Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Izoldos Nėnienės ir Gintauto Koriagino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. (teisių perėmėjas A. J.) patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-685-151/2011 pagal ieškovo S. J. (teisių perėmėjas A. J.) ieškinį atsakovėms D. S. ir O. R. L. bei pagal atsakovių priešieškinius dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-28 teisme gautas atsakovės D. S. prašymas nutraukti civilinę bylą, kadangi atsakovė įsigijo ieškovo statinio ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė taip pat nurodė, jog atsisako nuo priešieškinio, prašo grąžinti žyminį mokestį, neprašo atlyginti jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

2013-07-01 teisme gautas ieškovo teisių perėmėjo A. J. prašymas, kuriuo atsisakoma nuo apeliacinio skundo, prašoma nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-685-151/2011 dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, sutinka, kad šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2013-07-02 teisme gautas atsakovę O. R. L. atstovaujančios advokatės Daivos Jurevičienės pranešimas, jog atsakovė neprieštarauja, jog civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune būtų nutraukta, prašo civilinės bylos nutraukimo klausimą spręsti atsakovei ir jos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Nustatyta, kad šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1A2p, bendras plotas 249,86 kv. m, ir 0,1125 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis (arba 41,64 kv. m) gyvenamojo namo ir 188/1125 dalys žemės sklypo, įgytų iš varžytynių, 2007-05-23 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0106/06/04963 pagrindu (t. 1, b. l. 11). Atsakovei D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis (arba 124,93 kv. m) gyvenamojo namo bei 562/1125 dalys žemės sklypo. Atsakovei O. R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/3 (arba 83,28 kv. m) gyvenamojo namo bei 375/1125 dalys žemės sklypo (t. 1, b. l. 35–36). Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovė D. S. pateikė 2013-06-27 Gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartį), patvirtintą Kauno m. 19-ojo notaro biuro notarės A. U., kuria ieškovo teisių perėmėjas pardavė, o atsakovė D. S. nupirko ieškovui (jo teisių perėmėjui) asmeninės nuosavybės teise priklausiusią 1/6 dalį (arba 41,64 kv. m) gyvenamojo namo ir 188/1125 dalį žemės sklypo. Pasirašius šią Sutartį, gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisės priklauso atsakovėms, atsakovei D. S. įgijus ieškovo (jo teisių perėmėjo) nuosavybės teise valdyto turto dalį, todėl byloje nebeliko ginčo dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kilusio tarp ieškovo (jo teisių perėmėjo) ir atsakovių.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Vadovaujantis CPK 37 straipsniu, 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl esant tokiems atvejams būtina išsiaiškinti, ar nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, yra leidžiamas teisių perėmimas, o nustačius, kad teisių perėmimas yra leidžiamas, svarbu nustatyti teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Procesinių teisių perėmimas yra reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus tuos atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tik perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.), o tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.

Vienai iš ginčijamo teisinio santykio šalių (t. y. ieškovui) sandorio pagrindu perleidus atsakovei jam priklausančią nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą ir dėl to pasitraukus iš bylos, kolegija, laikydamasi bendro principo, kad prievolė pasibaigia šalių sutapimu, t. y. skolininkui ir kreditoriui sutampant (CK 6.126 str. 1 d.), nebelikus byloje ieškovo, konstatuoja, jog byla, kurioje nėra ieškovo, nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

Nustačius CPK 293 straipsnyje nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.), ieškovui grąžinant jo šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 603 Lt už ieškinį (t. 1, b. l. 6–7, 34, 128; t. 2, b. l. 43) bei 270 Lt už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 51, 126), atsakovei D. S. grąžinant jos šioje byloje sumokėtą 132 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (t. 1, b. l. 190), atsakovei O. R. L. grąžinant jos šioje byloje sumokėtą 130 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (t. 2, b. l. 151) (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

Įvertinus tai, jog šalys neprašo atlyginti jų patirtų bylinėjimo išlaidų, t. y. pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš šalių viena kitai šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 94 str. 2 d.). Tačiau, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, po lygiai iš ieškovo ir atsakovių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 147,40 Lt, o apeliacinės instancijos teisme - 32,43 Lt, viso 179,83 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-685-151/2011 panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovo S. J. teisių perėmėjui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100 Lt žyminio mokesčio, S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sumokėto 2007-10-03 mokėjimo kvitu, 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-07-09 mokėjimo kvitu, 145 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007-12-17 mokėjimo kvitu, 126 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009-01-06 mokėjimo nurodymu Nr.1 į VMI sąskaitą Nr. LT90 7300 0100 0223 1764, bei į VMI sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 sumokėto 2009-12-30 mokėjimo kvitu 132 Lt žyminio mokesčio, 265 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-04-15 mokėjimo kvitu, ir 5 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-09-30 mokėjimo kvitu.

Grąžinti atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 132 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009-07-22 mokėjimo kvitu į VMI sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Grąžinti atsakovei O. R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 130 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-12-06 mokėjimo kvitu į VMI sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Priteisti valstybei iš ieškovo teisių perėmėjo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 60 Lt, iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 60 Lt ir iš atsakovės O. R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apylinkės teismui).