- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-260-870/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Ainora Kornelija Macevičienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Jurgitos Mačionytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. B. skundą dėl 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 59-92 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2008 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 12 metų. D. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. balandžio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. balandžio 17 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis lygtinio paleidimo klausimo Komisijoje svarstymo dieną buvo 1 metai 10 mėnesių 29 d.
2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-92 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarė taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pasiūlydama teismui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones iki 2019 m. balandžio 19 d.: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam D. B. netenkino. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį D. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar gali būti sumažinta iki minimumo, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis pilnai pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis prašo patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. priimtą nutarimą Nr. 59-92 ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija jam bei Vilniaus miesto apylinkės teismo pateikė neteisingai surašytą nutarimą, o vienas komisijos narių prieštaravo lygtiniam paleidimui, vadovaudamasis tokiu nutarimu, kuriame nurodyta, kad nuteistasis atsisakė siūlyto darbo, šiuo metu nedirba ir nemoka ieškinio. Šiuo nutarimu vadovavosi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nuteistasis nurodo dirbantis nuo 2016 m. spalio mėn., ką įrodo jo pateikta pažyma.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis, kuria buvo netenkintas Komisijos nutarimas Nr. 59-92 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta.
Šiuo metu galiojanti BVK 157 numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis D. B. visiškai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau vien jų nustatymo fakto nepakankama, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, pabrėžtina, jog D. B. yra nustatyta žema rizika, t.y. 26 balai, kuri nuo paskutiniojo vertinimo (nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai pristatomas jau šeštą kartą) nesikeičia, tačiau vertinant visą bausmės atlikimo laiką, rizika kiek pamažėjusi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, pažymėjo, kad nuo praėjusio svarstymo ji liko nepakitusi ir dėl to vertino, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų sumažinti ją iki minimumo, taip įrodant, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nurodyta, kad iš paminėtų 26 balų statiniai veiksniai sudaro 8 balus (sumažinti galimybės nėra), o dinaminiai veiksniai – 18 balų (yra galimybė mažinti). Prie kintančių kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta – netinkami konfliktų sprendimo įgūdžiai, savistabos bei savivokos stoka, emocijų kontrolės problemos. Išvadoje, vertinant nuteistojo D. B. mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu nurodyta, kad pastarasis kiek stokoja tarpasmeninių įgūdžių, bendraudamas gali gana greitai susierzinti, būdamas supykęs ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, agresyviai (bausmės atlikimo metu du kartus baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus nuteistuosius), gali prarasti savitvardą, emociškai įtemptose situacijose jam būna sunku pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą, įvertinti galimas savo elgesio alternatyvas ir pasekmes. Nuteistojo elgesys taip pat sudaro pagrindą teigti, kad jis nėra linkęs paklusti nustatytoms elgesio normoms, todėl negalima manyti, kad, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 15 kartų, jam 11 kartų buvo taikomos drausminės nuobaudos, savo daromus pažeidimus jis linkęs sumenkinti. Nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau toks elgesys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis buvo skatintas 9 kartus, tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tuo tarpu, iš D. B. padarytų pažeidimų pobūdžio (buvo padaryti keli grubūs režimo reikalavimo pažeidimai) bei požiūrio į juos matyti, kad jam pakankamai sunku laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Tokios aplinkybės kelia abejonių nuteistojo pasiruošimu gyventi laisvėje.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, t.y. tai, kad asmuo pataisos įstaigoje dirba, bausmės atlikimo metu įgijo tris specialybes, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, įvykdė ankstesnius Komisijos įpareigojimus. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui, padarydamas pagrįstą išvadą, jog, šio instituto pritaikymas šiuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo bei kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Priešingai nei teigia nuteistasis, vien tik aplinkybei, kad nuteistasis neva nedirba, nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė ir tai nenulėmė pirmosios instancijos teismas sprendimo. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas įvertino visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, taip pat nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybės adaptuotis laisvės ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vienas iš Komisijos narių, išreikšdamas atskirąją nuomonę dėl šio instituto netaikymo, savo nuomonę motyvavo ne tik tuo, kad nuteistasis atsisakė pasiūlyto darbo, tačiau taip pat nurodė, kad pastarasis padengė tik nedidelę ieškinio dalį, kelis kartus baustas už grubius pažeidimus. Taigi ta aplinkybė, jog neteisingai buvo nurodyta, kad nuteistasis nedirbo, nenulėmė neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakydamas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 59-92, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.