Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-648-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1A-664-648-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Pavelas Frolovas, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
V. P.
Civilinis ieškovas
M. P.
Advokatai
Domantas Skebas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-648/2011

Teisėjas Linas Zinkevičius Teisminio proceso Nr.: 1-95-1-00192-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5., 2.1.7.4., 2.1.15.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,

teisėjų Arūno Kisieliaus ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,nuteistajam V. P.,nuteistojo gynėjui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant jam bendrauti su N. P., M. P., R. P. ir Ž. P. bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P. iš nuteistojo V. P. priteista 100 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 150 Lt advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2009-06-20, apie 18 val., Širvintų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, namo kieme, kilus konfliktui tyčia sudavė ranka M. P. į galvos kairę pusę. Dėl smūgio M. P. plyšo kairės ausies būgnelis, t. y. jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

V. P. nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas, o teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiojo ir su juo susijusių liudytojų Ž. P., J. V. ir N. P. parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, turi išankstinį neigiamą nusistatymą ir priešiškumą jo atžvilgiu. Šią aplinkybę patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusiojo artimieji aiškiai išreiškia neapykantą jam. Teigia, kad jis nuolat skundė nukentėjusiojo artimuosius tiek teisėsaugai, tiek darbovietei, rašė skundus dėl šuns, nuosavybės teisės suvaržymų. Remiantis šiais skundais R. P. bei N. P. buvo traukiami administracinėn atsakomybėn. Be to, N. P. daug kartų kreipėsi į policiją dėl jo tariamo smurto, tačiau nei vieną kartą jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei konstatuota jo kaltė dėl neteisėtų veiksmų. Nuteistojo įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių daryti išvadą, kad M. P., paskatintas artimųjų, gali melagingai teigti apie jo neva padarytus smurtinius veiksmus ir taip kerštauti.

Apelianto teigimu, byloje pateiktas jo vaizdo įrašas paneigia M. P. ir jo parodymus patvirtinančių liudytojų versiją, kad jis rytinio pasivaikščiojimo metu sulaikė nukentėjusįjį prie įėjimo į pastatą ir jį ten smaugė bei padarė pastarajam nubrozdinimus. Vaizdo įraše užfiksuota, kad jam ir liudytojams kivirčijantis namo viduje, M. P. įeina į namo vidų, pasisveikina su juo ir nueina į namo gilumą. Pasak nuteistojo, M. P. nebūtų taip elgęsis su juo, jei prieš tai būtų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamas smurtas. Taigi, M. P. nubrozdinimai atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodo nukentėjusysis. Pasak V. P., yra pagrindas manyti, kad duodamas melagingus parodymus dėl nubrozdinimų atsiradimo aplinkybių, nukentėjusysis meluoja ir dėl tariamo smūgio į ausį. Be to, pastarasis sužalojimas nesutrukdė M. P. tęsti iškylą ir net vairuoti automobilį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo parodymai apie sužalojimą yra nenuoseklūs. Pirminiame paaiškinime ir vėlesniame patikslinime M. P. parodė, kad kraudamas daiktus į automobilį, jis pajuto smūgį ir parkrito, smūgio nematė. Vėliau nukentėjusysis jau teigė, kad matė, kaip jis (V. P.) sudavė kumščiu. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje šis veiksmas buvo atliekamas nukentėjusiajam ir liudytojai Ž. P. stebint vienam kitą, koreguojant ir derinant parodymus. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad liudytoja J. V. yra garbaus amžiaus, prastai girdi ir mato, jos parodymai apie tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas prie automobilio ir nukrito ant asfalto, prieštarauja kitiems liudytojų parodymams. Liudytojos Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu padarytose fotonuotraukose užfiksuota, jog per pastato langą vaizdas yra ribotas, kadangi jį riboja stora kolona bei gėlės, viduje esanti sofa yra maža, todėl, pasak apelianto, Ž. P. ir J. V. negalėjo gerai matyti įvykio.

Nuteistasis taip pat pažymi, jog liudytojai T. P., S. K. ir M. V. patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo naudojamas smurtas, nukentėjusysis ir jis (V. P.) tik prasilenkė bei apsižodžiavo, jie būtų matę, jeigu būtų suduodamas smūgis. Pasak Ž. P. ir J. V., jis neva prieš smūgį M. P. garsiai šaukė, grasino ir taip atkreipė jų dėmesį. Kita vertus, tokiu savo elgesiu jis būtų atkreipęs kitų liudytojų dėmesį. Neatsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau įsiveldavo į konfliktus, kurie baigdavosi net muštynėmis. Be to, liudytojos ir nukentėjusysis teigė, jog smūgis buvo suduotas kumščiu, tačiau toks smūgis nebūtų sukėlęs smūginės oro bangos ir nebūtų sužalojęs ausies būgnelio, o jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl suduoto smūgio delnu.

Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai visiškai tenkino M. P. civilinį ieškinį, nes medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam atsiradusias komplikacijas, vaistų ir mokamų procedūrų poreikį. Nukentėjusiojo nurodyti ilgalaikiai nepatogumai ir liekamieji reiškiniai nepatvirtinti medicinos dokumentais. Be to, civilinio ieškinio suma yra neproporcinga, ji neatitinka šalių intereso protingo balanso bei jo turtinės padėties.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas išteisintajame nuosprendyje, pagrindė

būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kuri įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Nukentėjusysis M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-06-20 vakare jis su drauge Ž. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kurioje buvo apeliantas, pasiimti maistą ir daiktus. Jam nešiojant daiktus, priėjo V. P., kuris pradėjo jį žeminti, provokavo, tačiau jis ignoravo nuteistąjį. Tada V. P. staiga ranka trenkė jam vieną smūgį į kairę ausį (b.l. 172). Nukentėjusysis M. P. nurodė analogiškas aplinkybes, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, savo pozicijos laikėsi ir akistatos su V. P. metu (b.l. 6-8, 12-15, 69-72). Nukentėjusysis 2009-06-20 pareiškime nurodė, kad būtent nuteistasis sudavė jam į galvą (b.l. 4). Be to, pastebėtina, kad M. P. dėl patirto sužalojimo kreipėsi tą pačią dieną, t. y. 2009-06-20, į sveikatos priežiūros įstaigą (b.l. 45-48). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos Ž. P. ir J. V., teisiamojo posėdžio metu nurodžiusios, jog jos matė, kaip apeliantas trenkė nukentėjusiajam į galvą (b.l. 173-174). Ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos taip pat parodė mačiusios V. P. naudojant fizinį smurtą M. P. atžvilgiu (b.l. 16-23, 28-29). Liudytoja N. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai paskambino Ž. P., kuri papasakojo apie įvykusį incidentą (b.l. 173). Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. F-941 kopijoje 2009-06-20, 18.45 val., užfiksuota aplinkybė, jog konflikto su sodybos bendrasavininkiu metu pastarasis sudavė M. P. į galvą (b.l. 48). Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 20385 kopijos matyti, kad 2009-06-21 apžiūros metu nukentėjusiajam nustatytas kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas (b.l. 50). Specialisto išvadose Nr. G2528/09 (01) ir Nr. G2528/10 (01) nustatyta, kad M. P. kairės pusės ausies būgnelio plyšimas galėjo įvykti 2009-06-20, toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, jokių medicininių duomenų, kad M. P. sužalojimas būtų įvykęs anksčiau nei 2009-06-20, nėra (b.l. 53-54, 56-58). Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas atitinka 2009-06-20 V. P. suduoto smūgio lokalizaciją.

Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis bei liudytojos Ž. P., J. V. ir N. P. būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, duoti apie įvykį klaidinančius parodymus, jų parodymai dėl V. P. panaudoto smurto yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, turi išankstinį neigiamą nusistatymą ir priešiškumą V. P. atžvilgiu. Nors M. P. 2009-07-16 patikslinime nenurodė matęs, jog apeliantas būtų užsimojęs ir trenkęs jam į galvą (b.l. 5), tačiau vėlesnėse apklausose, tarp jų ir teisiamojo posėdžio metu, jis nuosekliai parodė, kad V. P. staiga ranka trenkė jam vieną smūgį į kairę ausį. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokius nukentėjusiojo parodymus Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka ir pagrįstai juos pripažino kaip patikimus.

V. P., remdamasis liudytojos Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu padarytomis fotonuotraukomis, teigia, jog per pastato langą vaizdas yra ribotas, kadangi jį riboja stora kolona bei gėlės, viduje esanti sofa yra maža, todėl liudytojos Ž. P. ir J. V. negalėjo gerai matyti įvykio. Kita vertus, šios liudytojos teisiamajame posėdyje parodė, kad joms stebėti įvykį per namo kambario langą netrukdė nei kolona, nei gėlės, esančios ant palangės (b.l. 173-174). Fotonuotraukos nepaneigia liudytojų Ž. P. ir J. V. parodymų (b.l. 21-23), todėl toks apelianto teiginys vertinamas kritiškai ir atmetamas. Be to, liudytojos J. V. garbus amžius negali būti laikomas pakankamu pagrindu jos parodymus vertinti kaip nepatikimus ir kuriais negalima remtis grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos regėjimas geras (b.l. 174), jos parodymai nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, atitinka bylos aplinkybes. Nors liudytoja J. V. pripažino, jog ji nelabai gerai girdi, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad šis fizinis trūkumas sutrukdė liudytojai teisingai suvokti įvykį ir duoti teisingus parodymus. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistojo kaltei ir padarytos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kur po smūgio nukrito nukentėjusysis, o nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti faktą, ar V. P. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Pastarąją aplinkybę patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visuma, todėl darytina išvada, kad V. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų S. K. ir M. V. parodymais, kadangi iš jų parodymų matyti, jog jie betarpiškai nestebėjo 2009-06-20 įvykusio konflikto tarp M. P. ir V. P.. Liudytojas S. K. nurodė, kad jis tvarkė automobilius su draugu, matė, kaip atvažiavo nukentėjusysis, tačiau nestebėjo nei jo, nei nuteistojo (b.l. 174). Liudytojas M. V. parodė, kad jis kartu su S. K. buvo prie automobilio, tačiau nematė, kur M. P. ir V. P. vaikščiojo. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad jis nematė nukentėjusiojo automobilio, nežino, ar buvo prie M. P. automobilio konfliktas, bet patvirtino, kad prie jų automobilių konflikto nebuvo (b.l. 174). Taigi, liudytojų S. K. ir M. V. parodymai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Liudytojas T. P. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis ir anksčiau įsiveldavo į konfliktus, kurie baigdavosi net muštynėmis, nepaneigia V. P. kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, kadangi byloje nėra nustatyta, jog M. P. sužalojimas galėjo būti padarytas kitu laiku nei 2009-06-20, apie 18.00 val. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisiamojo posėdžio metu nei M. P., nei liudytojos Ž. P. ir J. V. negalėjo patvirtinti, ar V. P. sudavė nukentėjusiajam kumščiu, ar delnu, todėl pirmosios instancijos teismas, patikslinęs kaltinimą, nuteisė apeliantą už sudavimą ranka M. P. į galvos kairę pusę.

V. P. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl 2009-06-20 ryte įvykusio konflikto, nukentėjusiajam padarytų kaklo odos nubrozdinimų. Todėl byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotas 2009-06-20, apie 18 val., įvykęs konfliktas tarp M. P. ir V. P., nepripažinti įrodymais, turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti, o apelianto argumentai dėl 2009-06-20 ryte įvykusio konflikto aplinkybių nevertinami, kadangi jie nesusiję su nagrinėjama byla.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys, priteisiant jam iš nuteistojo 100 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam M. P. 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jis gydėsi), žalą padariusio asmens kaltę (nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį tyčia), jo turtinę ir šeiminę padėtį (nuteistasis vedęs, nedirba), protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl padaryto sužalojimo jam buvo sutrikusi klausa, pusmetį jautė ūžesį, negali nardyti, negali užsiimti savo hobiu – muzika (b.l. 173), taigi, nukentėjusiajam atsiradusios neigiamos pasekmės yra ilgalaikio pobūdžio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas M. P. 5 000 Lt neturtinę žalą, nenukrypo nuo teismų praktikos, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra mažinamas. Nukentėjusiajam taip pat pagrįstai priteista 100 Lt turtinė žala dėl patirtų išlaidų už gydymąsi ir specialisto išvadą, nors jis nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų, tačiau tokio dydžio turtinė žala yra reali ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam atsiradusias komplikacijas, vaistų ir mokamų procedūrų poreikį, nukentėjusiojo nurodyti ilgalaikiai nepatogumai ir liekamieji reiškiniai nepatvirtinti medicinos dokumentais, nėra pakankamos, įtikinančios pripažinti priteisto civilinio ieškinio dydį neproporcingą ar pažeidžiantį šalių intereso protingą pusiausvyrą.

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžio nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Arūnas KisieliusPavelas Frolovas