- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-869-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17161-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- UAB „Multisauga“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui UAB „Multisauga“ dėl skolos už neišmokėtą darbo užmokestį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo UAB „Multisauga“ priteisti 26 432,18 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė areštuoti atsakovo UAB „Multisauga“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui, ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas ilgą laiką delsia atsiskaityti su kitais kreditoriais ir sąmoningai vilkina atsiskaitymo laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nurodė, kad ieškovė prašo areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui, ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau savo prašymui pagrįsti nenurodo tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad būtent šiuo momentu yra tam tikra grėsmė jos turtiniams interesams. Teismo vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, neištirtos prašymui tenkinti svarbios aplinkybės, nėra tikėtinai pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atsakovo atžvilgiu ir jas pritaikyti.
Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. nutartyje teismas, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo motyvų grindė tai, kad vieną kartą laikinosios apsaugos priemonės dėl to paties ginčo dalyko jau buvo pritaikytos 2011-08-11 civilinėje byloje Nr. L2-15835-864/2011, o 2011-10-18 dienos nutartimi panaikintos ieškovei laiku nepateikus tinkamai įforminto ieškinio. Tačiau teismo įsakymo, o taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neužkerta kelio vėliau vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, jei byloje nebuvo priimtas teismo sprendimas, ar teismo įsakymas nebuvo įsiteisėjęs ir įvykdytas. Be to, ieškovė iš UAB „Multisauga“ atsiskaitymo taip ir nesulaukė, įsiskolinimo suma pagal LR DK 141 str. 3 d. nuolat didėja, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat sprendžiamas klausimas yra tiesiogiai susijęs su viešai ginamais interesais su silpnesniosios šalies gynimu, tiek turtine, tiek neturtine, tiek intelektine prasme, ko teismas savo nutartyje apskritai nevertino ir į tai neatsižvelgė. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys - atmestas. Nors atsakovas 2011 m. lapkričio 18 d. atsiliepime teigia, kad yra patikima kompanija, visada tinkamai ir laiku vykdo savo prievoles bei sutartinius įsipareigojimus, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad situacija yra visiškai priešinga. Visų pirma, UAB „Multisauga“ yra iškeltos 9 bylos, iš kurių 5 jau yra užbaigtos ir teismo sprendimai įvykdyti, o 4 bylos vis dar vykdomos. Visos minėtos bylos yra dėl atsakovo skolų ar pradelstų įsipareigojimų nevykdymo, taigi, atsakovo argumentas, kad UAB „Multisauga“ yra patikima kompanija yra nepagrįstas ir visiškai atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Multisauga“ prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes yra pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Esant tokiai situacijai, neįmanomas ieškovei palankaus sprendimo priėmimas, todėl negali pasunkėti arba tapti neįmanoma ir tokio sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo vertinti ieškinio pagrįstumo perspektyvos pagal tam tikras aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes reikšdama nepagrįstą ieškinį prašo apriboti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones, kas lemtų nepagrįstai didelius nuostolius atsakovui. Nors ieškovė atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad termino ieškiniui pateikti praleidimas ar atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime neeliminuoja teisės dėl to paties dalyko į teismą kreiptis pakartotinai, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Šalies argumentai
Atsakovas nurodo, kad ieškovė, žinodama ir suvokdama, kad yra perleidusi savo reikalavimo teisę, pakartotinai kreipiasi į teismą su nepagrįstu ieškiniu, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors tokios priemonės jau buvo pritaikytos tos pačios ieškovės 2011 m. rugpjūčio 8 d. prašymu civilinėje byloje Nr. L2-15835-864/2011. Ieškovė minėtoje byloje nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymų, argumentų bei ieškinio pateikimu. be to ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį, nors trečiajam asmeniui šį reikalavimą yra perleidusi. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-20573-872/2011 pateiktus įrodymus, Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu. Ieškovė ne tik reiškia nepagrįstą ieškinį, bet sąmoningai teismui teikia klaidingus duomenis, tvirtindama, kad atsakovas nėra išmokėjęs darbo užmokesčio daugiau nei vienerius metus. Taip pat ieškovė savo atskirajame skunde pateikia neteisingus ir klaidinančius duomenis, nurodydama, kad pareikštas ieškinys, ieškinio pareiškimo dieną yra lygus 34 415, 36 Lt, nors Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui ieškinys, pareikštas prašant priteisti 26 432, 18 Lt. Taigi, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nurodydama didesnę ieškinio sumą, siekiant sudaryti įspūdį dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors iki šiol nėra patikslinusi ieškinio sumos.
Atsakovo vertinimu, nors ieškovė formaliai gali pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet vertinat sąžiningumo, protingumo bei turinio viršenybės prieš formą principą, esant nesąžiningiems ieškovės veiksmams ir piktnaudžiavimui teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi teisė negali ginti nesąžiningo, piktnaudžiaujančio asmens, ieškovės neteisėti reikalavimai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinami ieškovo pareikšti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju reikalavimą priteisti iš UAB „Multisauga“ 26432,18 Lt kelia I. V. Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimo teises į UAB „Multisauga“, kylančias iš darbo sutarties 2 244,64 Lt sumai, įskaitant šios sutarties pakeitimus ir papildymus bei paremtas 2010-10-13VSDF valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie I. V. valstybinį socialinį draudimą nuo 2007-03-01 iki 2008-01-01, I. V. perleido UAB „Tavo alga“ (b.l.28-29). Šalys numatė, kad reikalavimo teisės perleidžiamos neatšaukiamai ir besąlygiškai (sutarties 1.1. p.) 2010-11-22 pranešimu ieškovė informavo apie šį reikalavimo teisių perleidimą atsakovą UAB „Multisauga“ (b.l. 30). Tai rodo, kad ieškovė, perleidusi savo reikalavimo teises atsakovui, jų atsisakė, vadinasi, neturi reikalavimo teisės į skolą iš darbo santykių UAB „Multisauga“, vadinasi, neturi teisės ir reikalauti atsakovo turto arešto. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui į skolą iš darbo sutarties, apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja kitų atskirojo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.