Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-71-873/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-12
Bylos Nr.
1S-71-873/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Skundas 1S-71-873/2021(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 17 d., į R. K. kratos metu paimtus jam priklausančius pinigus – 1 615 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme Ukmergės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

2. Šioje byloje R. K. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos laikė didelį kiekį – 21,095 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. prie garažų masyvo (duomenys neskelbtini), kaip užmokestį už būsimus automobilio remonto darbus, neteisėtai išplatino R. J., kurią pastarasis iš karto paslėpė (duomenys neskelbtini) esančio nuomojamo garažo, nuosavybės teise priklausančio K. D., metalinės krosnelės dūmtraukyje ir laikė iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 19.20 val., kai atliekamos kratos metu R. J. pats pateikė policijos pareigūnams minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareikšti ir R. J..

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro (toliau – ir prokuroro) 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. K. priklausančius pinigus – 1 615 Eur, paimtus asmens kratos metu, kaip galimai gautus iš nusikalstamos veikos (t.2, b. l. 192). Pinigai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t.2, b. l. 189-190, 197).

4. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 14 d. (t. 4, b. l. 5 – 6), 2020 m. rugpjūčio 13 d. (t. 4, b. l. 70 – 71), 2020 m. lapkričio 13 d. (t. 4, b. l. 132 – 133) nutartimis. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo R. K. turtą pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 17 d. Teismas konstatavo, jog R. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, areštuotų pinigų kilmės klausimas gali būti išspręstas tik teisminio bylos proceso metu atlikus pilną ir visapusišką įrodymų tyrimą.

Šalies argumentai

5. Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atkreipia dėmesį, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nesant pagrįstų motyvų, tęsiamas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki šios dienos, t. y. beveik dvejus metus, taip pažeidžiant kaltinamojo teises.

Motyvuojamoji dalis

5.2. Kaltinamasis R. K. pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra pateikti rašytiniai duomenys, patvirtinantys minėtų pinigų teisėto įgijimo kilmę, tačiau pirmosios instancijos teismas šią rašytinę medžiagą ignoravo. Nurodo, kad įrodymai, patvirtinantys, jog R. K. priklausančios piniginės lėšos – 1 615 Eur, buvo gautos pardavus automobilį, yra išlikę jo telefone „LG“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia įdėta SIM kortele „Tele2Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas ir yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate. Minėtame telefone yra užfiksuotos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties foto nuotraukos, įrodančios, jog automobilis buvo parduotas 2019 m. rugpjūčio mėn. 20 – 22 dienomis, t. y. iki R. K. sulaikymo. Skundą padavusio asmens teigimu, šie duomenys patvirtina konfiskuotų pinigų kilmę. Pažymi ir tai, kad kaltinamasis R. J., tiek š. m. sausio 28 d. (galimai, teisinga data – 2020 m. gruodžio 4 d.) vykusio teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog R. K. pinigų niekada nemokėjo.

5.3. Kaltinamojo R. K. teigimu, byloje yra pateiktos automobilių pirkimo – pardavimo sutartys, kurios patvirtina aptariamos sumos kilmę, tai yra, transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sutartis, kuria R. K. įgijo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), už 1 500 Eur; transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2019 m. rugpjūčio 24 d. sutartis, kuria R. K. pardavė automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), už 1 500 Eur. Pasak kaltinamojo, šie duomenys paneigia abejones dėl neteisėtos 1 615 Eur kilmės.

5.4. Skundą padavęs asmuo nesutinka su teismo argumentu, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas lėmė baudžiamosios bylos nagrinėjimo atšaukimą ir atidėjimą bei yra pakankamas motyvas sunkinti kaltinamojo padėtį. Kaltinamojo R. K. teigimu, toks apribojimas yra neproporcingas ir pažeidžia ne tik kaltinamojo, bet ir jo šeimos interesus, nepaliekant jokių galimybių ir būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti bei patenkinti jos būtiniausius poreikius.

5.5. Nurodo, jog dirba įmonėje UAB „N. I.“, tačiau dėl aukščiau minėtų force majeure aplinkybių, pajamos šiuo metu yra minimalios. Pasak kaltinamojo, jis bei jo šeima neturi pakankamų pajamų, tad konfiskuotos lėšos yra itin reikšmingos pragyvenimui.

5.6. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Pažymi, kad procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų, papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti.

5.7. Akcentuoja ir tai, kad 2021 m. vasario 3 d. pateikė pareiškimą dėl šią baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo Rinaldo Adamonio nušalinimo ir pateikė realias faktines aplinkybes, keliančias abejonių šio teisėjo nešališkumu, tačiau teisėjas nušalinimo klausimo nesprendė. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 teisėjas Rinaldas Adamonis ir advokatas V. K. yra ieškovai, atstovaujami to paties advokato G. Č., todėl kaltinamojo įsitikinimu, egzistuojantys draugiški santykiai su advokatu ar išankstinis nusistatymas kenkia visapusiškam bei teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Pažymi ir tai, kad 2020 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu teisėjas Rinaldas Adamonis neužtikrino teismo posėdžio tvarkos, nestabdė R. J. gynėjo, kuris agresyviai trukdė ir pertraukinėjo adv. G. G., bandžiusį pasinaudoti jam suteikta teise apklausti kaltinamąjį R. J..

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. K. skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-36-517/2021 medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis, kuria kaltinamojo R. K. turtui – 1 615 Eur piniginėms lėšoms taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas šios procesinės prievartos priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą nagrinėjančiam teismui daryti kitokią išvadą.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.

9. Visų pirma, apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos procesinės prievartos taikymo terminą, atsižvelgė į tai, kad teismui perduotoje baudžiamoje byloje R. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnis 5 dalis), numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tai yra, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Procesinės prievartos priemonės taikymo būtinybę pirmosios instancijos teismas grindė siekiu užtikrinti galimą turto konfiskavimą byloje, nes iš kaltinamojo paimti pinigai galimai įgyti iš nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pagrindas taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę yra.

10. Skunde nurodoma, kad piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gautos teisėtos būdu, o būtent, už 1 500 Eur pardavus automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis apeliuoja į pateiktas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis bei mobilaus ryšio telefone esančias jų nuotraukas. Skundą nagrinėjantis teismas, vertindamas kaltinamojo R. K. skundo argumentus dėl turto kilmės, pažymi, kad klausimas dėl turto konfiskavimo bus išspręstas bylą iš esmės išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Be to, tik pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius duomenis, nustatys turto, kuriam taikomas apribojimas, kilmę. Šiuo metu, pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys nepaneigia reikalingumo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kadangi iš jų negalima nustatyti, iš kokių lėšų 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo pirktas automobilis, kuris, kaip nurodyta 2019 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, po trijų dienų buvo parduotas už tą pačią kainą – 1 500 Eur (t. 3, b. l. 183, 184), o kaip teigė kaltinamasis, norėdamas nemokėti valstybei mokesčių įrašė tą pačią sumą, uždirbo 300 ar 400 (Eur) (t. 5, b. l. 35). Kaltinamasis atkreipia dėmesį į R. J. parodymus, kad R. K. pinigų niekada nemokėjo (t. 5, b. l. 33 – 36), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjant skundus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo kaltinamojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės vertinamos tik tiek, kiek tai susiję su taikoma procesine prievartos priemone, jos pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant pagrįstam manymui, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

11. Skunde, be kita ko, keliamas taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumo klausimas. Kaip minėta, prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu įtariamajam R. K. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesiams, vėliau šio apribojimo terminas teismo nutartimis buvo tęsiamas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nežiūrint į tai, kad kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą taikomas pakankamai ilgą laiką, vis tik atsižvelgiant į galimai R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas detaliai nurodė priežastis, dėl ko bylos nagrinėjamas užsitęsė. Teismas akcentavo, kad tiek dėl šalyje paskelbto karantino, taip pat dėl bylą nagrinėjančio teisėjo, kaltinamųjų pagal susitarimą atstovaujančių gynėjų užimtumo, bylos procesas teisme šiuo metu yra tebetęsiamas.

12. Be to, kaltinamasis R. K. teigia, kad toks apribojimas yra neproporcingas ir pažeidžia jo bei šeimos interesus, nepaliekant kaltinamajam galimybių ir būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti bei patenkinti būtiniausius poreikius, tačiau tuo pačiu nurodo, jog dirba įmonėje UAB „N. I.“. Galima sutikti su skundo argumentu, kad šiuo metu dėl karantino darbo rinkos padėtis Lietuvoje yra sudėtingesnė, tačiau ši padėtis yra laikina, kita vertus, dėl teisėtai taikomų procesinių prievartos priemonių kilę nepatogumai negali būti pagrindas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Pažymėtina, kad kiekviena procesinė prievartos priemonė varžo asmens, kuriam ji taikoma, teises, tačiau atsižvelgiant į pareikšto kaltinimo sunkumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamajam R. K. taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga.

13. Kaltinamasis skunde nurodo, jog baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, tačiau pažymėtina, kad R. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas ne civiliniam ieškiniui, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Šiuo metu teisiniai pagrindai pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į kaltinamojo turtą nėra išnykę ar pasikeitę, todėl skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas R. K. turtui buvo pratęstas pagrįstai.

14. Kaltinamasis akcentuoja ir tai, kad 2021 m. vasario 3 d. pateikė pareiškimą dėl šią baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo Rinaldo Adamonio nušalinimo, tačiau teisėjas nušalinimo klausimo nesprendė. Iš tiesų, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teisme Ukmergės rūmuose 2021 m. vasario 3 d. buvo gautas R. K. prašymas (pareiškimas) Nr. DOK-6894 dėl nušalinimo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nagrinėjant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo R. K. turtui teisėjas Rinaldas Adamonis nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nėra nušalintas, kadangi minėto prašymo pagrįstumas bus sprendžiamas 2021 m. kovo 17 d. paskirtame teismo posėdyje, prieš tai išklausius proceso dalyvių nuomones.

15. Konstatuotina, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo R. K. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo, todėl ją naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti kaltinamojo R. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Žimkienė