Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, išsilavinimas - aukštasis, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) prekių temų vadovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N., 2014-12-11 apie 18 val. 17 min. Kauno rajone, vairuodama automobilį "VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Klaipėdos kryptimi ties apsisukimu į Giraitę pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, prieš persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. B. ir su juo susidūrė, dėl ko „Opel Astra“ nuo smūgio nuslydo į kairę ir atsitrenkė į lėtėjimo juostoje automobilių kolonoje sustojusį automobilį „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. V., ko pasėkoje, įvykus eismo įvykiui, automobilio „Opel Astra“ keleivei K. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji S. N. teisme kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014-12-11 apie 18.00 val. važiavo iš darbo pasiimti sesers, apie 18.10 važiavo keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Išvažiavo iš autostrados VIA Baltica, sustojo ties ištisine linija, kur galėtų apsisukti, eismas buvo intensyvus, kai atsilaisvino lėtėjimo juosta, vienas vairuotojas parodė, kad ji gali apsisukti pamirkčiodamas šviesomis. Ji pasižiūrėjo, kad atstumas įsirikiuoti yra pakankamas, pradėjo rikiuotis, į vieną juostą, po to į antrą ir besirikiuojant pajuto smūgį, po ko apsisuko į priešingą eismo juostą. Po smūgio išlipo pažiūrėti, ar viskas gerai, nes nesuprato, kaip viskas nutiko. Ji vairavo „VW Passat“ automobilį, susidūrė su automobiliu „Opel Astra“, šis automobilis trenkėsi į jos automobilio šoninį sparną ir nuo smūgio trinktelėjo į kolonoje stovėjusį automobilį. Prisipažįsta, kad kirto ištisinę liniją, pažeidė Kelių eismo taisykles, turėjo važiuoti tiesiai ir ten apsisukti, neįsitikino, kad yra saugu, neįvertino atstumo. Išlipę pamatė, kad to automobilio, kuris stovėjo kolonoje, vairuotojui nieko nebuvo nutikę, apžiūrėjo keleivę, iškvietė greitąją ir ji visus išvežė. Bendravo su nukentėjusiosiomis, susitaikė, atsiprašė, žalą atlygino.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.). Nukentėjusios K. R. ir D. B. apklaustos tik dėl susitaikymo su kaltinamąja.

Nukentėjusioji K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitaikė su kaltinamąja, susitarė dėl žalos atlyginimo, į draudimą su pretenzija kreipėsi 2015-07-27, atleido kaltinamajai, sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad tvirtina susitarimą, susitaikė su kaltinamąja, kaltinamoji jai atlygino visą žalą, į draudimą ji nesikreips, prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, kaltinamosios S. N. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- nukentėjusioji K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-11 apie 18 val. kartu su įmonės kolegėmis įmonės automobiliu, kurį vairavo D. B., automobilio modelio nei valstybinio numerio nurodyti negali, važiavo keliu Vilnius –Kaunas-Klaipėda nuo Kauno link Mažeikių, kuria eismo juosta pasakyti negali, nes kalbėjo tuo metu mobiliu telefonu. Koks automobilio, kuriuo ji važiavo greitis buvo taip pat nežino. Oro sąlygos buvo geros- kritulių nebuvo, kelio danga asfaltas sausas, jau temo, kelio matomumo pasakyti negali. Eismas buvo intensyvus. Ji sėdėjo priekyje greta vairuotojos, prisisegus saugos diržu kaip vairuotoja ar kitos keleivės buvo prisisegusios saugos diržu pasakyti negali. Važiuojant priekyje, prieš save pamatė skersai kelio buvusį automobilį iki kurio atstumas buvo nedidelis, po kelių sekundžių pajuto vieną smūgį, o po to antrą. Eismo įvykio metu ji patyrė kairės rankos stipinkaulio lūžį, buvo pristatyta į Kauno Klinikas. Dėl eismo įvykio ji patyrė fizinės ir turtinės žalos (b. l. 51);

- nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-11 apie 18 val. 20 min. važiavo kartu su kolegėmis vairuodama įmonei priklausantį automobilį „Opel“, kurio valstybinio numerio nežino, keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda iš Kauno į Mažeikius, apie 70 km/h greičiu. Važiavo pirma eismo juosta, kelio danga asfaltas buvo šlapia nors ir nelijo, bet neslidi, matomumą labai ribojo tamsa. Eismas buvo intensyvus. K. R. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o G. J. ir R. S. sėdėjo ant galinės sėdynės, ar jos buvo prisisegusios saugos diržais ji pasakyti negali. Važiuodama keliu pamatė, kad lėtėjimo juostoje stovi automobilis, atstumas iki jo buvo nedidelis, tačiau koks ji pasakyti negali. Pagalvojusi, kad automobilis gali išvažiuoti į jos eismo juostą, vairą pasuko į kairę į antrą eismo juostą, bet išvažiuoti į ten negalėjo, nes per galino vaizdo veidrodėlį matė kitą iš paskos važiuojančią transporto priemonę. Jai šiek tiek pasukus savo vairuojamą transporto priemonę, stovėjęs automobilis pradėjo judėti, išvažiavo į jos eismo juostą bei priekine transporto priemonės dalimi kliudė jos vairuojamo automobilio dešinę galinę dalį, ko pasėkoje jos vairuojamas automobilis nuslydo į antrą eismo juostą ir atsitrenkė į minėta eismo juosta atvažiuojantį kitą automobilį, pastarasis automobilis priekine savo dalimi atsitrenkė į D. B. vairuojamo automobilio kairės pusės priekines dureles. Po autoįvykio ji buvo pristatyta į Kauno Klinikas. Dėl eismo įvykio patyrė fizinės ir moralinės žalos (b. l. 4-55);

- liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-11 apie 18 val. kartu su įmonės kolegėmis įmonės automobiliu, kurį vairavo D. B., automobilio modelio nei valstybinio numerio nurodyti negali, važiavo keliu Vilnius –Kaunas-Klaipėda nuo Kauno link Mažeikių, važiuojant į kelią nežiūrėjo, važiuojant pajuto du smūgius, tačiau jų mechanizmo paaiškinti negali. Ji su G. J. sėdėjo gale. Po įvykio kreipėsi į medikus, padarė tyrimus, lūžių nerado, nedarbingumo neturėjo, žalos nepatyrė, pretenzijų niekam neturi (b. l. 56);

- liudytoja G. J. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja R. S. (b. l. 57);

- liudytojas G. V. parodė, kad 2014-12-11 apie 18 val. 10 min. važiavo Kauno rajone, keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Klaipėdos kryptimi vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 607“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, kelias apšviestas nebuvo, kelio danga asfaltas buvo drėgna, kritulių nebuvo, matomumas buvo blogas, dėl tamsaus paros meto ir neapšviesto kelio. Eismas buvo intensyvus. Važiavo antra eismo juosta ir ties Kumpių kaime esančia „Lukoil“ degaline persirikiavo į lėtėjimo juostą. Prieš jį lėtėjimo juostoje jau buvo sustojusių automobilių – kiek tiksliai pasakyti jis negali, apie 3-5, ties leistina vieta sukti į kairę, apsisukti. Jis sustojo už jų. Sustojus, už keleto sekundžių, pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį. Išgirdo stiklų dūžimo garsą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad jo automobilio apgadinta galinė dalis dešinėje pusėje. Taip pat matė minėtame kelyje du automobilius sustojusius kelio važiuojamojoje dalyje, „Opel“ buvo sustojęs už jo automobilio, dešinėje pusėje, tarp antros ir lėtėjimo juostos, šiek tiek toliau nuo jo „Opel“ automobilis, jis matė sulenktas priekines kairės pusės dureles ir išdužusį jų stiklą. Pastebėjo automobilio priekyje sėdinčias dvi moteris- vairuotoją ir keleivę ir greta „Opel“ dar dvi stovinčias moteris. Kitas automobilis –„VW Passat“ buvo sustojęs antroje eismo juostoje, priekiu Vilniaus link, prieš eismą. Visi trys automobiliai buvo Klaipėdos krypties važiuojamoje dalyje. Jis pasiteiravo, ar reikia pagalbos ir pranešė apie įvykį telefonu 112. „VW Passat“ vairavo moteris, kartu važiavo vaikinas. Eismo įvykio metu jis nebuvo nesužalotas, į medikus nesikreipė, patyrė turtinės ir moralinės žalos dėl streso ir sugadinto automobilio, neteko transporto priemonės, kreipsis į draudimą, byloje ieškinio nereiškia (b. l. 59);

- liudytojas A. V. parodė, kad 2014-12-11 apie 18 val. važiavo Kauno rajone keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Klaipėdos kryptimi, automobiliu „VW Passat“ kurį vairavo jo draugė S. N., jis sėdėjo priekyje greta vairuotojos dešinėje. Buvo tamsus paros metas, kelias pats apšviestas nebuvo, bet kelyje buvo šviesu nuo „Via Baltica“ ir degalinės apšvietimo, todėl matomumas buvo geras. Vairuodama automobilį „VW Passat“ S. N. išvažiavo iš restorano „Via Baltica“ teritorijos, sustojo išvažiavus iš „Via Baltica“ teritorijos greitėjimo juostoje ir laukė kada galės įvažiuoti į kelią nes būtent S. N. ketino važiuoti link lėtėjimo juostos nes norėjo joje apsisukti Kauno link. Lėtėjimo juostoje buvo daug sustojusių automobilių, kolona buvo. Todėl ji laukė kada bus laisvas tarpas ir ji kirsdama kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda galės įvažiuoti į lėtėjimo juostą. Vienu metu vairuotoja iš kolonos lėtėjimo juostoje parodė rankomis, kad mus praleis priekyje savęs ir S. N. pradėjo keisdama važiavimo kryptį važiuoti link lėtėjimo juostos- pirmiausiai įvažiavo į pirmą eismo juostą, paskui iš pirmos rodydama kairio posūkio signalą važiavo į antrą. Tik pradėjus važiuoti į antrą eismo juostą pajuto staigų smūgį, stiprų į S. N. automobilį. Susidūrimas įvyko rikiuojantis į antrą eismo juostą, mano, kad jau antroje eismo juostoje. S. N. važiavo lėtai 1-2 bėgiu, kokiu greičiu jis tiksliai pasakyti negali. Automobilis atsitrenkęs į juos atvažiavo nuo Kauno pusės ir atsitrenkė į S. N. automobilio kairės pusės priekinį ratą. Nuo smūgio jų automobilis apsisuko prieš eismą, Kauno kryptimi ir sustojo tarp pirmos ir antros eismo juostos, automobilis „Opel Astra“ nuo smūgio trenkėsi į lėtėjimo juostoje sustojusį automobilį „ Peugeot“ ir sustojo skersai kelio, „Peugeot“ liko stovėti savo vietoje. Prieš susidūrimą automobilio „Opel Astra“ jis nematė. Greitėjimo juostą nuo kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda skyrė ištisinė ženklinimo linija. Jis eismo įvykio metu nesusižalojo (b. l. 61);

- teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1308/15(02) nurodyta, kad K. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44-45);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotolentelėje, užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-12-11 (b. l. 12-18).

- papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota automobilių VOLKSWAGEN PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 13);

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik S. N. neteisėti veiksmai - KET 101 punkto, numatančio vairuotojui pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti, taigi tarp S. N. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. S. N. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios K. R. ir D. B. nurodė, kad atleido kaltinamajai ir su ja susitaikė, pateikė susitarimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 95-97), kuriuos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, tam prokuroras neprieštaravo.

Kaltinamoji S. N. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiomis susitaikė, jos jai jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), ji administracine tvarka nebausta (b. l. 70), neteista (b. l. 71), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 73). Anksčiau S. N. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiomis K. R. ir D. B., baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktą kaltinamosios S. N. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiąja K. R. (b. l. 96). Kaltinamosios S. N. susitarimas su nukentėjusiąja D. B. netvirtintinas, kadangi kaltinamoji S. N. susitarime (b. l. 97) nurodytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, pateikė tai įrodančius dokumentus (b. l. 98), nukentėjusioji D. B. teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina, šiuo atveju pats susitaikymo su nukentėjusiomis dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo institutas kaltinamajai sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus.

Šioje byloje S. N. kardomųjų priemonių neskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiomis K. R. ir D. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2015 m. liepos 23 d. sutarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sudarytą tarp kaltinamosios S. N. ir nukentėjusiosios K. R., kuriuo šalys susitarė, kad:

1. Kaltinamosios draudimo kompanija ERGO, atlygina nukentėjusiajai, vairavusiai transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2014 m. gruodžio 11 d. įvykusio eismo įvykio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 104 kilometre, patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Bendra turtinės ir neturtines žalos suma sudaro 1000,00 eurų (vienas tūkstantis eurų 00 euro centų), likusią turtinės ir neturtinės žalos dalį, kurios nukentėjusiajai neatlygins kaltinamosios draudimo kompanija ERGO, nukentėjusiajai įsipareigoja atlyginti kaltinamoji iki 2015 m. gruodžio 31d.;

2. Aukščiau sutarta turtinės ir neturtinės žalos suma pervedama nukentėjusiajai į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB;

3. Tuo atveju, jei aukščiau sutarta turtinės ir neturtines žalos atlyginimo suma iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokama nukentėjusiajai, nukentėjusioji įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai nesumokėtai turtinės ir neturtinės žalos sumai.

Išaiškinti S. N., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtino susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu S. N. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.