- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- N-444-399-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Č.-Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo P. Č.-Č.administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 6 d. surašė P. Č.-Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. balandžio 16 d., apie 12 val., Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas motociklą viršijo leistiną iki 50 km/h greitį (važiavo 119 km/h greičiu) ir nestojo policijos pareigūno stabdomas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 62 ir 174 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu P. Č.-Č. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnyje ir 130² straipsnyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių.
II.
P. Č.-Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir skirti jam piniginę baudą neatimant teisės vairuoti. Nurodė, kad dėl padarytų teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi, o leistiną greitį viršijo, kadangi skubėjo į namus padėti blogai pasijutusiam sesers 2 mėnesių amžiaus kūdikiui. Pažymi, jog policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nepastebėjo. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina atliekant darbines pareigas, padėti seseriai. Teigia, jog netekus teisės vairuoti pasunkėtų finansinių įsipareigojimų bankui vykdymas bei mokamų studijų universitete tęsimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir P. Č.-Č. veiką iš ATPK 130 straipsnio perkvalifikavo į ATPK 130 straipsnio 1 dalį, skyrė subendrintą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjo veika pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį, ATPK 130² straipsnį (per metus laiko surinkta 12 balų) ir ATPK 130 straipsnį kvalifikuota tinkamai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nepastebėjo policijos pareigūno reikalavimo sustoti, paneigta bylos duomenimis, t. y. iš policijos pareigūno G. Varžgalio tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjo vairuojamas motociklas buvo stabdomas išreiškiant signalą lazdele, išėjus į pirmą eismo juostą, kuria važiavo pareiškėjas, vairuotojas padarytą pažeidimą pripažino (b. l. 22). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal ATPK 286 straipsnio 1 dalį nutarime turi būti nurodoma ATPK ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, straipsnis, straipsnio dalis, o iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame nenurodyta konkreti ATPK 130 straipsnio dalis, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad pareiškėjas padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, todėl jo veika iš ATPK 130 straipsnio perkvalifikuotina į ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, jog P. Č.-Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (gailestis nenuoširdus), nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, ypatingų sąlygų, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, taip pat nėra. Ta aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones būtina atliekant darbines pareigas, negali būti besąlyginis pagrindas ATPK 30¹ straipsnio normos taikymui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda atitinka pažeidėjo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu, P. Č.-Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti skiriant jam baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pakartotinumas šiuo atveju neturėtų būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes tai yra ATPK 130² straipsnio dispozicijoje nurodyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė. Teismas nepagrįstai jo gailesčio nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes skunde jis nedviprasmiškai nurodė, jog pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamos APK 30¹ straipsnio taikymui. Pažymi, jog teismas skirdamas nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį nurodė, jog pagal ATPK 130² pastabą jam skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, tačiau tokios nuobaudos pastaboje nėra.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvus bei pažymi, jog padarytas pažeidimas grubus, asmuo apie savo šeimą turėjo galvoti prieš darydamas pažeidimą, o darbo pobūdis nėra jokia išskirtinė aplinkybė, dėl kurios būtų galima netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad asmens gailestis nenuoširdus, momentinis, susijęs su noru išvengti griežtos atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai P. Č.-Č. kaltės, padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, įrodymų, veika pirmosios instancijos teismo (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) perkvalifikuota tinkamai.
Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, ATPK 8 straipsnyje įtvirtinta principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis, kuri taikoma, kai: 1) įsigalioja aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus; 2) iki tokių aktų išleidimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos dar nėra paskirtos arba paskirtos, bet dar neįvykdytos.
Kaip matyti iš cituotos normos, grįžtamoji įstatymo galia gali pasireikšti nuobaudos švelninimu arba veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, nepripažinimu. Šiuo atveju po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, nebeliko tokios veikos, kuri buvo numatyta ATPK 130² straipsnyje, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. (įsigaliojo pakeitimai) balų sistemos atsisakyta taip preziumuojant, jog buvusi ATPK 130² straipsnyje aprašyta veika nebėra pavojinga. ATPK 250 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl P. Č.-Č. inkriminuotos ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos padarymo nutrauktina.
Teikdamas apeliacinį skundą, P. Č.-Č. siekia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo manydamas, jog jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
Šiuo atveju pažymėtina, jog mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis, kuris numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aptariamo instituto (ATPK 30¹ str.) taikymo galimybes ir pakankamai detaliai motyvavo, kodėl skunde nurodytos aplinkybės – darbo pobūdis, rūpinimasis šeimos nariais, turtinių įsipareigojimų turėjimas - išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir šios pozicijos nuosekliai laikosi), jog teisės vairuoti turėjimo būtinumas darbinėms funkcijoms ar profesinei veiklai vykdyti savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Asmuo žinodamas, kad jam teisė vairuoti reikalinga, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą, o galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog asmens gailestis dėl pažeidimų nenuoširdus. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo neįrašė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, atvirkščiai, pažeidimus neigė, bylą nagrinėjant Institucijoje taip pat nesigailėjo, teisme tokią aplinkybę nurodydamas vėlgi pažymi, kad pareigūnų, stabdančių jį, nepastebėjo, nors tai paneigta į bylą pateikta medžiaga (b. l. 21 -22). Atsižvelgiant į tai, teismams nurodomas nuoširdus gailestis lengvinančia atsakomybę aplinkybe nelaikytinas, nes yra deklaratyvus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarime pažymėjo, jog byloje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, tačiau apeliantas teisus sakydamas, kad pakartotinumas, kaip sunkinanti aplinkybė, negali būti vertinamas skiriant nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį, kai pažeidimai, už kuriuos skirti baudos balai, turėjo įtakos veikos kvalifikavimui pagal minėta normą, kaip šiuo atveju ir yra. Tačiau tokia klaidinga teismo išvada esminės reikšmės nuobaudos individualizavimui neturi, nes šiuo atveju padaryti pažeidimai šiurkštūs, leistinas greitis viršytas daugiau nei 60 km/h ir mieste (vienoje pagrindinių gatvių) bei intensyvaus eismo metu (12 val.), kas, turint omeny menką apelianto vairavimo stažą (pažeidimo dieną - 4 metai) bei per jį padarytų pažeidimų skaičių (viso - 10), patvirtina apelianto neigiamą charakteristiką bei padidintą veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog už ankstesnius pažeidimus apeliantui buvo skirtos tik baudos, kurios, kaip matyti, savo tikslų, įtvirtintų ATPK 20 straipsnyje, nepasiekė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog paskirta subendrinta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių - adekvati padarytiems pažeidimams, todėl teisinga. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas dalyje dėl P. Č.-Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
P. Č.-Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo dalį dėl P. Č.-Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusią nutarimo dalį, kuria P. Č.-Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, bei jam skirta subendrinta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.