- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1226-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00860-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1226-524/2014
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00860-2014-2)
2014 m. rugpjūčio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1265-729/2014 pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
santuokos nutraukimo byloje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš jos laikiną išlaikymą šiems nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti protingą jos bendravimo su vaikais tvarką, kad būtų užtikrintas ir vaikų gyvenamosios vietos pas jį stabilumas, ir atsakovės teisė matytis su savo vaikais ir juos auklėti, ir pačių vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, o G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), – su ja, priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi atsakovės prašymą atmetė, o ieškovo tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo, nustatė tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: darbo dienomis atsakovė, iš anksto suderinusi su ieškovu, gali bendrauti su kiekvienu iš šalių vaikų laikotarpiu nuo 9 iki 21 valandos, kiek tai netrukdo vaikų švietimui, ugdymui mokykloje ir užklasinėje veikloje, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pan., iki trijų dienų per savaitę jos pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje, grąžinant vaikus iki 21 valandos į jų ir ieškovo gyvenamąją vietą; savaitgaliais, švenčių dienomis ir vaikų bei atsakovės atostogų metu atsakovė, iš anksto suderinusi su ieškovu, gali bendrauti su kiekvienu vaiku laikotarpiu nuo 9 iki 21 valandos jos pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje, grąžinant vaikus iki 21 valandos į jų ir ieškovo gyvenamąją vietą arba šalių susitarimu, vaikams pageidaujant, – ir kelias dienas iš eilės, pasiimant vaikus nakvoti į atsakovės gyvenamąją vietą; visi bendravimo su vaikais klausimai sprendžiami ieškovės ir atsakovo susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, sveikatos būklę, poreikius ir pan.; esant nesutarimams, šių klausimų sprendimui tarpininkaus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės.
Teismas, išanalizavęs ieškovo ir atsakovės pozicijas, visus turimus duomenis apie jų gyvenimo būdą ieškinio pareiškimo metu, byloje apklaustų pareigūnų, kitų liudytojų parodymus ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, padarė išvadą, kad šiuo metu visų trijų ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina pas ieškovą. Nors jis yra teistas už atsakovės sumušimą, turėjęs problemų dėl alkoholio, kartais išgeriantis jo ir dabar, šiam klausimui spręsti pateikti duomenys rodo, kad jis gali užtikrinti savo vaikams tinkamesnes augimo ir vystymosi sąlygas negu atsakovė ir ieškinio padavimo metu nuosekliai tai daro: susirado tinkamesnį vaikams augti butą, užtikrina jų mokyklos lankymą, maitinimą, socialinius poreikius, rūpinasi tinkama mažos dukrelės priežiūra, radęs jai gerai apibūdinamą auklę, turi nuolatinį gerai apmokamą darbą, iš kurio gali išlaikyti savo šeimą, o laisvu nuo darbo metu pats bendrauja su vaikais ir stengiasi daryti jų gyvenimą šviesesnį. Nenustatyta, kad jis būtų smurtavęs prieš vaikus ar kad vaikai jo bijotų, taip pat kad jis paliktų juos be priežiūros ir išeitų girtauti, bendrautų su asocialiais asmenimis ar vestųsi juos namo, prie vaikų. Tuo tarpu apie atsakovę pastaruoju metu surinkti duomenys rodo, kad ji nepajėgia tinkamai pasirūpinti savo vaikais, turi rimtų problemų dėl alkoholio ir socialinės degradacijos, pastarąjį kartą vos prieš mėnesį buvo parvežta namo iš asocialių asmenų landynės tik su policijos pareigūnų pagalba, nebendradarbiauja su Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir pažeidinėja susitarimus dėl vaikų, todėl išlieka didelė rizika, kad gali neužtikrinti vaikų interesų ir netgi jiems pakenkti, nustačius vaikų gyvenamąją vietą pas ją. Tai pasakytina ne tik apie pradinukus sūnus, kurie yra išreiškę norą likti gyventi su tėvu ir baimę grįžti gyventi pas mamą, bet ir apie 1,5 metų dukterį, kurios mažametystė nesutrukdė atsakovei girtauti ir net kelis kartus dingti iš namų po kelias dienas, nesirūpinant jos priežiūra. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galutinis šios bylos išsprendimas ir atsakovė turi visas galimybes, kol bus nagrinėjama ši byla, įrodyti, kad yra pasitaisiusi, sugebės išlaikyti neseniai pradėtą darbą, liausis girtauti, bendrauti su asocialiais asmenimis, dažnai ir gražiai bendraus su savo vaikais; tokiu atveju gali būti pakeista ir vieno ar kelių jos vaikų gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ieškovu iš jos priteisiant kiekvienam sūnui po 400 Lt per mėnesį išlaikymo, o dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove bei priteisti jai iš ieškovo 400 Lt per mėnesį išlaikymo. Nurodo, kad teismas neišsiaiškino vaikų prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų, brolių, sesers ir kitų giminaičių, tėvo dorovinių asmenybės bruožų, tėvų požiūrio į vaikų auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimo vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykių tarp vaikų ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybių sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, nebuvo visapusiškai atsižvelgta į vaikų norus gyventi su vienu iš tėvų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija draudžia mažametį vaiką, išskyrus išimtines aplinkybes, išskirti su motina. Teismo nutartyje neišsamiai surašyti proceso dalyvių ir liudytojų parodymai. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė iš namų išeidavo dėl ieškovo smurto protrūkių prieš ją, atsakovė ne kartą buvo bausta už policijos pareigūnų kvietimą be pagrindo, tačiau iš tikrųjų sutuoktiniai po ieškovo smurto susitaikydavo. Atsakovė alkoholį ėmė vartoti pripratinta būtent ieškovo, šiuo metu nusprendė visiškai atsisakyti šio žalingo įpročio. Ieškovas prieš atsakovę yra ne kartą smurtavęs, 2012 m. už tai buvo nuteistas, 2013 ir 2014 metais pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto, todėl ieškovas gali pavartoti smurtą prieš vaikus. Teismas neturėjo jokių oficialių duomenų ar pažymų, kad atsakovė lankėsi landynėse, atsakovė nėra bausta administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su landynių veikla. Kai atsakovė būdavo išėjusi iš namų, jai niekas nebuvo nustatęs apsvaigimo nuo alkoholio fakto. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė smurtavo prieš vaikus. Atsakovė rūpinasi visais savo vaikais, vaikai yra labiau emociškai prisirišę prie mamos. Ieškovas niekada dukra nesirūpino, be to, jis kasdien nuo ryto iki vakaro, dažnai – savaitgaliais dirba, o atsakovė dirba trumpiau ir arčiau namų, be to, iki mergaitė pradės eiti į darželį, ją prižiūrėti sutinka atsakovės motina.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neišsamiai ir netinkamai vertino įrodymus ar nesiaiškino svarbių aplinkybių, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo savo išvadą, kad laikinai vaikų gyvenamąją vietą geriau nustatyti su ieškovu, ir apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka. Apeliantė skunde daug dėmesio teikia ieškovo smurtavimo prie ją atvejams, tačiau pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalyką sudarė ne šalių tarpusavio santykiai, o vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas. Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.). Apeliantės teiginiai, kad ji iš namų kelioms dienoms išeina ir palieka vaikus dėl ieškovo smurto, tik patvirtina, kad atsakovė nesugeba adekvačiomis priemonėmis pasirūpinti nei vaikais, nei savimi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priešingai nei atsakovės atveju, nenustatyta, jog ieškovas būtų smurtavęs prieš vaikus ar kad vaikai jo bijotų, taip pat kad jis paliktų juos be priežiūros ir išeitų girtauti, bendrautų su asocialiais asmenimis ar vestųsi juos namo, prie vaikų. Apeliantės argumentai, kad nėra jos girtavimą, lankymąsi landynėse patvirtinančių oficialių dokumentų, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 176 str. 1, 2 d.). Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kuri teikia teismui išvadą dėl ginčo, dalyvavimas (CK 3.178 str.). Byloje išvadą teikiančios institucijos atstovė motyvuotai nurodė, kad ieškovas yra tinkamesnis asmuo už atsakovę laikinai rūpintis vaikais, o atsakovės motina kelis kartus tik yra pranešusi tarnybai ir seniūnijai dėl dukters girtavimo ir vaikų nepriežiūros, tačiau pati jokių veiksmų nesiėmė ir pagalbos šeimai nesiūlė bei nesuteikė, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad realiai padės dukrai visose jos gyvenimo situacijose ir deramai pasirūpins anūke, dukrai negalint to padaryti. Vėžaičių seniūnijos socialinė darbuotoja nurodė, kad apsilankius pas atsakovę ši dažnai namuose būdavo neblaivi, pas tėvą vaikams yra daug geresnės ir saugesnės sąlygos, berniukai su mama gyventi ir net bendrauti nenori, nes jos bijo, vaikai yra skundęsi, kad mama girta puola tėvą peiliu. Apie atsakovės girtavimą ir vaikų nepriežiūrą patvirtino Klaipėdos r. PK apylinkės inspektorius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos duotais parodymais netikėti nėra pakankamo pagrindo. Taigi atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad teismas neišsiaiškino vaikų ryšio su tėvais, jų nuomonės ginčo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustatyti faktai patvirtina, kad yra išimtinės aplinkybės, Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijos 6 principo prasme sudarančios pakankamą pagrindą laikinai išskirti atsakovę su jos mažamete dukra. Be to, geriau, jei visi vaikai laikinai gyvens kartu, tai padės neprarasti ryšio tarp jų.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį palikti nepakeistą.