Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. R. K. 2023 m. gruodžio 23 d. apie 21 val. 15 min. Alytuje, Pulko gatvėje, prie pastato Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai 21 val. 22 min. jam buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. R. K. savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai. Parodė, jog 2023 m. gruodžio 23 d. iš tėvo pasiėmė mašiną. Su draugais buvo sutarę vykti į pirtį užmiestyje. Pirtyje atsigėrė alaus. Po to kaitinosi pirtyje, maudėsi. Prie stalo draugai įsiūlė išgerti kelis stikliukus degtinės. Draugų tarpe buvo vienas asmuo, kuris negėrė. Su juo sutarė, kad jis parvairuos automobilį. Tačiau tas asmuo išvažiavo su kitu asmeniu, jį paliko. Su juo apsibarė, kad jo nesulaukė. Nenorėjo palikti tėvo automobilio, todėl nutarė automobiliu grįžti į Alytų. Policijos pareigūnai jį sustabdė Alytuje Pulko gatvėje. Jam nustatė 1,87 promilės girtumą. Su parodymais sutiko. Automobilis priklauso jo tėvui. Mano, jog pagal Emprekis pažymą vertė neatitinka fakto. Automobilis turi pažeidimų, kurie yra įvertinti nepriklausomo vertintojo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sesuo turi jam didelę įtaką. Šiuo metu visiškai atsisakė alkoholio vartojimo.

Panašius parodymus kaltinamasis K. R. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.61–64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. gruodžio 23 d. ryte apie 10.00 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino jo sūnus K. R. K. ir paprašė paskolinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kadangi šis norėjo kažkur važiuoti. K. R. K. tuo metu neturėjo savo automobilio, todėl šis jam pasakė, kad galės duoti automobilį. Jis pats pasiėmė K. R. K. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur šis nuomojasi butą. Sūnus jį parvežė į namus (duomenys neskelbtini) ir pats išvažiavo jo automobiliu. Jo sūnus buvo blaivus. Savo sūnui yra daug kartų leidęs naudotis savo automobiliu, nes sūnus tam tikrą laiką neturėjo savo automobilio. Jis kartu su sūnumi ir dirba (duomenys neskelbtini), gamina (duomenys neskelbtini), todėl kartu ir važinėja. Tik tos pačios dienos vakare, maždaug apie 22.00 val. jam paskambino sūnus ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, kai šis tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Jis pats nežino, kur ir kada jo sūnus vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sūnus tik po kelių dienų jam papasakojo, kad su draugais važiavo į pirtį ir ten išgėrė kažkiek alkoholio. Prašo, esant galimybei, grąžinti jam priklausantį automobilį (b. l. 42–45).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. B. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 23 d. apie 21 val. 15 min. Alytuje, Pulko gatvėje, prie pastato Nr. 31 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai sulaikė K. R. K., kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį K. K.. 21 val. 22 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0103, K. R. K. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. 21 val. 38 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu K. R. K. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D, ir ten užplombuotas (b. l. 1 – 4).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2023 m. gruodžio 23 d. 21 val. 34 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešimas apie tai, kad Alytuje, Pulko gatvėje buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas K. R. K. yra neblaivus (b. l. 7 – 8).

Iš Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. gruodžio 23 d. nuo 21 val. 48 min. iki 22 val. 6 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytuje, Pulko gatvėje, prie namo Nr. 31, kelio važiuojamojoje dalyje stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu į Vilniaus gatvės pusę. Apžiūros metu fiksuota, jog automobilis yra pilkos spalvos, sedano tipo kėbulu. Automobilio kėbulas turi smulkių subraižymų, dažų apgadinimų įvairiose kėbulo vietose. Automobilio priekyje yra įsukta įsukama vilktis. Automobilio bagažinėje yra medinis pailgas pagalys. Automobilio priekinėje dalyje, vairuotojo pusėje ant priekinės sėdynės yra baltos spalvos vienkartinė nosinė. Dešinėje automobilio priekinėje salono dalyje, prie kilimėlio esančiame skyrelyje iš tinklelio yra įmautė su įvairiais lapais, tarp kurių yra šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į voką Nr. 1. Šis automobilis kartu su užvedimo spynos rakteliu buvo išvežti į saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D, ir ten užplombuotas. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 16 – 32).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. gruodžio 23 d. K. R. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, 21 val. 22 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARRF-0103, jam buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. 21 val. 38 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu K. R. K. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti K. R. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu K. R. K. nesugebėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. K. R. K. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 33).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2023 m. gruodžio 23 d. 22.00 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytuje esančios Pulko gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D (b. l. 35).

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. K. (b. l. 36).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2024 m. sausio 2 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktas bei registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo grąžinti K. K., kuris įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 46 – 48, 49 – 50).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas K. R. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis K. R. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Tokie kaltinamojo K. R. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis K. R. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas yra gavęs kaltinamojo K. R. K. ir laiduotojos S. K. prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojos S. K. atsakomybėn pagal laidavimą. S. K. sutinka būti kaltinamuojo laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamasis K. R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. Nors praeityje kaltinamasis yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl kaltinamasis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu. Todėl teismas laiko, jog kaltinamasis yra pirmą kartą teisiamas, ir tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą. Administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, žalos klausimas šioje byloje nėra spręstinas. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Dėl vairavimo apsvaigus pareigūnams pripažino iš karto, neneigė savo kaltės dėl vairavimo. Savo veiksmus vertina kritiškai, dėl savo elgesio išgyvena. Ir jau vien tik šis baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus, vengiant ateityje vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. K. R. K. dirba, vykdo individualią veiklą. Įvertinęs visus kaltinamojo K. R. K. charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus visus laiduotojos S. K. charakterizuojančius duomenis, jos paaiškinimus teisme, teismas mano, jog S. K. kaip laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad K. R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad laiduotoja pageidaujanti tapti jo sesuo S. K. yra neteista, nebausta administracine tvarka, teigiamos charakteristikos, gali būti laikoma vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad K. R. K. yra svarbi jo sesers nuomonė, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagrįstai manytina, jog laiduotojos įtaka jo elgesiui turės esminės reikšmės. Laiduotoja išskirtinai neigiamai vertina savo brolio elgesį dėl vairavimo neblaiviam. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo atsisakyti K. R. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog yra yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti K. R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai S. K. be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į K. R. K. asmenybę, tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog praeityje buvo teistas, nustatytinas didesnis nei minimalus laidavimo terminas, tai yra vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad K. R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,87 promilės girtumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad K. R. K. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, (duomenys neskelbtini), laikytina, jog kaltinamojo padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas spendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti pakaks K. R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones laikotarpiui, artimam vidurkiui, tai yra dviems metams trims mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 28 d. kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 69–72). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu kaltinamajam yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 28 d.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Byloje nustatyta, jog K. R. K. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatyta daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Taigi automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Todėl turto konfiskavimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė. Minėto automobilio savininkas yra K. K. (b.l. 36). Šiuo atveju K. R. K. atžvilgiu taikoma automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas. VšĮ „Emprekis“ yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir ji nurodyta 3 620 Eur su PVM (b.l. 37). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta UAB „Verlita“ atlikta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. VER4347 (b.l. 148–172). Iš Transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konkreti rinkos vertė yra 2 500 Eur su PVM (b.l. 150). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims, kadangi daikto rinkos vertė gali sumažėti dėl nusidėvejimo ar kitų objektyvių aplinkybių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019). Kadangi vertinimo ataskaitoje buvo vertinta bylai reikšmingo automobilio vertė, todėl teismas vadovaujasi vertinimo ataskaitoje nurodyta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rinkos verte. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, mano, jog prevenciniams tikslams pasiekti iš K. R. K. išiekotina konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 2 500 eurų. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys jį nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviu, taip pat ši priemonė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. R. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 65–68, 69–72, 73–76). Šios kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

CD laikmena su vaizdo įrašais paliekama saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. K., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be piniginio užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo K. R. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti K. R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti K. R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

K. R. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti K. R. K., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.