Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-446/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-18
Bylos Nr.
1-127-446/2011
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00130-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
J. S.
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-446/2011Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00130-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMES RAJONO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Kelme
Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorui Svajunui Kuizinui,nukentejusiajai J. S.,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimes 1962 m. balandžio 12 d. Kelmes rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedes, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1989-08-24 Kelmes rajono teismo pagal BK 246¹ str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 1 m. pataisos darbu išskaiciuojant 15% iš uždarbio, teistumas išnykes,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis S. S. 2011 m. balandžio 7 d. apie 20 val. 20 min. savo namo kieme, (duomenys neskelbtini), tycia lazda sudave du smugius - viena karta i kaires rankos stipinkauli ir viena karta i dešines rankos rodomaji piršta - sutuoktinei J. S., padarydamas jai kairio stipinkaulio luži, t. y. nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del kairio stipinkaulio lužio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienu.

Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad jis su šeima gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini). Balandžio 7 d. jis kartu su sutuoktine grižo namo. Ta diena kartu su sutuoktine atliko talkos darbus pas pažistama asmeni, abu buvo išgere. Del alkoholio poveikio jis ne visas aplinkybes gerai prisimena. Kiek pamena, konfliktas kilo del to, kad jis išbare vaikus, kad šie arti pastatu kureno lauža. Jo barima išgirdusi sutuoktine, kuri taip pat buvo girta, puole prie jo su kirviu. Jis, noredamas apsiginti, pagriebes atsitiktinai po ranka pakliuvusia lazda, ja trenke sutuoktiniai per rankas, pataike i kaires rankos dilbi, nuo stipraus smugio lužo kaulas. Kirvis žmonai iškrito iš ranku ir ji nuleke i kambari, užsikabino duris, jo i vidu neisileido, todel jis išdauže langa. Sutuoktine iškviete policijos pareigunus, jis buvo sulaikytas. Policijos komisariate jam buvo nustatytas 2,5 promiliu girtumas. Ryte grižes i namus, klupedamas ant keliu, atsipraše žmonos, kol žmonai sugijo lužusi ranka, jis padejo jai tvarkytis namuose – gamino valgi, skalbe rubus. Pats istiklino išdaužta langa.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kalte irodyta pilnumoje.

Nukentejusioji J. S. parode, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Konfliktai ir barniai namuose kyla dažnai, S. S. išgeres buna agresyvus. Balndžio 7 d. vakare ji kartu su sutuoktiniu grižo namo. Abu ta diena gere alkoholi. Ji apsvaigusi nesijaute, nes per visa diena buvo išgerusi 150 gramu degtines ir alaus. Griže abu su sutuoktiniu sedejo virtuveje. Kai i virtuve ileke mažasis ju sunus, S. S. sugriebes ji už peciu, garsiai reke ant jo. Ji pribegusi prie sunaus, S. S. ja pastumes, tuomet ji pastumusi S. S., kuris išgriuves pro duris laukan. Ji užsirakino duris. S. S. dauže namo duris, reikalavo, kad ji ileistu i kambari, po to pasieme lazda ir ja išdauže langa. Ji, pasiemusi kirvi, kad galetu apsiginti nuo itužusio sutuoktinio, išbego i lauka, vyras ja prisivijo. Ji tik mosikavusi kirviu, taciau juo sutuoktiniui nesudave, jis jai lazda trenke per ranka, kuri nuo smugio lužo.

Iš 2011 m. gegužes 11 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (b.l. 10) matyti, kad J. S. padarytas kairio stipinkaulio lužis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011 m. balandžio 7 d. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienu.

Teisiamojo posedžio metu liudytoja apklausta Kelmes rajono PK kriminalines policijos skyriaus tyreja I. B. parode, kad itariamasis S. S. 2011 m. gegužes 26 d. (b.l. 32-33) buvo apklaustas policijos pareigunu automobilyje prie jo namu, protokolas surašytas ir itariamojo pasirašytas iš karto po apklausos.

Nors ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 32-33) ir teisme kaltinamojo paaiškinimai apie padaryto nusikaltimo aplinkybes skiriasi, taciau paaiškinimai nera esmingai skirtingi, kaltinamasis kalte, t.y. lazda sudaves sutuoktiniai, prisipažista. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme S. S. tvirtino, kad suduodamas smugius sutuoktinei buves neblaivus, todel, akivaizdu, kad del alkoholio poveikio jis ne visas aplinkybes gali prisiminti ir tiksliai atkartoti ivykiu eiga.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkta atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimaji giminaiti ar šeimos nari. Taigi, šios nusikalstamos veikos butinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame istatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padariniu, asmens kalte, pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tycia. Šie požymiai išnagrinejus baudžiamaja byla - išklausius kaltinamojo paaiškinimu, nukentejusios parodymu, susipažinus su specialisto išvada - nustatyti pilnumoje. Budamas apsvaiges nuo alkoholio S. S. tycia sudave du smugius lazda savo sutuoktinei J. S. per rankas, ko pasekoje ja sužalojo – sulauže kaires rankos stipinkauli, padarydamas J. S. nesunku sveikatos sutrikdyma, todel jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., sudetis.

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisiu apsauga baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Šiauliu teritorine ligoniu kasa, pareikšdama civilini ieškini (b.l. 13-15), praše priteisti iš kaltinamojo 3987,34 Lt Valstybinei ligoniu kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už nukentejusios J. S. gydyma. Iš Valstybines ligoniu kasos duomenu bazes išrašo (b.l. 16) matyti, kad už J. S. suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas VšI Kelmes ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumoketa 3987,34 Lt. Pripažinus kaltinamaji S. S. kaltu del J. S. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentejusiosios gydymo išlaidos.

Nukentejusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi ieškini del 100 Lt turtines žalos atlyginimo (b.l. 26), taciau teisme ji patvirtino, kad kaltinamasis išdaužta langa istiklino, todel nuo ieškinio del turtines žalos atlyginimo atsisake.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai. Nukentejusioji teisiamojo posedžio metu nurode, kad del jai padaryto sužalojimo patyre fizini skausma, negalejo atlikti namu ruošos darbu, tinkamai pasirupinti vaikais, gaminti maista, skalbti. Teismas neabejoja, kad nukentejusioji del rankos kaulo lužio kente skausma, jaute diskomforta, nepatogumus, taciau neturtine 3000 Lt žala, kurios atlyginimui prašo priteisti iš kaltinamojo, atsižvelgiant i CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentejusiojo bei kaltinamojo interesu pusiausvyra, i formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, yra aiškiai per didele, todel mažintina. Atsižvelgiant i tai, kad nesunkus sveikatos sužalojimas padarytas vieno kontaktinio smugio metu, pacios neblaivios nukentejusiosios veiksmai turejo itakos tokiam kaltinamojo elgesiui, nes ji nebande išvengti tokiu padariniu, priešingai, su kirviu rankose išbegusi i lauka galynetis su kaltinamuoju, nukentejusioji pati buvo neblaivi, duomenu, kad po šio sužalojimo nukentejusioji taptu nedarbinga ar sumažetu jos darbingumas, kad šiuo metu ji vartotu vaistus sveikatos atstatymui, nera pateikta. Kaltinamasis – bedarbis, teisiamas pirma karta, turto, i kuri galetu buti nukreiptas žalos išieškojimas, neturi. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtines žalos dydi analize, vadovaujantis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sažiningas butu 1000 Lt neturtines žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamojo nukentejusiajai.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltes. Kaltinamasis pripažino, kad apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos jo nusikalstamu veiksmu atlikimui, todel girtumas laikytinas kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe.

Kaltinamasis S. S. nusikalto ir teisiamas pirma karta, taciau nusikaltimu padarytos turtines žalos neatlygino, nusikaltimas padarytas prieš šeimos nari, matant nepilnameciams kaltinamojo ir nukentejusios vaikams, todel, atsižvelgus i šias ir kaltinamojo atsakomybe sunkinancia ir lengvinancia aplinkybes, jam skirtina vidutinio griežtumo bausme, numatyta BK 138 str. 2 d. sankcijoje. Atsižvelgiant i tai, kad jis ivykde apysunki nusikaltima, gailisi nusikaltes, šiuo metu bedarbis, todel yra pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, jos vykdyma atidedant vidutines trukmes laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti - iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Šiauliu teritorines ligoniu kasos civilini ieškini tenkinti pilnumoje. Priteisti iš S. S. 3987,34 Lt (tris tukstancius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 34 ct.) žalos atlyginimo Valstybinei ligoniu kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos.

J. S. civilini ieškini tenkinti dalinai, priteisti iš S. S. J. S. 1000 (viena tukstanti) litu neturtines žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.

Teiseja Vilma Rašciuviene