- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- I-5041-142/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. J. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
- Kategorijos
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. D. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) atnaujinti pareiškėjui A. J. D. 3 metų terminą skundui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (10.1)S-10007, VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4146 „Dėl skundo“ ir 2013 m. liepos mėnesio sprendimą Nr. (6.5)-4935 „Dėl prašymo“; 3) įpareigoti VSDFV Marijampolės skyrių išmokėti 2010–2012 metais neteisėtai sumažintą pensijos dalį, t. y. 7500 Lt (b. l. 1–2).
Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2005 m. rugpjūčio 27 d. mokama senatvės pensija. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi, o kadangi pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, pensija dar kartą buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai. Dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, tačiau šis atsisakė grąžinti neišmokėtą pensijos dalį, motyvuodamas, kad nėra teisinio reguliavimo, nustatančio sumažintų senatvės pensijų kompensavimą. Pareiškėjas skundėsi VSDFV, kuri 2013 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 apskritai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama, kad yra praleistas apskundimo terminas. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą, tačiau 2013 m. liepos 22 d. gavo atsakymą Nr. (6.5)I-4935, kuriuo atsisakoma atnaujinti terminą. Tokie atsakovų sprendimai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimui, taip pat 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimui dėl dirbantiems pensininkams sumažintos pensijos mokėjimo. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 45 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) savo pažeistas teises dėl pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, buvo mokama skirtinga senatvės pensijos dalis, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamų pajamų dydį, iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėjas galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo senatvės pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį. Todėl pareiškėjas mano, kad jis nepraleido Pensijų įstatyme nustatyto 3 metų termino. Priešingu atveju prašo atnaujinti terminą, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau dėl pensijos grąžinimo nesikreipė dėl teisinio reguliavimo specifikos, į tai, kad ilgą laiką nesiimta veiksmų pensijos nepriemokai grąžinti, į pareiškėjo senyvą amžių, sunkią sveikatos būklę, teisinių žinių stoką.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad palaiko skundą ir prašo jį tenkinti (b. l. 63–64).
Atsiliepimas
VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–30). Atsakovas patikslina, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjui neišmokėta 6433,90 Lt, o ne 7500 Lt, kaip nurodo pareiškėjas. Paaiškino, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies grąžinimo kreipdamasis į VSDFV tik 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl mano, kad ši administracinė byla nutrauktina. Nurodė ir tai, kad VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinusi tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, o Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d. (t. y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo), be to, teisės aktas, nustatantis pareigą išmokėti 2010–2011 metais negautą pensijos dalį, nėra priimtas, mano, kad VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautą senatvės pensijos dalį. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimą, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis.
VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė iš esmės tapačiais teisiniais motyvais, kaip ir VSDFV, prašė skundą atmesti ir bylą nutraukti (b. l. 43–45).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, kad pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o kadangi pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 79–83).
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir Laikinojo įstatymo nuostatomis. Pensijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Nurodytų teisės normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Pareiškėjas 2013 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydamas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 78).
VSDFV Marijampolės skyrius 2013 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. (10.1)S-10007 paaiškino apie pareiškėjo pensijų perskaičiavimo teisinius pagrindus, pateikė informaciją apie apskaičiuotas ir išmokėtas sumas (b. l. 79). Tokiu sprendimu teritorinis skyrius iš esmės neatsakė pareiškėjui į jo prašymą – dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo arba negrąžinimo. Tačiau pareiškėjas tokį raštą įvertino kaip atsisakymą tenkinti jo prašymą. Todėl nurodytą VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucijai – VSDFV (b. l. 39). VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 5 d. skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija (b. l. 41–42). Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą (b. l. 31–33), tačiau VSDFV 2013 m. liepos mėnesio (nenurodyta diena) sprendimu Nr. (6.5)I-4935 nusprendė, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, nes nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas negalėjo apskųsti sprendimo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies.
VSDFV Marijampolės skyriaus pateikta 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. (10.1)S-16281 patvirtina, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius (b. l. 82–83). Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai. Tačiau nurodytu laikotarpiu pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį yra neteisėtas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo nurodytu laikotarpiu susidarė 6434,20 Lt nepriemoka (VSDFV Marijampolės skyrius 2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (1.7)S-16311 paaiškino, kad tai yra tikroji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjui neišmokėta suma, nes anksčiau skaičiavime buvo padaryta klaida, b. l. 67). Teismui nėra pagrindo abejoti pažymoje pateiktų duomenų teisingumu, nes duomenų teisingumą savo parašais patvirtino pensiją apskaičiuojančios institucijos atsakingi darbuotojai. Pareiškėjas gavęs atsiliepimus, kuriuose nurodoma neišmokėta pensijos suma, neginčijo matematinio teisingumo.
Teismas nekvestionuoja įstatymo teisėtumo prezumpcijos ar VSDFV teritorinių skyrių pareigos veikti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pripažinus prieštaraujančia Konstitucijai, negali būti toleruojama minėtos normos pagrindu susiklosčiusi situacija. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio pensiją, o šio ribojimo tiesioginė pasekmė – pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuri pareiškėjui iki šiol neišmokėta. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalintų. Neapgynus pažeistos pareiškėjo teisės, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Neatkūrus pareiškėjo turtinio praradimo, jo teisė į teisminę gynybą taptų fiktyvi, o teismas neatliktų jam priskirtos funkcijos vykdyti teisingumą. Tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas privalo deramai pašalinti šį pareiškėjo teisių pažeidimą. Seimas iki šiol nepriėmė teisės akto, nustatančio neišmokėtos pensijos kompensavimo tvarką, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika leidžia spręsti, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia pensijos nepriemokos priteisimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 602²-1143/2013). Ta aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į nesumokėtos pensijos priteisimą.
Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nors VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, motyvuodama, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija, tačiau nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti veiksmingą pareiškėjo teisės gauti paskirtą senatvės pensiją gynybą, darytina išvada, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą pasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma neteismine ginčo sprendimo tvarka. Kadangi VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendime pasisakė ir dėl pareiškėjo ginčijamo teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, laikytina, kad ginčijamais sprendimais atsisakoma grąžinti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjui išreiškus savo valią, nukreiptą į realių teisinių pasekmių atsiradimą, t. y. paprašius išmokėti susidariusį įsiskolinimą, o centriniam viešojo administravimo subjektui atsisakius atlikti reikalaujamus veiksmus, tarp administracinės bylos šalių kilo ginčas dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo. Formalus visos ikiteisminės administracinio ginčo nagrinėjimo procedūros atlikimas tik nepagrįstai apsunkintų pareiškėjo turtinių teisių ir interesų teisminį gynimą.
Kaip nurodo atsakovai atsiliepimuose į skundą, rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai 2010–2011 metais nebuvo priėmę. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinodavo kiekvieną mėnesį, kai jam buvo išmokama pensija. Gindamas savo teisę gauti paskirtą pensiją pareiškėjas į VSDFV Marijampolės skyrių kreipėsi su 2013 m. balandžio 24 d. prašymu (VSDFV Marijampolės skyriuje gautas 2013 m. balandžio 25 d., reg. Nr. SP-164), taigi nepraleidęs 3 metų termino, skaičiuojamo nuo datos, kai jis sužinojo apie gautą 2010 m. gegužės mėnesio sumažintą pensiją (apie veiksmą), nes 2010 m, vasario–balandžio mėnesiais ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį nebuvo taikomas. Atnaujinti terminą dėl 2010 m. sausio mėnesį neišmokėtos pensijos nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjas objektyviai nepagrindė, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jis negalėjo imtis savo teisių gynybos iki 2013 m. sausio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina 6260,31 Lt neišmokėtos senatvės pensijos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama administracinę jurisprudenciją teisiniuose ginčuose dėl įpareigojimo pareiškėjams išmokėti įstatymų leidėjo neteisėtai sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas, 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-911/2013 konstatavo, kad šios rūšies nepriemokos pagrįstai išieškomos iš savarankiško, t. y. į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus neįtraukto, Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Minėtoje nutartyje aptarti teisinio reguliavimo ypatumai lemia, kad tokio pobūdžio reikalavimų adresatais, kitaip nei valstybinių pensijų mokėjimo teisiniuose santykiuose, laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Todėl pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos suma priteisiama iš VSDFV Marijampolės skyriaus.
Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo ir todėl VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. Pareiškėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą iki bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensiją neleistinai perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjui palankų sprendimą, o jis, manydamas, kad jam taikoma Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis pažeidžia Konstituciją, dėl pensijos dalies išmokėjimo ir į viešojo administravimo subjektą, ir į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukiant ateityje priimsimo įstatymo, įtvirtinsiančio kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjui, kuris nebūtų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.
Dėl VSDFV Marijampolės skyriaus ir VSDFV sprendimų.
Remdamasis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija teismas daro išvadą, kad VSDFV Marijampolės skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus, kiek jais atsisakoma išmokėti pareiškėjui senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
VSDFV 2013 m. liepos mėnesio (diena nenurodyta) sprendimas Nr. (6.5)-4935 iš esmės yra teisėtas, nes nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Tai konstatavo ir teismas šiame sprendime, pasisakydamas, kad atnaujinti terminą dėl 2010 m. sausio mėnesį neišmokėtos pensijos nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjas objektyviai nepagrindė, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jis negalėjo imtis savo teisių gynybos iki 2013 m. sausio mėnesio.
VSDFV prašo priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis, nes neišmokėtos pensijos dalies priteisimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sukels papildomą finansinę naštą, o šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pensijų dalims mokėti, biudžetas yra deficitinis. Šis prašymas netenkintinas, nes atsakovas nepagrindė sunkios biudžeto padėties objektyviais įrodymais, be to priteista suma nėra tokia žymi, kad galėtų turėti įtakos VSDFV įsipareigojimams išmokų gavėjams. Atsižvelgtina ir į sunkią pareiškėjo sveikatos būklę (b. l. 17, 53, 65).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 str. 1, 2 dalimis, 127 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (10.1)S-10007 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4146, kiek jais atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.
Priteisti A. J. D. naudai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 6260,31 Lt (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt litų 31 centą) neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos.
Likusią pareiškėjo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.