- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- A5.-636-322/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pažeidėjas
- G. G.
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vedęs, turintis du išlaikytinius, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G., būdamas MB „ (duomenys neskelbtini)“ ( įmonė registruota (duomenys neskelbtini)) direktorius ir darbdavys darbuotojų atžvilgiu, įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir vieną dieną iki numatyto darbo pradžios nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės teritoriniam skyriui, 2018 m. kovo 14 d. 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste esančioje picerijoje leido D. L., kepti picas, aptarnauti klientus, dirbti su kasos aparatu, o D. L. iš darbdavio gaudama darbo priemones, darbo rūbus bei nurodymus dėl darbo ( dirbo nustatytu laiku du kartus savaitėje - antradieniais ir ketvirtadieniais po 4 valandas), paklusdama nustatytai darbo tvarkai, už sutartą su darbdaviu darbo užmokestį atliko picų kepėjos – pardavėjos darbą. Tuo G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42, 43 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad keičiant G. G. individualios įmonės statusą į MB „(duomenys neskelbtini)“, individualioje įmonėje dirbusios darbuotojos buvo „išdarbintos“ t.y. atleistos iš darbo, planuojant jas įdarbinti į naujai sukurtą MB „(duomenys neskelbtini)“. Naujų patalpų įrengimo ir persikraustymo darbai užsitęsė. Darbuotoja D. L., kuri buvo iš darbo G. G. individualioje įmonėje atleista, išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, o kai grįžo jai buvo leista dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ nors darbo sutartis nebuvo sudaryta ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti oficialiai ji nebuvo priimta. Dėl šio padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
G. G. kaltė be jo prisipažinimo įrodyta bylos medžiaga.
-nelegalaus darbo tyrimo aktu ( b.l.3-4), D. L. paaiškinimu( b.l.5), kvitu ( b.l.7) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateikta informacija( b.l.8, 9),_darbo sutartimi( b.l.110), Valstybės įmonės registrų centras informacija( b.l.12), iš kurių matosi, kad atliekant nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimų kontrolę 2019 m. kovo 14 d. 12 val. 30 min. VDI Šiaulių skyriaus pareigūnai nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį picų kioskelį rado dirbančią D. L., kuri priiminėjo iš klientų užsakymus, kepė picas ir aiškino, kad ne pilnu etatu dirba pas G. G., kuris vykdo individualią veiklą; nustatyta, kad apie 2019 m. kovo mėn. 14 d. tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. L. sudarytą darbo sutartį VSDF valdybos Šiaulių skyriui pranešta tik 2019 m. kovo 14 d. 14 val. 16 min. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ( EDAS), tai yra po to, kai įmonėje buvo padarytas patikrinimas ir rasta nelegaliai dirbanti D. L., tokiu būdu nesilaikyta įstatymo reikalavimo, kad apie darbo pradžią turi būti pranešama o ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kriterijai, kuriems esant gali būti konstatuojamas nelegalus darbas yra šie: asmuo turi pradėti dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai šiuo atveju yra akivaizdūs - teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą D. L. faktiškai atliko darbo sutartimi sulygtą darbą – priiminėjo iš klientų užsakymus, kepė picas ir dirbo su kasos aparatu, taigi buvo darbdavio įdarbintas nelegaliai.
Skiriant nuobaudą G. G. teismas atsižvelgia, kad byloje nėra jokių duomenų neigiamai charakterizuojančių jį kaip asmenį, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad G. G. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jis kritiškai įvertino savo elgesį, pažeidimas nesukėlė didelės žalos kitiems asmenims ar valstybei. Jis augina du nepilnamečius vaikus, turi būsto paskolą, todėl ir minimalios baudos paskyrimas labai neigiamai atsilieptų šeimos turtinei padėčiai.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, G. G. už administracinį nusižengimą skirtina švelnesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali ir jo prašymu baudos mokėjimas išdėstomas dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630, 635 straipsniais,
nutaria:
G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 700 Eur( septynių šimtų eurų) baudą, įpareigojant sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.