Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-27 · Administracinė byla Nr. I-383-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
I-383-386/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-383-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01704-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S).
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. D., atsakovo atstovui A.V.,

2014 m. vasario 24 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos 17 000 Lt priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi po skundo trūkumų šalinimo teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 17 000 Lt neturtinės žalos priteisimo (b.l. 23-25).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. D. patikslintame skunde (b.l. 17-18) nurodė, kad buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Plungės r. PK) areštinės kamerose: nuo 2010-03-26 iki 2010-03-29, nuo 2010-10-07 iki 2010-10-11, nuo 2011-04-13 iki 2011-04-21 ir nuo 2011-05-06 iki 2011-05-09. Pareiškėjas skunde (b.l. 3-5) teigia, kad Plungės r. PK areštinėje jam buvo sudarytos nežmoniškos, antisanitarinės sąlygos, buvo pažeidžiamos jo teisės. Tuo metu nei viena areštinės kamera neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo pakankamo ploto. Kameroje nebuvo lango, nes jis buvo užvirintas su skarda ir sustatyti stiklo blokeliai, į kamerą nepatekdavo dienos šviesa ir nebuvo galima vėdinti patalpos. Kamerose nebuvo ventiliacijos, tualetų, gamtinius reikalus darydavo į kibirus, fekalijos ir šlapimas iš kibiro būdavo išpilami tik kartą per parą, todėl kamerose tvyrojo nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo vandens ir kanalizacijos, todėl nebuvo galimybės nusiplauti rankas. Kamerose nebuvo lovų, tekdavo miegoti ant sukaltų medinių gultų. Areštinė yra pusrūsyje, grindys cementinės, kameros drėgnos, sienos nelygios ir pasidengusios pelėsiais. Kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, nes degdavo tik viena ar dvi elektros lemputės. Savo elektros prailgintuvais elektros energiją atsivesdavo iš policijos pareigūnų patalpų.

Pareiškėjas M. D. nurodo, kad jį Plungės r. PK areštinėje buvo užpuolusios blusos ir tarakonai, blusos sukandžiojo. Dėl prastų areštinės sąlygų jis tapo irzlus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu su būrio viršininku, nebegali normaliai bendrauti su aplinkiniais, yra stipriai sukrėstas dvasiškai ir morališkai. Jis naktį miegodamas atsikelia po kelis kartus, nes atrodo, kad kandžioja blusos ir laksto tarakonai. Dėl to, kad nebuvo normalių sąlygų Plungės r. PK areštinėje, pablogėjo jo regėjimas ir sveikata. Neturtinę žalą įvertina 1000 Lt už vieną Plungės r. PK areštinėje praleistą parą.

Pareiškėjas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Plungės r. PK areštinės kamerose nebuvo tualetų ir vandens kranų, vandens kranai yra areštinės koridoriuje. Kamerų langai užvirinti, buvo tik viena elektros lemputė, todėl trūko šviesos. Miegodavo ant medinių gultų, jų aukštis ir plotis kaip ir lovų, buvo čiužiniai. Anksčiau į teismą nesikreipė, nes nežinojo, jog galima prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Negali paaiškinti, pagal kokius kriterijus nusistatė žalos dydį 1000 Lt už vieną Plungės r. PK areštinėje praleistą parą.

Pareiškėjas prašo tenkinti jo skundą (patikslintą skundą) pilnai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2013-11-18, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundas nagrinėjamas tik už areštinėje laikytą laiką po 2010-11-18, t.y. nuo 2011-04-13 iki 2011-04-21 ir nuo 2011-05-06 iki 2011-05-09.

Nurodo, jog Plungės r. PK areštinės visose sulaikymo kamerose buvo sudėti plastikiniai langai su orlaidėmis, į kameras laisvai patekdavo dienos šviesa. Areštinės patalpose buvo įrengta vėdinimo sistema, temperatūra kamerose atitikdavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas normas. Areštinėje buvo bendras tualetas, kuriame visada būdavo tualetinio popieriaus, taip pat buvo bendras dušas su karštu vandeniu, nuteistieji galėjo maudytis du kartus per dieną, kai būdavo išvedami pasivaikščioti. Areštinės kamerose buvo elektra ir rozetės. Dezinfekcija kamerose buvo atliekama pastoviai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus). Plungės r. PK areštinėje ploto sulaikytiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui, netrūkdavo.

Pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Plungės r. PK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo teisių pažeidimų. Kitų areštinėje laikomų asmenų skundų dėl areštinės antisanitarinių sąlygų nebuvo gauta. Skundų registracijos žurnalas dėl senaties yra sunaikintas. Plungės r. PK areštinė buvo uždaryta tikslu optimizuoti teritorinių policijos įstaigų ir jų struktūrinių padalinių areštinių veiklą ir vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-07-01 įsakymu Nr. 5-V-473 „Dėl policijos areštinių veiklos optimizavimo 2009-2015 metų programos patvirtinimo".

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su pareiškėjo laikymu Plungės r. PK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Iš pareiškėjo skundų teismui (b.l. 3-5, 17-18) matyti, kad Plungės r. PK veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, jog jam nebuvo užtikrintas reikiamas plotas kamerose, buvo laikomas areštinėje nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo regėjimas ir sveikata, dėl to patyrė neturtinę žalą periodiškai būnant Plungė r. PK laikotarpiu nuo 2010-03-26 iki 2011-05-09, t. y. viso 17 parų. Tuo metu Plungės r. PK priklausė Telšių apskrities VPK, o nuo 2012 m. balandžio 1 d. Plungės r. PK priskirtas Klaipėdos apskrities VPK (b.l. 41).

Nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 26 d. Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 19 d. Nr. A146 -108/2014 ir kt.).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK (tuo metu Plungės r. PK priklausė Telšių apskrities VPK) areštinės kamerose: nuo 2010-03-26 iki 2010-03-29, nuo 2010-10-07 iki 2010-10-11, nuo 2011-04-13 iki 2011-04-21 ir nuo 2011-05-06 iki 2011-05-09. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2013-11-18 (2013-11-18 išsiųsta iš Alytaus pataisos namų, teisme gauta 2013-11-20, b. l. 3-5, 7). Pareiškėjas teisme nurodė, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes nežinojo, jog galima prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009, 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -388/2014 ir kt.). Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo ir neprašo šio termino atnaujinti. Pareiškėjo argumentas, jog anksčiau į teismą nesikreipė, nes nežinojo, jog galima prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas. Pats pareiškėjas tiek skunde (b.l. 3-5), tiek ir teisme nurodė, jog dėl jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų Plungės r. PK areštinėje jautė didelį dvasinį diskomfortą, vertinamą 1 000 Lt suma už kiekvieną dieną. Jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo Plungės r. PK areštinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis į policijos komisariato administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš policijos komisariato administracijos. Pažymėtina, jog pareiškėjas teisme pripažino, kad jis dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu nesiskundė Plungės r. PK ar kitoms institucijoms.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpius nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 29 d. ir nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2010 m. spalio 11 d. yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo prašymu pareiškėjo reikalavimui už šį laikotarpį taikytinas senaties terminas ir skundas dėl šios reikalavimo dalies atmestinas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. ir nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 9 d.

Taigi, sprendžiant dėl skundo reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo, vertinami pareiškėjo buvimo Plungės r. PK areštinėje laikotarpiai nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. ir nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 9 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, nes valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi šiuo atveju pareiškėjo pateiktas reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pažymėtina, jog pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje nr. A858 -105/2013 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma – 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Taigi ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose kamerose laikomiems asmenims turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK pareigūno R. K. tarnybiniame pranešime pateiktais duomenimis (b.l. 34) nustatyta, jog pareiškėjas M. D. nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. laikytas 3-je kameroje, kurioje buvo 2 nuteistieji (įskaitant pareiškėją), o kameros plotas - 18,21 m² (1 asmeniui teko 9,10 m²); nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. laikytas 4-je kameroje, kurioje buvo 2 asmenys (įskaitant pareiškėją), kameros plotas - 13,16 m² (1 asmeniui teko 6,58 m²). Taigi, nurodytu laikotarpiu pareiškėjui Plungės r. PK areštinės kamerose teko pakankamai ploto.

Apklaustas liudytoju Klaipėdos AVPK Plungės r. PK pareigūnas R. K. teisme parodė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 34) nurodė, jog pareiškėjo M. D. laikymo Plungės r. PK areštinėje metu jis dirbo šioje areštinėje. Neseniai iki M. D. laikymo areštinės kamerų sienos buvo išdažytos, visose kamerose buvo sudėti plastikiniai langai su orlaidėmis, į kameras laisvai patekdavo dienos šviesa. Areštinės patalpose buvo įrengta vėdinimo sistema, temperatūra kamerose atitikdavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas normas. Areštinėje buvo bendras tualetas, kuriame visada būdavo tualetinio popieriaus, taip pat buvo bendras dušas su karštu vandeniu, laikomi asmenys galėjo maudytis du kartus per dieną, kai būdavo išvedami pasivaikščioti. Kamerose kibirai buvo skirti buitinėms atliekoms. Areštinės kamerose buvo elektra - po dvi dienos šviesos lempos bei rozetės. Dezinfekcija kamerose buvo atliekama pastoviai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatytus reikalavimus. Areštinėje lovų nebuvo, laikyti asmenys miegodavo ant medinių gultų, jiems būdavo duodama patalynė ir čiužiniai, pageidaujantys gaudavo po du čiužinius. Sulaikyti asmenys dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu nesiskundė.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė liudytojo R. K. nurodytų aplinkybių, kad jam buvo sudarytos sąlygos kasdien praustis bendrame duše šiltu vandeniu, naudotis kriaukle ir tualetu, kad areštinės kameroje laikytas kibiras buvo skirtas buitinėms atliekoms.

Pareiškėjo argumentai dėl Plungės r. PK areštinės kamerų būklės (drėgnos, sienos nelygios ir pasidengusios pelėsiais, nepakankama šviesa), tarakonų ir blusų buvimo bei kitų nepatogumų neparemti jokiais faktiniais duomenimis ir dabar objektyviai nustatyti buvusią padėtį ginčo laikotarpiu praktiškai negalima, nes Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 5-V-134 „Dėl kai kurių policijos areštinių likvidavimo“ yra likviduota Plungės r. PK areštinė ir Plungės r. PK žinioje esantys asmenys nuo 2012 m. balandžio 1 d. laikomi Klaipėdos apskrities VPK (b.l. 41). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytų neigiamų sąlygų buvimą Plungės r. PK areštinėje pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikymo sąlygos Plungės r. PK areštinėje pablogino jo regėjimą ir sveikatos būklę, pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir faktų, jog dėl jo minimų sveikatos sutrikimų jam reikėjo medikų apžiūros ir pagalbos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo buvimo metu nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. ir nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. Plungės areštinės kamerose buvo mediniai gultai. Pareiškėjas teisme pripažino, kad mediniai gultai buvo kaip lovos – tokio aukščio ir pločio, buvo čiužiniai, mediniais gultais jis naudojosi labai trumpai – tik 11 parų, todėl konstatuojama, jog tai, kad vietoje lovų buvo mediniai gultai kaip lovos, pareiškėjui nesudarė nepatogumų ir nepažeidė jo teisių.

Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2692/2012, 2014 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 -388/2014).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. D. skundą (patikslintą skundą) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė