Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. G., jo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovei D. G., trečiajam asmeniui G. K. ir institucijos teikiančios išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei D. G. ir trečiajam asmeniui G. K. dėl tėvystės nuginčijimo (institucija teikianti išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nuginčyti nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvystę ir pakeisti mergaitės gimimo akto įrašus apie tėvą;

- priteisti iš atsakovės D. G. visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas P. G. ir jo atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė palaikė ieškinį ir nurodė, jog ieškovas P. G. su atsakove D. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Su atsakove ieškovas kartu negyvena nuo 2003 m., kadangi atsakovė ieškovą paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyrą – trečiąjį asmenį G. K.. Nuo 2003 m. ieškovas su atsakove visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Su atsakove nepilnamečių vaikų jis neturi, santuokos nėra nutraukę. Atsakovei 2005 m. sausio 10 d. gimė duktė Aistė, kuriai, esant formaliai ieškovo ir atsakovės santuokai, yra suteikta ieškovo pavardė – Grigaliūnaitė – nors ieškovas nėra jos biologinis tėvas. Atsakovės dukters A. G. ieškovas nėra nė karto matęs, tarp jų nėra jokio socialinio ir emocinio ryšio. A. G. tėvas yra G. K.. Ieškovas artimiausiu metu planuoja kreiptis dėl santuokos su atsakove nutraukimo, tačiau iki to nori nuginčyti tėvystę. Žinojo, kad atsakovė D. G. turi dukrą, tačiau nežinojo, kad jis įrašytas jos tėvu. Apie mergaitės tėvystę jis sužinojo iš socialinės darbuotojos ir iškart kreipėsi teisinės pagalbos rašyti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Senaties terminas nuginčyti tėvystę nepraleistas.

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškovo P. G. ieškiniui ir palaikė pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovo P. G. pareikštas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atitinka nepilnametės A. G. interesus, kadangi mergaitė ieškovo nepažįsta, tėvu laiko trečiąjį asmenį G. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

- ieškovas P. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai – susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 308.

- (duomenys neskelbtini) gimusios A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 18 d. gimimo įraše Nr. 10 nurodyta, jog vaiko tėvas – ieškovas P. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 155/2017(01) nurodyta, kad P. G. nėra vaiko A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pažymėtina, kad tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principas, kurio įgyvendinimas reikalauja, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, pirmiausiai atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Nylund prieš Finland /dec., Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI).

Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo P. G., atsakovės D. G. ir trečiojo asmens G. K. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadas, jog ieškovas P. G. apie A. G. tėvystę sužinojo tik 2017 m. pavasarį, nedelsiant ėmėsi teisinių priemonių nuginčyti tėvystę, senaties termino nepraleido (Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnis). Ieškovas P. G. negalėjo būti ir nėra (duomenys neskelbtini) gimusios nepilnametės A. G. biologinis tėvas, todėl nuginčytina atsakovo P. G. tėvystė ir vaiko gimimo įraše panaikinti šie duomenys apie tėvą – „P. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis“.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas P. G. šioje byloje 100 proc. atleistas nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Jei ieškovas P. G. nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą nuginčyti tėvystę jis turėtų mokėti 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija, 80 straipsnio 7 dalis), todėl iš atsakovės D. G. pritiestina 31,00 Eur žyminio mokesčio bei 9,63 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017 m. spalio 18 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ? 468,96 Eur. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės D. G. priteistina 468,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 82–83, 94, 96 ir 99 straipsniai). Objektyvių duomenų, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad P. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 18 d. gimimo įrašo Nr. 10 duomenis apie tėvą – „P. G., gim. 1958 m. sausio 2 d., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis“.

Priteisti iš D. G. 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, 468,96 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 96 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 9,63 Eur (devynis eurus 63 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.