ir pagrindą, t.y. tai, jog ieškovas, gindamas savo teises, prašo teismo priteisti dalį jam kartu su atsakovu nuosavybes teise priklausančio lėktuvo, atidalinti lėktuvą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas R. Vilkauskas atskiruoju skundu (b.l. 27-30) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011-12-30 nutartį ir ieškovo L. Džiužo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Būtina įvertinti ar asmuo, prašantis teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino realios grėsmės, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas bei neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Todėl pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Be to, teismas visiškai neargumentavo, jog dėl ko gali kilti reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nenurodė kokie atsakovo veiksmų ar neveikimas gali nulemti tokias išvadas. Ieškovo reikalavimai yra susiję su konkrečios piniginės kompensacijos priteisimu, todėl nėra aišku, kokiais veiksmais, susijusiais su lėktuvu, atsakovas galėtų apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą – sumokėti kompensaciją.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokio ieškinio pagrįstumo įvertinimo, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas privalėjo bent preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ieškovas nepateikė teismui savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, nors tai įsakmiai įvirtinta CPK 135 str. 1 d. , todėl nebuvo pagrindo daryti išvados, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas ieškinyje nurodė melagingą informaciją ir nutylėjo jam nenaudingus faktus. Ieškovas savo reikalavimus grindžia įrodymais, kurie yra neišverti į lietuvių kalbą, kaip to reikalauja CPK 113 str. Ieškovas savo nuosavybes teises į lėktuvą įrodinėja ne oficialiais dokumentais, o elektroninio susirašinėjimo medžiaga, laiškai nėra pasirašyti, dėl jų autentiškumo galima abejoti. Ieškovas teikia klaidingą informaciją apie ikiteisminį tyrimą. Taigi, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus įrodymus, nebuvo galima daryti prielaidų apie ieškinio pagrįstumą.Teismas uždraudęs atsakovui disponuoti turtu (lėktuvu) leido jį valdyti bei naudotis, tačiau įpareigojo antstolį paskirti turto saugotoją. Tokia teismo pozicija yra prieštaringa ir nepagrįsta, kadangi antstoliui paskyrus lėktuvo saugotoją, atsakovas praras galimybę naudotis lėktuvu ir valdyti areštuotą turtą, nors teismas nutartimi šią teisę buvo palikęs. Be to, asmuo, kurio turtas yra areštuotas, yra atsakingas už nustatytų apribojimų pažeidimus, todėl saugotojo paskyrimas yra netikslingas.

Atsiliepimas

Ieškovas L. Džiužas atsiliepimu (b.l. 38-39) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011-12-30 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nepateikė argumentų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lėktuvo areštas mažiausiai suvaržo atsakovo teises. Teigia, jog nežino atsakovo turtinės padėties, tačiau mano, kad būtent turtui, kuris yra ginčo objektas, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat mano, jog atsakovo galimybės turtą valdyti ir naudotis nebus suvaržytos, nes turto saugotoju antstolė D. Prunskienė atsakovo prašymu paskyrė jo artimą giminaitę žmonos motiną – L. Čelešienę. Ieškovas sutiko su atsakovo prašymu dėl L. Čelešienės skyrimo turto saugotoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai ir teisingai sprendęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo nagrinėjamos bylos atveju, nevisiškai tinkamai įvertino visas galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes apeliantui vieninteliu aspektu, susijusiu su areštuoto turto saugotojo paskyrimo.

CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ieškovas L. Džiužas teismui pateiktu ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą – lėktuvą Cessna 310Q ir priteisti 86 320 Lt kompensaciją už ieškovui priklausančią turto dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir lėktuvą Cessna 310Q areštavo. Apeliacijos instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog esant pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl konkrečios kompensacijos (pinigų sumos) priteisimo, nebuvo pagrindo išvadai susiformuoti, jog ieškovo veiksmai areštuoto daikto atžvilgiu galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog teismas turi diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar yra pagrindas byloje užtikrinti reikalavimus ir kokia forma ar būdu tai turėtų būti padaryta. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią ginčas dėl didelės pinigų sumos leidžia jau preziumuoti galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, didelė reikalavimo suma pati savaime objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-11 nutartis c.b. Nr. 2-906/2008; 2009-06-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis c.b. Nr. 2-905/2009; ir kt.). Ekonomiškumo principas lemia tai, kad teismas gali taikyti tokias priemones, kurios atitinka pareikštus materialius reikalavimus, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Iš skundžiamos teismo nutarties bei bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju atsižvelgtina į didelę fiziniam asmeniui (apeliantui) ieškinio sumą, kurią sudaro ieškovo reikalavimai priteisti piniginę kompensaciją už lėktuvo dalį. Todėl konstatuotina, jog byloje pritaikytos prevencinio pobūdžio priemonės (konkretaus atsakovui priklausančio turto areštas) iš esmės atitinka ieškinio dalyką.

Pastebėtina ir tai, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į apelianto turimą nuosavybės teise turtą ar gaunamas pajamas, jam nėra didelė (CPK 12 str., 178 str., 338 str.). Taigi prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą apeliantas nepaneigė, ką galėjo padaryti pateikęs įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį.

Kita vertus, apeliantas tam, kad išvengtų arba maksimaliai sumažintų pasekmes, kurias sąlygoja taikytos apsaugos priemonės, turi ir kitų procesinių galimybių, t.y. prašyti pakeisti konkrečiam turtui taikytas apsaugos priemones kitomis, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt. (CPK 148 str.).

Savo nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantas grindžia ir ieškinio faktiniu nepagrįstumu, ginčydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, nesutikdamas su ieškovo pateiktų dokumentų įrodomąja galia. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tačiau ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, o ieškinio (ginčo) faktinis bei teisinis pagrįstumas šioje proceso stadijoje iš esmės nenagrinėjamas. Atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir/ar juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis c.b. Nr. 2-2383/2011, 2011-09-15 nutartis c.b. Nr. 2-2010/2011). Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Išvardintų motyvų kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisingai. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad areštuoto turto saugotojo klausimas nevisiškai tinkamai išspręstas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas areštuoto daikto (lėktuvo) saugotoją pavedė paskirti antstoliui, kuris, kaip nustatyta iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, turto saugotoja paskyrė kitą asmenį, nors ir susijusį artimu ryšiu su juo. Tai nevisiškai atitinka ekonomiškumo, teisingumo bei protingumo principus. Kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma ir turto saugotojas ar administratorius, jeigu jį skiria teismas (CPK 147 str. 5 d. 10 p.). Nors turto saugotojo paskyrimo įstatymas nesieja su kokių nors sąlygų egzistavimu, teismas šį klausimą turi išspręsti įvertindamas, ar saugotojo paskyrimas galėtų turėti įtakos laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų efektyvesniam įgyvendinimui. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje prevencinio pobūdžio priemonė buvo parinkta nustatant atsakovui priklausančio specifinio daikto (lėktuvo) areštą. Turto areštas apibrėžiamas kaip įstatymu nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d.). Vadovaujantis turto arešto apibrėžimu galima daryti išvadą, kad taikant turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę, teismas nustato skirtingo pobūdžio turto arešto mastą, tai yra apriboja visas arba dalį areštuojamo daikto savininko turimų daiktinių teisių, esančių nuosavybės teisės sudėtinėmis dalimis (CK 4.37 str.). Kadangi kiekviena iš šių daiktinių teisių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – savo turiniu yra skirtingo pobūdžio, kiekvienos iš šių daiktinių teisių laikinas apribojimas sukelia skirtingo pobūdžio suvaržymus areštuojamo daikto savininkui. Valdymo teisės apribojimas suponuoja teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 2 d.). Naudojimosi teisės apribojimas suponuoja teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.). Disponavimo teisės apribojimas sukuria teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas uždraudė disponuoti areštuotu turtu, t.y. areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau teismas neapribojo kitų atsakovo nuosavybės teisės sudėtinių dalių - valdymo ir naudojimo, kas reiškia, jog atsakovas ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis areštuotą turtą – lėktuvą. Tokiu atveju pripažintina, jog kito asmens paskyrimas areštuoto turto saugotoju yra neracionalus bei prieštaraujantis pritaikyto turto arešto mastui. Byloje nepateikta duomenų, kad apelianto paskyrimas areštuoto turto saugotoju galėtų turėti įtakos laikinosios apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimui, būtų neproporcingas ar pažeistų priešingos šalies teisėtus interesus. Be to, įstatymas numato turto saugotojo pareigos ir atsakomybę už saugojamo turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, ypač kaip kalbama apie daiktą, kuriuo rūpinantis reikia ir tam tikrų žinių (CPK 619 str.).

Esant tokioms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju bus pasiektas lėktuvo saugotoju paskiriant patį savininką, todėl skundžiama nutartis iš dalies pakeistina, joje įvardinto areštuoto turto saugotoju paskiriant apeliantą, o ne pavedant tai padaryti antstoliui.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 46), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinėje dalyje nurodyti:

„Areštuoto turto - lėktuvo „Cessna 310Q“ saugotoju paskirti Robertui Vilkauską, asmens kodas 37003210247, gyv. Paeglinės Sodų 1-oji g. 1, Vilnius.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė