Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Iš S. D. priteista: nukentėjusiajai V. R. 5000 Lt neturtinei žalai, nukentėjusiajai A. R. – 2747,56 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo S. D. , jo gynėjo advokato Antano Cemnolonsko bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. atstovės pagal įstatymą A. R. apeliaciniai skundai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nuteistas už tai, kad jis lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, būtent: 2009 m. kovo 27 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio m., (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios V. R. , gim. 1994 m. liepos 3 d., bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo alkoholiu bei patirtos galvos traumos, prieš nepilnametės nukentėjusiosios V. R. valią lytiškai su ja santykiavo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 149 straipsnio 3 dalies taikymo

S. D. kasaciniame skunde nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas ir turi būti išteisintas.

Pasvalio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad S. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nepilnametės V. R. bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo alkoholiu bei patirtos galvos traumos, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė S. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms patvirtinti. Jo kaltė įrodyta paties S. D. parodymais, nukentėjusiosios V. R. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nukentėjusiosios V. R. , liudytojų V. P., M. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialistų išvadomis, serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, teismo medicinos ekspertizės aktu ir kitais įrodymais.

Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. D. apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir nutartyje išdėstė argumentuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė, kodėl nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu. Apeliacinės instancijos teismas S. D. apeliacinio skundo argumentą, kad lytiniai santykiai su V. R. buvę savanoriški, neigiant ją buvus bejėgiškos būklės, įvertino ir motyvuotai atmetė remdamasis įrodymų visumos analize. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors nukentėjusioji V. R. buvo bejėgiškos būklės dėl savo pačios veiksmų, tačiau jos veiksmai dar iki tokios būklės nepateisina S. D. elgesio pasinaudojant valios išreikšti nebegalinčia nukentėjusiąja.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. D. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

Dėl BPK nuostatų laikymosi

Kasaciniame skunde S. D. teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo atlikta akistata su nukentėjusiąja, teismo posėdžiuose nukentėjusioji nedalyvavo, ir S. D. ir jo gynėjas negalėjo užduoti jai klausimų.

Iš byloje esančio V. R. 2009 m. balandžio 3 d. apklausos protokolo matyti, kad ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos D. Stankevičienės, dalyvaujant prokurorei R. Grušienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Karnišauskienei, nepilnametės liudytojos motinai A. R., įtariamajam S. D. ir jo gynėjui V. Jankauskui. Taigi BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, įtariamasis ir jo gynėjas dalyvavo V. R. apklausoje, jiems buvo sudaryta galimybė užduoti jai klausimus, tačiau jie nukentėjusiajai klausimų neturėjo, ir tai užfiksuota apklausos protokole. Kasatorius nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurias būtina ištirti apklausiant nukentėjusiąją teisiamajame posėdyje.

BPK 283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių padarinių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2009 m. gruodžio 1 d.-2010 m. sausio 11 d. V. R. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad jos dalyvavimas ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose gali pabloginti jos psichikos sveikatos būseną, todėl jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose.

Vadovaujantis BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatomis jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. Nukentėjusiajai V. R. bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo suėję aštuoniolika metų ir ji nebuvo pašaukta į teismo posėdžius, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pagal BPK 190 straipsnį akistata yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį atliekant dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, vienu metu apklausiami du asmenys. Paprastai akistata atliekama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymams būdingi esminiai prieštaravimai. Akistata daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu. Pabrėžtina, kad akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisė, o ne pareiga. Prašyti atlikti šį ikiteisminio tyrimo veiksmą turi teisę įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei S. D. , nei jo gynėjas neprašė atlikti akistatos su nukentėjusiąja. Be to, byloje nebuvo nustatyta esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo duotų parodymų.

Teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo S. D. teisės ir kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį pirmosios instancijos teismui bei nutartį apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bausmės

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, neteistas ir skyrė jam per griežtą bausmę.

Pagal BK 149 straipsnio 3 dalies sankciją kaltininkui gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Pasvalio rajono apylinkės teismas S. D. paskyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė S. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo yra padaręs ir nuteistas už kitas tyčines nusikalstamas veikas (už kurias yra nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis), į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, teismas, skirdamas S. D. bausmę, atsižvelgė į netinkamą pačios nukentėjusiosios elgesį, t. y. į jos, kaip nepilnametės, alkoholinių gėrimų vartojimą, tai tiesiogiai lėmė jos bejėgišką būklę ir kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. D. , jo gynėjo advokato A. Cemnolonsko apeliacinius skundus, nurodė, kad S. D. paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis, o subendrinant šią bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme S. D. taikytas vienas palankesnių subendrinimo būdų – dalinis sudėjimas, todėl priėjo prie teisingos išvados, kad pirmosios instancijos teismas S. D. teisingai paskyrė bausmę, atitinkančią BK 54 straipsnio nuostatas.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas, skirdamas S. D. bausmę už padarytą veiką, bei subendrindamas ją su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinė kolegija, patikrinusi kasatoriaus S. D. argumentus dėl, jo nuomone, per griežtos bausmės paskyrimo, konstatuoja, kad jie teisiškai nepagrįsti. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. D. , laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. D. kasacinį skundą atmesti.