- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-121-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65401-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- L. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,
nuteistajam L. Ž., jo gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui ir Kristinai Rutkauskienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką L. Ž. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 11.20 val. iki 2017 m. gruodžio 22 d. 8.55 val. (dvi paros).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. Ž. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, pavartodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios M. M. atžvilgiu, tai yra priėjo jai iš nugaros ir uždengė delnais jos akis, pargriovė nukentėjusiąją ant asfalto, jos striukės gobtuvu uždengė nukentėjusiosios veidą, keliu prirėmė jos kaklą, kišo rankos pirštus nukentėjusiajai į burną, kad nukentėjusioji negalėtų šauktis pagalbos, kita ranka numovė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites bei ranka lietė M. M. makštį, tokiu būdu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas smakre, abiejuose žastuose, dešinėje krūtyje, kairėje alkūnėje, abipus klubų srityse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus galvos kairėje momeninėje srityje, dešinės plaštakos antrame piršte, gleivinės nubrozdinimą išoriniuose lyties organuose, pasikėsino išžaginti nepilnametę M. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįveikė aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo bei dėl to, kad pasirodė iš parduotuvės išėję žmonės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Ž. prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, kadangi skundžiamame nuosprendyje nustatyti duomenys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas įstatymas, teismas buvo šališkas.
2.1. Nurodoma, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija, susijusi su nusikalstamų veikų apimtimi, yra aiškiai neteisinga, kadangi kaltinimo turinys neatskleidžia nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių. Objektyvių duomenų apie realų apelianto pasirengimą atlikti lytinį aktą, pavartojant prievartą prieš nukentėjusiąją, apie apelianto apsinuoginimą, lyties organo apnuoginimą ir jo būseną lytinei sueičiai atlikti nebuvimas kelia abejones teisingos nusikalstamos veikos kvalifikacija.
2.2. Manoma, kad analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste apelianto veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnyje kvalifikaciją, kadangi byloje nėra esminio BK 149 straipsnio 1 dalies sudėties požymio – lytinio santykiavimo, nes tėra konstatuotas nukentėjusiosios lyties organų lietimas apelianto ranka, pavartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Jokių kitų veiksmų, rodančių apelianto siekį lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, nėra.
2.3. Cituojant nukentėjusiosios parodymus apie kėsinimąsi pagrobti iš jos mobilųjį telefoną, teigiama, jog tik po šios veikos realizavimo buvo siekta ranka liesti nukentėjusios lyties organus, galbūt siekiant patenkinti savo lytinę aistrą. Nenustačius šios aplinkybės, nusikalstama veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį.
2.4. Tvirtinama, jog teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, turėjo išankstinį nusistatymą prieš jį dėl jo kriminalinės praeities, įskaitant ir teistumą dėl išžaginimo. Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė L. Ž. teiginius apie jo keitimąsi rūbais su kitu asmeniu – R. A.. Be to, tvirtinama, kad R. A. gabenant į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK apklausai, tyrėjas atskleidė jam duomenis, susijusius su apelianto parodymais dėl striukių keitimosi, kas lėmė R. A. gynybinės pozicijos pasirinkimą.
2.5. Nurodoma, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą ištirti kraujo dėmes ant nukentėjusiosios striukės, kadangi būtų galima sulyginti DNR kraujo pavyzdžius su R. A. tam, jog būtų išsklaidytos visos abejonės.
2.6. Teigiama, jog būtina apklausti teismo medicinos ekspertą apie traumos pobūdį, formą, randų susiformavimą užgesinus cigaretę į žmogaus ranką, kadangi ant apelianto rankų tokio pobūdžio sužalojimai nenustatyti.
2.7. Manoma, kad duomenys apie telefoninių celių fiksaciją nėra patikimi, kadangi įvykio vieta nebuvo tiek nutolusi, kad būtų galima daryti reikšmingas išvadas apie apelianto judėjimo kryptį, buvimą savo gyvenamojoje vietoje.
2.8. Remiantis specialisto išvada, teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik dalimi išvados, tuo labiau kad toje dalyje padarytos išvados nėra kategoriškos, o tik tikėtinos. Kitais tirtais atvejais nėra duomenų apie apelianto ir nukentėjusiosios tarpusavio rūbų kontaktą.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
4.1. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašė jį išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu bei papildomai atliko įrodymų tyrimą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir atlikusi įrodymų tyrimą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas grindė nuteistojo kaltę nukentėjusiosios parodymais, liudytojų D. M., A. U., G. V. parodymais, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analize, išanalizavo šiuos įrodymus ir įvertino, tačiau padarė išvadas dėl nuteistojo kaltės bei įrodymų kaltei pagrįsti pakankamumo, išsamiai neištyręs ir nepatikrinęs nuteistojo iškeltos versijos, kad nusikalstamą veiką padarė ne jis, o R. A. arba kitas asmuo. Apkaltinamajame nuosprendyje taip pat buvo įvertintas nuteistojo duotų parodymų patikimumas bei pasisakyta apie nuteistojo nurodytų versijų neįtikinamumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą ir patikrinęs iškeltą versiją, turi pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl kraujo dėmių ant nukentėjusiosios striukės ištyrimo ir jų sulyginimo. Atmesdamas prašymą teismas pateikė motyvus, kad byloje yra kitų duomenų visuma, kuriuos teismas ir vertins, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku būtent visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė šią klaidą, iš esmės lėmusią neteisingų išvadų dėl įrodymų pakankamumo padarymą.
4.4. Ištyrus ant nukentėjusios M. M. striukės esančias kraujo dėmes buvo gauta išvada (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nustatyta, kad ant striukės rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei tiriant DNR, nepriklausančių nuteistajam L. Ž. (t. 3, b. l. 135). Nustatytas vyro DNR sutapo su genotipu vyro, kurio kraujo rasta ant trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-12-15 apžiūrint aptariamo nusikaltimo įvykio vietą, tačiau nesutapo su R. A. ir, kaip jau byloje buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, su L. Ž. genotipu (t. 3, b. l. 129). Atlikus DNR analičių analizę buvo gauti duomenys, kad ant nukentėjusios M. M. striukės, taip pat ir įvykio vietoje rastas kraujas priklauso ne nuteistajam L. Ž., o T. E. (t. 3, b. l. 161).
4.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ištyrė (duomenys neskelbtini) pateiktus vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 132). Šiuose įraše užfiksuotas vaizdas prie kasos patvirtina, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) už prekes atsiskaitęs asmuo iš karto po nukentėjusiosios atsiskaitymo už prekes ir išėjus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuėjęs ta pačia kryptimi kaip ir nukentėjusioji, yra vizualiai labai panašus būtent į T. E., kurio kraujas buvo rastas įvykio vietoje ir ant nukentėjusiosios striukės.
4.6. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas kaip vieną iš pagrindinių įrodymų vertino Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino, kad ant nukentėjusios M. M. rūbų buvo rasti pluoštai nuo nuteistojo L. Ž. rūbų ir atvirkščiai, kas teismui leido daryti išvadą, kad kiti bylos duomenys apie rastus ant nuteistojo rankų sužalojimus, rūbų su R. A. pasikeitimo aplinkybes, nuteistajam priklausančio telefono duomenų analizė, sudaro vientisą loginę grandinę ir patvirtina nuteistojo kaltę.
4.7. Tačiau pirmos instancijos teismas ir šioje dalyje nesilaikė BPK 20 str. nustatytų reikalavimų. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasis šia nuostata, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
4.8. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. L. Ž. pateikė tyrėjui G. V. savo striukę ir sportines kelnes. Tyrėjas, vadovaudamasis BPK 179 str., surašė reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 195–196), kuriame nurodė, kad daiktai supakuoti atskiruose paketuose, užrašyti paaiškinamieji užrašai. Protokolą pasirašė tiek L. Ž., tiek tyrėjas G. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas L. Ž. paaiškino, kad jis nematė, kaip buvo supakuoti jo rūbai. Šiuo nuteistojo paaiškinimu, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti.
4.9. BPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą.
4.10. Tyrėjo G. V. surašytame protokole nenurodyta, kokiuose būtent atskiruose paketuose buvo supakuoti pateikti rūbai (individualūs paketo požymiai, specialus paketas ar pan.) bei nenurodyta, kokie būtent paaiškinamieji užrašai buvo užrašyti (t. 1, b. l. 195). Protokolo tęsinyje (t. 1, b. l. 196) buvo nurodyti tik paimtų rūbų individualūs požymiai, tačiau nebuvo užpildyta grafa nurodant pakuotės numerį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paimti daiktai buvo pateikti tirti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, vėliau pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tirti pateikti objektai buvo supakuoti vienoje popierinėje dėžėje, kurioje atskiruose paketuose buvo tiek nukentėjusios, tiek nuteistojo rūbai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo L. Ž. rūbai buvo įpakuoti į protokole nenurodytus individualius numerius turinčius spec. paskirties plastikinius maišus – striukė pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kelnės pakete Nr. (duomenys neskelbtini). Ant paketų taip pat buvo protokole nenurodyti užrašai, kad objektus įpakavo vyr. specialistas G. V., be to, be užrašų ant paketų, buvo tik šio specialisto parašai – nuteistojo L. Ž. parašų ant paketų nebuvo.
4.11. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs gautus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytas esminis BPK pažeidimas - duomenys (L. Ž. rūbai) paimti pažeidžiant BPK 179 str. reikalavimus, t. y. tinkamai protokole neužfiksavus tyrimo veiksmo atlikimo rezultatų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti įrodymas.
4.12. Kiti byloje esantys ir pirmos instancijos teismo įvertinti duomenys tiek juos vertinant atskirai, tiek kartu, taip pat neįrodo L. Ž. dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
4.13. Pirmos instancijos teismas plačiai analizavo L. Ž. rūbų paskolinimo R. A. aplinkybes, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad L. Ž. šią aplinkybę nurodė praėjus trims mėnesiams po aptariamo įvykio, o svarbiausia, L. Ž. nenurodė, kada tiksliai skolino R. A. rūbus. R. A. teisme taip ir nebuvo apklaustas, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad L. Ž. prašęs jo sakyti, jei kas nors klaustų, kad rūbus jam paskolino, liko tinkamai nepatikrinti ir apskritai neaišku, ar jie atitinka tikrovę, ar buvo duoti siekiant paneigti realiai įvykusį rūbų paskolinimo faktą, tikėtina R. A. baiminantis ir siekiant išvengti klaidingai spėjamos galimos atsakomybės.
4.14. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant nuteistojo rankų (abiejose plaštakose ir jų pirštuose) nustatyti odos pakitimai yra gyjantys ir iš dalies sugiję, specialistas negalėjo nustatyti šių pakitimų atsiradimo mechanizmo. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu darė išvadą, jog nustatytų iš dalies sugijusių ir gyjančių sužalojimų senumas atitinka įvykio laikotarpį bei nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, jog ji aktyviai priešinosi kąsdama nuteistajam į rankų pirštus, gesindama cigaretę į ranką. Tačiau ši teismo išvada pagrįsta tik vertinant įvykio laikotarpį. Nenustačius padarytų odos pakitimų mechanizmo, negalima daryti išvados dėl to, ar atsiradę pakitimai atitinka nukentėjusios nurodytus pasipriešinimo užpuolikui veiksmus. Negalima atmesti ir nuteistojo paaiškinimų, kad šie aptariami odos pakitimai ant nuteistojo rankų galėjo būti padaryti jam dirbant garaže arba jie galėjo būti alerginio pobūdžio, o įdrėskimą galėjo padaryti, kaip teigė nuteistasis, kaimyno šuo. Paminėtina, kad nuteistojo pateikti paaiškinimai šiuo klausimu nebuvo tikrinami, iš esmės jie ir liko nepaneigti. Tai, kad nuteistojo paaiškinimai šiuo klausimu yra nenuoseklūs, savaime nereiškia, kad yra pagrindas juos atmesti. Kaip matyti, nuteistasis buvo sulaikytas praėjus penkioms dienoms po įvykio, o apie pakitimus ant rankų odos buvo apklausiamas dar po trijų mėnesių, todėl akivaizdu, kad duodamas apie juos paaiškinimus galėjo klysti. Paminėtina, kad nuteistasis teigė, jog šie odos pakitimai galėjo būti ir alerginio pobūdžio, periodiškai atsirandantys ir vėl išnykstantys. Šie jo teiginiai taip pat nebuvo tikrinami. Be to, L. Ž. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotinių medžiagų vartojimo, turi priklausomybės sindromą, o tai taip pat galėjo turėti įtakos jo paaiškinimų teisingumui ir nuoseklumui, tuo labiau apie įvykį, kuris įvyko prieš šešias dienas iki jam teikiant pirmuosius paaiškinimus, ir juo labiau po trijų mėnesių.
4.15. Nuteistojo skundo argumentas dėl duomenų apie telefoninių celių fiksaciją nepatikimumo taip pat yra pagrįstas. Vien tai, kad dėl bokštų apkrovos ir miesto reljefo šių bazinių stočių veikimo zonos ir telefono prisijungimo kryptis apėmė nuteistojo gyvenamąją vietą ir įvykio vietą, nepatvirtina, jog įvykio metu nuteistasis buvo įvykio vietoje. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. Ž. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad įvykio vakarą – 2017 m. gruodžio 15 d. 19.30 val. (nukentėjusioji M. M. iš parduotuvės išėjo 19.23.40 val.) buvo namuose. Šią aplinkybę patvirtina tarnybinio pranešimo dėl nuteistojo mobiliojo ryšio analizės duomenys (t. 1, b. l. 176), iš kurių matyti, kad 19.22.51 val. L. Ž. skambino savo broliui I. Ž., gyvenančiam tame pačiame daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 21 sek. Matyti, kad L. Ž. naudojamas abonentinis numeris buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatoriaus bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), apimančios L. Ž. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal „Google maps“ duomenis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra tik 250 m atstumas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) yra 1,5 km atstumas. Per tą pačią bazinę stotį 19.47.01 val. irgi buvo užfiksuotas 26 sekundžių telefoninis pokalbis bei vėlesni pokalbiai per bazines stotis, apimančias L. Ž. gyvenamąją vietą. Tačiau šie aptarti duomenys liko visiškai neįvertinti, reiškia savaime atmesti, atsižvelgiant į vyr. specialisto G. V. 2018 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime pateiktus duomenis, kad specialistas bendravo su Kriminalinės policijos specialių užduočių valdybos pareigūnais, kurie paaiškino, kad vakaro metu dėl bokštų apkrovos ir miesto reljefo šių bazinių stočių veikimo zonos ir telefono prisijungimo kryptis apima ne tik L. Ž. gyvenamąją vietą, bet ir įvykio vietą (t. 2, b. l. 184). Dėl aptartų aplinkybių skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas ignoravo nuostatą, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Kaip jau minėta, ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi šiuo nagrinėjamu aspektu pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nepatikrino, ar iš tiesų (duomenys neskelbtini) esančios bazinės stotys apima įvykio vietą, ar įvykio laiku kitos, arčiau esančios bazinės stotys buvo tiek apkrautos, jog (duomenys neskelbtini) esančios bazinės stotys apėmė ir įvykio vietos teritoriją. Taigi, remdamasis nepatikrintais duomenimis, teismas padarė neteisingą išvadą, kad L. Ž. buvo įvykio vietoje arba netoli jos.
4.16. Byloje taip pat buvo analizuojamas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 1, b. l. 140), kurioje 19.25.46 val. nufilmuotas L. Ž. gyvenamosios vietos kryptimi prabėgantis asmuo, teigiant, kad šis asmuo panašus į nuteistąjį. Tačiau sulyginus šio asmens vaizdo įraše užfiksavimo laiką ir nukentėjusios išėjimo iš parduotuvės laiką (19.23.40), dar gi įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusioji išėjusi iš parduotuvės buvo užpulta ne iš karto, o praėjus mažiausiai penkioms minutėms, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatve prabėgęs asmuo negali būti siejamas su šia baudžiamąja byla.
5. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad neįrodyta jog nuteistasis L. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 149 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
išteisinti L. Ž., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje.
Panaikinti L. Ž. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą.
Atmesti nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį L. Ž..
Bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.