- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- A-63-887-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- D. V. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės
- Kategorijos
- 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. Ž. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. Ž. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. V. Ž. individuali įmonė (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2007 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 69-26 „Dėl D. V. Ž. individualios įmonės (įm. kodas 7657884 ) 2006 m. gruodžio 28 d. skundo“, trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 12.10-5-23 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“.
Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, nurodė, kad mokesčių administratorius neteisėtai pakeitė jos 2006 m. lapkričio 13 d. bei 2007 m. vasario 15 d. rašytinių prašymų (skundų) pagrindą bei dalyką, todėl neteisėtai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl jos atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių, kurie jai yra paskaičiuoti už mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį, nors tokio prašymo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ji net nepateikė. Pareiškėja teigė, kad ginčas iš esmės vyksta dėl to, už kokį laikotarpį mokesčių administratorius turi teisę išieškoti delspinigius iš įmonės tuo atveju, kai dėl vykusių teismo procesų mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo priverstinai sustabdytas. Pažymi, jog kadangi jos pateikti skundai nėra susiję su naujai apskaičiuotu sumokėti mokesčiu, atleidimu nuo delspinigių ar permokos grąžinimu (įskaitymu), nėra mokestinio ginčo, apibrėžto Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punkte, todėl mokesčių administratorius juos neteisėtai nagrinėjo Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, t. y. netinkamai taikė įstatymą. Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises ir eidamas pareigas, atliekamus veiksmus įformina sprendimais. Pareiškėja teigė, kad mokesčių administratorius skundžiamais sprendimais pakeitė jos skundų dalyką bei pagrindą, todėl sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų. Mokesčių administratorius neteisingai traktavo proceso atnaujinimo byloje teisines pasekmes, dėl ko du atskirus mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčių mokėtojo ir administratoriaus, sujungė į vieną. Nurodė, kad mokestinis ginčas, iškilęs po to, kai ji 2002 m. sausio 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai apskundė Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. sausio 8 d. sprendimą dėl patikrinimo akto Nr. 70-01-10-477 tvirtinimo, baigėsi Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2005 m. kovo 10 d. priėmus sprendimą, kuriuo jos skundą tenkino iš dalies, panaikindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 13-06-2484, Mokestinių ginčų komisijos 2002 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-145-(7-102/2002) ir grąžindamas mokestinę bylą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigė, jog kadangi 2002 m. sausio 28 d. skundas nebuvo atmestas, o dalinai tenkintas, nebuvo galima skaičiuoti delspinigių už visą tą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 98 straispnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius mokestinio ginčo pabaigos data neteisingai laiko 2006 m. birželio 14 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 31 d. sprendime Nr. 69-26 nurodyta klaidinga 2006 m. spalio 21 d. data) dieną, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo jos skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. birželio 2 d. sprendimo Nr.69-152 atmestas, paliko nepakeistą, t. y. dieną, kurią baigėsi antrasis mokestinis ginčas, kilęs apskundus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 69-152. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu mokesčių administratoriui grąžino iš naujo nagrinėti ne mokestinį ginčą, bet mokestinę bylą, taip išsprendęs mokestinį ginčą, kilusį dėl pareiškėjo 2002 m. sausio 28 d. skundo. Pažymėjo, kad teismui panaikinus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 13-06-2484, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnio nuostatomis, iki panaikinto sprendimo galiojusio kito akto – Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. sausio 8 d. sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. 70-01-10-477 – teisinė galia savaime neatkuriama, mokestinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nesant teisinę galią turinčio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akte nustatytos mokestinės nepriemokos patvirtinimo, nėra ir objektyviai egzistuojančios mokesčių mokėtojo skolos biudžetui, todėl negali būti išieškoma iš mokesčių mokėtojo mokesčių administratoriaus sprendimu nepatvirtinta mokestinė nepriemoka ir iš tokios nepatvirtintos nepriemokos negali atsirasti ir todėl negali būti skaičiuojamos su ja susijusios delspinigių, palūkanų ir kitokios sumos, kadangi negali atsirasti teisė priverstinai išieškoti dar objektyviai neegzistuojančią mokestinę nepriemoką ir negali būti jokio priverstinio tokios „mokestinės nepriemokos“ išieškojimo sustabdymo laikotarpio. Pareiškėja teigė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. birželio 2 d. priimtas sprendimas Nr. 69-152 netenkino, todėl ji 2005 m. birželio 20 d. apskundė minėtą sprendimą Mokestinių ginčų komisijai. Dėl skundo padavimo kilo antrasis mokestinis ginčas. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio l dalies nuostatomis, skundo padavimas sustabdė ginčijamo mokesčio priverstinį išieškojimą. Pažymėjo, kad šio priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpio pradžia turi būti laikoma 2005 m. birželio 23 d., t. y. praėjus dvidešimt dienų po sprendimo Nr. 69-152 priėmimo. Ir šio priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpis baigėsi 2006 birželio 14 d., Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui priėmus nutartį, kuria jos skundas buvo atmestas. Todėl delspinigiai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi turi būti skaičiuojami už visą priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2006 m. birželio 14 d., o ne už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 21 d. iki 2006 m. birželio 14 d. Pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 52(1) straipsnio l dalies nuostatas, vietos administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas gali būti atidedamas arba išdėstomas, sudarant šio sprendimo pagrindu mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartį. Pareiškėja paaiškino, kad ji ir Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. lapkričio 12 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. 10, kadangi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jos skundą atmetė ir mokesčių administratorius įgijo teisę į priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Ji šią sutartį nepriekaištingai vykdė iki tol, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdymas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą atnaujinti procesą šioje byloje ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2005 m. kovo 10 d. sprendimu, dalinai tenkindamas jos skundą, panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. kovo 29 d. sprendimą Nr.13-06-2484. Panaikinus šį sprendimą, nebeliko objektyviai egzistuojančios mokestinės nepriemokos, todėl 2003 m. lapkričio 12 d. mokestinės paskolos sutartis neteko jos teisinio sudarymo pagrindo, ir Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei 2005 m. kovo 23-24 d. grąžino įmokėtas įmokas. Iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 52(1) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos. Pareiškėja nurodė, kad padidintų palūkanų mokestinės paskolos sudarymo metu dar net nebuvo. Jos buvo įvestos Mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. gegužės 1 d. redakcija Nr. IX-211 88 straipsnio 5 dalimi už laiku nesumokėtas įmokas. Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio l dalyje nurodyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas“. Pareiškėja pažymėjo, jog ABTĮ 92 straipsnyje „Akto panaikinimo teisinės pasekmės“ yra imperatyviai nurodyta, kad „skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama“. Delspinigių, palūkanų skaičiavimas už laikotarpį po atsakovo 2002 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 13-06-2484 priėmimo reiškia, kad nebuvo atkurta iki to sprendimo priėmimo buvusi padėtis, nes mokesčių administratorius nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo, nors ABTĮ 14 straipsnio l dalyje imperatyviai nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, tarnautojams ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 37 – 38) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad mokestinis ginčas dėl 31972 Lt PVM ir 11721,91 Lt šio mokesčio delspinigių pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartimi. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 70-01-10-477 ir mokestinis ginčas jau buvo pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-710/2003 (procesas buvo atnaujintas 2004 m. spalio 21 d. nutartimi, administracinė byla Nr. P-14-119-04), 2003 m. lapkričio 12 d. tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Mokestinės paskolos sutartis nutraukta 2005 m. kovo 21 d. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. 12.7-5-3. Pažymėjo, kad pareiškėjai už naudojimąsi mokestine paskola apskaičiuota 3289,18 Lt palūkanų. Taip pat pareiškėjai apskaičiuoti delspinigiai nuo sumos, likusios nesumokėtos pagal mokestinės paskolos sutartį – 3072,36 Lt, už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2006 m. birželio 14 d. apskaičiuota 1482,11 Lt PVM delspinigių. Atkreipė dėmesį, kad Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (skundo, kilus mokestinam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Nesutikdamas su pareiškėjos skundu, atsakovas nurodė, kad mokestinis ginčas baigėsi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami už visą priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį. 2003 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. 10, delspinigiai mokestinės paskolos sudarymo laikotarpiu buvo skaičiuojami atsižvelgiant į mokėjimus pagal 2003 m. lapkričio 12 d. mokestinės paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens. Mokestinės paskolos sutartis nutraukta 2005 m. kovo 21 d. trečiojo suinteresuoto asmens sprendimu Nr. 12.7-5-3. Nutraukus mokestinės paskolos sutartį, pareiškėja įmokėtas įmokas susigrąžino 2005 m. kovo 23-24 d. Tačiau liko neįvykdytos delspinigių, paskaičiuotų po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir palūkanų, apskaičiuotų mokestinės paskolos galiojimo laikotarpį, prievolės. Pažymėjo, kad dėl to pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota 1482,11 Lt PVM delspinigių ir 3289,18 Lt palūkanų (padidintų palūkanų) pagal mokestinės paskolos sutartį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b. l. 94 – 97) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs tarp pareiškėjos ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens susiklosčiusius santykius, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai paskaičiavo 1482,11 Lt PVM delspinigių ir 3289,18 Lt palūkanų (padidintų palūkanų) pagal mokestinės paskolos sutartį. Teismas nurodė, jog remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Teismas įvertinęs tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-14 nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas, konstatavo, kad remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai pareiškėjui turėjo būti skaičiuojami už visą priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį. Teismas nustatė, kad pareiškėja įmokėtas įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį susigrąžino nutraukus mokestinės paskolos sutartį, ir kadangi pareiškėja nesumokėjo delspinigių, apskaičiuotų po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, ir palūkanų, apskaičiuotų mokestinės paskolos galiojimo laikotarpiu, padarė išvadą, jog pareiškėjai pagrįstai paskaičiuota 1482,11 Lt PVM delspinigių ir 3289,18 Lt palūkanų (padidintų palūkanų) pagal mokestinės paskolos sutartį. Atsižvelgęs į teisinį susiklosčiusių santykių reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 69-26 ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 12.10-5-23 nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 102 – 106) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, nevertino pareiškėjos įrodymų, nenurodė, kodėl šie įrodymai buvo atmesti, ir tuo pažeidė ABTĮ 80 straipsnį, 86 straipsnį, 87 straipsnį.
2. Teismas neteisingai nustatė mokestinio ginčo pabaigą ir pareiškėjai skaičiuotų delspinigių laikotarpį.
3. Teismas netyrė mokestinės paskolos sutarties nutraukimo ir pagal šią mokestinę paskolą iki jos nutraukimo sumokėtų įmokų grąžinimo pareiškėjai priežasčių.
4. Palūkanos ir delspinigiai pagal mokestinės paskolos sutartį pareiškėjai skaičiuotos be teisėto pagrindo.
5. Mokesčių administratorius netinkamai vykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą.
6. Tretysis suinteresuotas asmuo neteisėtai pakeitė mokestinės paskolos dydį.
7. Tretysis suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų, nors pareiškėja šiuo klausimu į trečiąjį suinteresuotą asmenį nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112 – 113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus. Taip pat pažymi, kad mokestinės paskolos sutartis su apeliante buvo nutraukta dėl to, jog ji nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus kilo pareiškėjui apskundus Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-01-08 sprendimą dėl patikrinimo akto Nr. 70-01-10-7-477. Pasibaigus mokestiniam ginčui tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus dėl Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-01-08 sprendimo Nr.70-01-10-477 ( ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-08-22 nutartimi, bylos Nr. A-8-710/2003) 2003-11-12 tarp pareiškėjo ir Inspekcijos buvo sudaryta mokestinė paskolos sutartis. Minėtoje byloje Vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-21 nutartimi procesas buvo atnaujintas pagal pareiškėjos skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 161 str. 2 dalis nustato, jeigu skundžiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atnaujinus bylą nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal apeliacinį procesą. Atnaujinus procesą, byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmos instancijos teismas panaikino pareiškėjo skundžiamus sprendimus ir perdavė mokestinį ginčą nagrinėti mokesčių administratoriui iš naujo, tačiau nepanaikino mokestinės prievolės. Išnagrinėjus minėtą ginčą, galutinis sprendimas dėl priskaičiuotų mokesčių baigtas Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-14 nutartimi, kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Pagal tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus 2003m. lapkričio 12 d. sudarytą mokestinės paskolos sutarties Nr. 10 2 p. pareiškėja įsipareigojo šios sutarties 1 p. nurodytą mokestinę nepriemoką sumokėti pagal pridedamą prie šios sutarties mokėjimo grafiką. Sutarties 4 p. įpareigoja pareiškėją už mokestinės paskolos suteikimą mokėti palūkanas pagal patvirtintą grafiką už faktiškai naudojamą paskolos sutartį. Pavėluotai, t.y. pažeidus sutarties grafiką, mokant atidėtos mokestinės nepriemokos įmokas, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o pavėluotai mokant palūkanų sumas, skaičiuojami delspinigiai. Minėtos sutarties 10 p. nustato, kad jei per šios sutarties galiojimo laikotarpį sumokama tik dalis atidėtosios mokestinės nepriemokos arba ši sutartis nutraukiama, tai sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų mokesčių ir baudų Mokesčių administravimo nustatyta tvarka mokami delspinigiai. Ši mokestinės paskolos sutartis 2005-03-21 nutraukta inspekcijos sprendimu Nr. 12.7-5-3.
Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 dalis nustato, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą Mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 1 dalyje nurodytu atveju (skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčio mokėtojo skundas buvo atmestas. Mokestinis ginčas baigėsi Vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-21 nutartimi, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis pagrįstai įmonei apskaičiavo delspinigius ir palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartį.
Pareiškėja skunde mokesčių administratoriui prašė panaikinti priskaičiuotas padidintas palūkanas bei perskaičiuoti delspinigius, priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo laikotarpiu priimant laikotarpį nuo 2005-06-23 iki 2006-06-14.
Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neišnagrinėjo jos skundo reikalavimų, o sprendė klausimą dėl atleidimo nuo palūkanų ir delspinigių, ko pareiškėja savo skunde neprašė. Apeliantė nurodė už kokį laikotarpį, jos nuomone, turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau atsakovas dėl šių skundo argumentų, iš esmės nepasisakė.
Kolegija atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.
Vietos mokesčių administratorius, netenkindamas pareiškėjo skundo, nurodė atmetimo motyvus ir įstatyminį palūkanų bei delspinigių priskaičiavimo pagrindą. Pareiškėja skunde siekė palūkanų nemokėjimo. Tai, kad buvo apsvarstyti ir atleidimo nuo palūkanų bei delspinigių klausimas, nesant pareiškėjas prašymo, iš esmės pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas siekė nemokėti palūkanų ir delspinigių, o mokesčių administratorius atleidimo nuo palūkanų klausimą gali svarstyti ir savo iniciatyva, nes Mokesčių administravimo įstatymas to nedraudžia.
Centrinis mokesčių administratorius, palikdamas galioti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, paneigė pareiškėjos skundo motyvus, pagrįsdamas savo sprendimą įstatymu, o konkrečiai Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju ( skundo, kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių priverstinį išieškojimą), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.
Šiuo sprendimu pareiškėjai išsamiai atsakyta į skundą, nurodyti skundo atmetimo motyvai, paaiškinta delspinigių skaičiavimo šioje byloje pagrįstumas mokesčių administratoriaus nurodytu būdu.
Kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino.
Kolegija su teismo sprendime padarytomis išvadomis sutinka.
Skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atsakant į pareiškėjo skunde nurodytus klausimus, todėl ir šiuo aspektu naikinti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.