Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Telefonu informavo, kad į teismo posėdį neatvyks, kadangi susirgo. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai - šaukimas į teismo posėdį įteiktas, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovo advokato Dariaus Karvelio, liudytojo R. J. parodymais nustatyta, jog pareiškėja E. P. ir K. P., (duomenys neskelbtini)Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų : R. P., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini). (8, 9 b.l.). Dukra J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis K. P. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Po pareiškėjos sutuoktinio K. P. mirties liko K. P. vardu registruota 2,6200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, nuo 2004-12-13 iki 2029-12-13. Pareiškėjos E. P. ir K. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iki K. P. mirties pareiškėja kartu gyveno su sutuoktiniu. Po jo mirties naudojosi likusiais daiktais. Pareiškėjo sūnus turtu nesirūpina, nemoka mokesčių, gyvena atskirai. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. J., kuris nurodė, kad pareiškėjos sūnaus R. P. nemato, po K. P. mirties E. P. viena liko gyventi namuose. Pareiškėja rūpinosi žemės sklypu, nuomos sutartimi, laikotarpiui nuo 2004-12-13 iki 2029-12-13 išnuomotu K. P., (10 b.l.), prižiūrėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais bei kitais priklausančiais pastatais. Pareiškėja E. P. po sutuoktinio K. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.51 str. 1 d.).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėja E. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Pareiškėja E. P. yra palikėjo K. P. sutuoktinė. Kadangi kiti įpėdiniai, suinteresuotas asmuo byloje, pareiškėjos sūnus R. P. palikimo nepriėmė, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinio mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklaustas liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 2,31 Eur pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3 Eur sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.