Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. A., transporto priemonės savininkui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčio pagrindinį išsilavinimą, administracine tvarka bausto, neteisto, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už tai, kad jis 2015-12-19 00.30 val. Šakių r. sav. vairavo transporto priemonę, – S. B. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,32 promilės girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje; R. A. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės ją vairuoti, kai teisė vairuoti jam nesuteikta; 2010-07-11 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. asmeniui buvo paskirta nuobauda – 1448 Eur bauda, kuri nesumokėta; transporto priemonė neapdrausta privalomuoju TPSVCA draudimu; protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais R. A. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. ir 130² str. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

R. A., surašant jam ATP protokolą, visiškai prisipažino padaręs nurodytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindamas, kad nuoširdžiai gailisi, prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė.

R. A. nustatyta tvarka buvo šaukiamas į teismo posėdį, jo atžvilgiu buvo priimta teismo nutartis atvesdinti jį į posėdį prievarta, tačiau 2016-02-11 teisme gauta Kauno AVPK informacija, kad jo atvesdinti nėra galimybės, savo nurodytoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jis negyvena.

Tačiau R. A. atvyko į teismo 2016-02-11 posėdį ir paaiškino, kad automobilis buvo A. G., su kuriuo R. A. automobilį nupirko iš S. B. Sumokėjo A. G. 200 Eurų. R. A. nežino, kur gyvena A. G. Jiedu rado skelbimą, kad parduodamas automobilis, nuvažiavo ir nupirko. Išgėrę tą kartą važiavo į Kauną, R. A. vairavo, nes A. G. buvo daugiau už jį išgėręs. Važiuojant sprogo padanga ir nesuvaldė automobilio, įvyko avarija. Automobilio vairuoti R. A. neturėjo teisės. Baudą, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. yra sumokėjęs, tik nepristatęs kvito, dabar taip pat neturįs įrodymų apie sumokėtą 3700 Lt baudą. Buvo perduota antstoliui, jis jam ir sumokėjęs baudą už padarytą avariją (b. l. 28).

L. S. B. parodė, kad A. G. pas S. B. dirbo – klojo trinkeles kieme. S. B. jam paskambino ir pasiūlė parduoti automobilį, kurį pats buvo įsigijęs iš V. Š. Kada buvo pirkęs automobilį iš V. Š. – nežino. Tą automobilį turėjo gal apie savaitę laiko. A. G. sumokėjo S. B. 200 eurų. Apie A. G. gyvenamąją vietą nieko nežino (b. l. 28-29).

Transporto priemonės savininkas A. G. parodė, kad šiuo metu yra kardomajame suėmime. Pažįsta R. A. ir S. B. Iš S. B. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirko automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 eurų prieš kokius du mėnesius iki to įvykio. Automobilio pardavimo-pirkimo “Regitroje” neužregistravo. Kai tai įvyko 2015 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, su R. A. abu buvo girti, abu neturėjo teisės vairuoti, tai vairavo kiek mažiau girtas R. A. Perduodamas automobilį vairuoti teisių neturinčiam ir girtam R. A., gerai suprato darąs ATP (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Be paties R. A. prisipažinimo, S. B. ir A. G. parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta: tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (b. l. 1), asmens blaivumo testo parodymais, iš kurių matyti, jog 2015-12-19 R. A. nustatytas 1,32 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 4), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-6), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9-12), iš kurio matyti, kad R. A. 2010-07-29 yra baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 3 d. 5000 Lt (1448 Eur) bauda, kurios yra nesumokėjęs. Tačiau iš teismo iniciatyva 2016-03-14 gautos Liteko informacijos (b. l. 46) matyti, jog nurodyta bauda 2010-09-21 išieškota antstolės R. G. Dėl nurodytos aplinkybės ATP protokolas dalyje, kur nurodoma, jog R. A. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jo vairuoti, kai jam jau buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir atitinkamai padarė ATP, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., yra nepagrįstas, ir teismas savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas R. A. teisės į gynybą, perkvalifikuoja ATP į švelnesnį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

R. A. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. sudėtis, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jo vairuoti, nuvažiavo nuo kelio sankasos tam neskirtoje vietoje; taip pat automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į R. A. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį – jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,32 promilės), padarytas ypač šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į R. A. asmenybę – nedirba, neteistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgiant į tai, už Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą skirtinas straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurki; už Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą skirtinas straipsnio sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos – baudos vidurkis; už Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. pažeidimą skirtinas sankcijoje numatytos švelnesnės nuobaudos – baudos vidurkis su transporto priemonės konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio ribose.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio nuostatos dėl daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, <...> ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, <...>; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, <...>. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios.

Nagrinėjamu atveju 2015-11-19 įstatymu Nr. XII-2049 (TAR, 2015, Nr. 2015-19106) pakeistos Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio nuostatos, lyginant jas su iki tol galiojusiomis, inter alia įtvirtino konkrečius atvejus, kuomet gali būti konfiskuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis nuosavybės teise priklausantis ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui. Kitaip tariant, šios nuostatos susiaurino konfiskavimo taikymo galimybes ir yra vertintinos kaip švelninančios administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties klausimas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, pagrįstumas nagrinėtinas pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio nuostatas.

Nors automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininkas pagal paskutinę šios transporto priemonės registraciją yra S. B. (b. l. 8), tačiau vertintina, jog ATP padarymo metu automobilis buvo A. G. nuosavybėje.

Teismas, atsižvelgęs į objektų, į kuriuos pasikėsinta Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje įtvirtintu teisės pažeidimu, svarbą ir visuomenės siekį užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą, taip pat įvertinęs aplinkybes dėl R. A. polinkio, naudojantis transporto priemonėmis, daryti itin šiurkščius ir visuomenei pavojingus administracinius teisės pažeidimus, bei tai, kad A. G., perleisdamas daiktą – automobilį, pažeidėjui – R. A., žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, sprendžia, kad šiuo atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokio pagrindo taikyti straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvą nekonfiskuoti transporto priemonės arba taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes nuobaudas, nei sankcijoje numatytos. Teismo vertinimu, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas administracinėms nuobaudoms keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir paskirti 8 Eur (aštuonių eurų) baudą;

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir paskirti 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., konfiskavimu, ir nutarimui įsiteisėjus, perduoti automobilį valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., konfiskavimu, ir nutarimui įsiteisėjus, perduoti automobilį valstybės nuosavybėn.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.