Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-774-383-2013

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01228-2012-0

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 302 str.1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 302 str. 1 d. - 40 parų arešto bausme;

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. - 45 parų arešto bausme.

BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta bausmė - 80 parų arešto.

BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p., bausmę subendrinus apėmimo būdu su 2013-02-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d., padarymą skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 parų arešto.

T. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo T. K. nuketėjusiajam T. K. priteista 5000 Lt neturtinės žalos bei 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų. K. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas pagal BK 302 str. 1 d., nes jis neturėdamas teisėto pagrindo laikė asmens dokumentą, o būtent 2012 m. rugsėjo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo bei teismo įrodymų tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiką, būdamas nukentėjusiajam K. R. priklausančiame automobilyje „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) sumaišęs su savo asmens tapatybės kortele, paėmė ir iki 2012 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, prie savęs neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė K. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, T. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., nes jis pasikėsino padaryti plėšimą, o būtent 2012 m. spalio 2 d., apie 23 val. 23 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį nukentėjusiajam T. K. , sukeldamas jam fizinį skausmą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pastarajam pakritus ant žemės, iš nukentėjusiojo priekinės kelnių kišenės pagrobė T. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-E108IT“, kainuojantį 56 Lt, su „Labas“ kortele, kurios vertė 5 Lt. Nukentėjusiajam atsistojus ir pradėjus bėgti, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka į veidą T. K. , dėl ko pastarasis vėl parkrito ir T. K. buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinio momens, abiejų skruostų ir dešinės plaštakos IV piršo srityje, kraujosruva ir nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pasikėsino numauti nuo nukentėjusiojo rankos piršto bei pagrobti auksinį žiedą, 300 Lt vertės, tačiau savo nusikalstamų ketinimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį bei atvykusius policijos pareigūnus ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau prie daugiabučio namo laiptinės buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų su prieš tai iš nukentėjusiojo pagrobtu mobilaus ryšio telefonu „Samsung GT-E108IT“.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog neturtinės žalos atlyginimui priteista 5000 Lt suma yra per didelė ir turėtų būti sumažinta, nes veika buvo perkvalifikuota į pasikėsinimą padaryti plėšimą, nukentėjusiajam nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikimas, turtinė žala nepadaryta. Nuosprendyje nurodomą kad jis gydėsi dvi savaites, buvo nedarbingas, tačiau tokia teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, nepagrįsta jokiais įrodymais, priešingai, pats nukentėjusysis teisme nurodė, kad jokio nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, kokių tai dokumentų apie tai, kad gydėsi taip pat nepateikė. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, sveikatos sutrikimus. Šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų ar turto neturi, yra įrašytas į psichiatro įskaitą nes prieš 5 metus autoįvykio metu jam stipriai buvo sutrenkta galva, o pasekmes jaučiamos iki šiol. Be to dėl įvykio yra ir tam tikra paties nukentėjusiojo kaltė. Jis vėlyvą vakarą girtavo su nepažįstamais asmenimis, įvykio metu buvo ne mažiau apsvaigęs nuo alkoholio gėrimų vartojimo negu jis. Prie konfliktinės situacijos išprovokavimo taip pat prisidėjo, griebdamas jį už rūbų ir stumdamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam skirtą arešto bausmę į laisvės atėmimą, atidėti bausmės vykdymą ir sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo T. K. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę T. K. , minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo stadiją. Atsakomybę dėl plėšimo sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, kad T. K. niekur nedirba, yra išlaikomas tėvų, savanoriško turto neturi, yra jauno amžiaus. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė švelniausią bausmę, numatytą BK 180 str. 1 d. sankcijoje ir vieną iš švelnesnių BK 302 str. 1 d. numatytų bausmių – areštą. Arešto trukmė taip pat nustatyta tinkamai, laikantis BK 49 str. 3 d. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, remdamasis BK 63 str. nuostatomis, teisingai subendrino, subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinęs su 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai pasirinko bendrinimo būdą ir skyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.

Nors nuteistasis prašo pakeiti arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog griežtinti jam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Paskirta arešto bausmė proporcinga padarytai veikai. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei arešto bausmė, o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.).

Nuteistasis taip pat prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį nuketėjusiojo T. K. neturinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam T. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 5000 litų. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) nusikalstamos veikos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. pavojingumą –apysunkis nusikaltimas, kaltės formą – tyčinis nusikaltimas ir į pasekmes, t. y. į tai, jog neabejotinai nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam konstatuoti nubrozdinimai, kraujosruvos, o tai jam sukėlė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas įvertino nuteistojo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino visų šių aplinkybių reikšmę, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija, patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog nukentėjęs taip pat buvo neblaivus ir prisidėjo prie konfliktinės situacijos, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo ir jo dydžio klausimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamo nuosprendžio dalys dėl paskirtos bausmės bei neturtinės žalos priteisimo yra teisingos, todėl pakeisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.