Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam R. D., jo atstovui advokatui M. Z.,

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato atstovui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. D. skundą dėl Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK Molėtų rajono PK) 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo R. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - 28 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. J. 2014 m. rugsėjo 17 d. surašė R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 74P-18515937-14 dėl to, kad R. D. kelio Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina 4,25 km vairavo automobilį DAF FT XF95.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. R. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., pažeidus Kelių eismo taisyklių 5, 125 punktų reikalavimus.

Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. J. 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu R. D. prapažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 28 eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 punktą, nes vairuotojų kompetenciją patvirtina vairuotojo pažymėjimas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. nurodė savo skundą palaikantis. Parodė, kad 2014-08-29 apie 12 val. sunkvežimiu DAF FT 95.430 važiavęs Molėtų kryptimi. Prieš jį sunkvežimiu važiavo P. N., o iš paskos sunkvežimiu V. B.. Tarp automobilių buvo 70-100 metrų. Tuo metu oras buvo blogas, lijo. Važiuodamas, maždaug prieš 50 metrų, pamatė į jį iš Molėtų pusės slystantį VW Transporter. Bandė išvengti susidūrimo, stabdė, traukėsi į dešinę pusę, tačiau susidūrė. Lenkti neketino. Po įvykio sustojo kelkraštyje, maždaug už 5 metrų. Kelias buvo pilnas šukių abiejose kelio pusėse. Kadangi lijo, vėžių ir slydimo žymių nesimatė (schemoje pažymėtos jo automobilio vėžės). Kadangi automobilis stovėjo nesaugiai, jį patraukė. Įvykį mačiusių kitų asmenų nebuvo. Nutarimo, kuriame parašyta, kad jis gailisi, iš karto neperskaitė. Su juo susipažino tik jį gavęs. Dėl įvykio kaltas nesijaučia.

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji Z. K. parodė, kad 2014-08-29 apie 12 val. maždaug 70 km/h greičiu važiavo link Mindūnų gerai žinomu keliu ir matė iš priekio atvažiuojančias tris sunkiasvores mašinas. Tuo metu nelijo, matomumas buvo geras, kelias šlapias, bet ne slidus. Prasilenkusi su pirmu sunkvežimiu, nespėjo suprasti, kad vidurinė mašina, kuri važiavo kelio viduriu, nepasitrauks, todėl ji staigiai stabdė. Vidurinė mašina važiavo kelio viduriu, savo pozicijos nekeitė. Automobilį, su kuriuo susidūrė, matė iš toli, gal už kilometro. Jis buvo apglėbęs vidurinę liniją, nesitraukė, ji stabdė. Trauktis nukentėjusiajai nebuvo kur, nes iš šono buvo griovys. Automobiliai susidūrė nukentėjusiosios pusėje. Ji atsipeikėjo savo autobusiuke, D. dar važiavo. Bandė išlipti, bet durelės sunkiai atsidarė. A. D., pradėjo rėkti, kaip ji suprato, kad reikia kviesti policiją. Automobilio slydimo žymių nematė nei ji, nei policija. Buvo sustojęs kažkoks vyriškis. Nors ir buvo nubausta, kaltės nejaučia. Nutarimo neskundė, nes norėjo greičiau viską pamiršti. Su įvykio schemomis susipažino, bet nelabai suprato, ant ko pasirašo. Ištisinės linijos nebuvo pervažiavusi, šonu neslydo. Visos pagrindinės šukės buvo jos pusėje.

Teismo posėdyje apklaustas Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. J., nubaudęs R. D., paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo, skundžiamą nutarimą surašė remdamasis eismo įvykio medžiaga. R. D. savo kaltės neneigė. Jis mažai kalbėjo ir nesakė, kad nutarimui prieštarauja. A. J. nesutiko, kad VW Transporter slydo šonu, nes įvykio vietoje yra posūkis į kairę ir automobilis gali slysti tik į dešinę. Abipusė kaltė buvo pripažinta dėl šukių išsidėstymo, pagal abiejų vairuotojų parodymus ir transporto priemonių apgadinimus. Eismo įvykio schemos skiriasi dėl vėžių. Tiesiog pirminėje schemoje esančios vėžės nėra perkeltos į švarraštį. Šukių išsidėstymas abiejose schemose tas pats, tik jų dydis skiriasi. Schemoje matomos vėžės – po susidūrimo. Jos buvo užfiksuotos R. D. prašymu. Tvirtinti, kad jos tikrai R. D. automobilio, negali. Susidūrimo vietą nustatė pagal šukių koncentraciją.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. atstovas advokatas M. Z. prašė skundą tenkinti, nes R. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, eismo įvykį sąlygojo Z. K. veiksmai. Ekspertai yra aukštesnės kvalifikacijos, todėl reiktų remtis jų išvada, o ne policijos pareigūnų eismo įvykio vertinimu. Ekspertizės išvadoje yra padaryta rašybos klaida dėl automobilio sparno atlenkimo į išorinę pusę. Šioje išvadoje esančiame paveikslėlyje rodyklėmis nurodyta, kur buvo apgadintas automobilis, todėl šia medžiaga ir reikia vadovautis.

Nukentėjusiosios Z. K. atstovas advokatas A. Š. prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pritaria tik dėl to, kad iš kaltinimo būtų pašalintas KET 5 p. pažeidimas, nes tai bendro pobūdžio norma. Jo nuomone, reiktų remtis ne pirmine, o perbraižyta eismo įvykio schema, su kuria sutiko abu pažeidėjai. Pagal ją nuolaužos išsidėstė Z. K. kelio juostoje ir tik truputį kelio viduryje, o ekspertizės akte nurodyta, kad trečdalis nuolaužų buvo R. D. kelio juostoje. Jei automobilių apgadinimai būtų tokie, kokie nurodyti ekspertizės akte, tai dešinės pusės sparnas būtų ne atlenktas, o užlenktas į vidų.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad su R. D. dirba vienoje įmonėje. 2015-08-29 vairavo sunkvežimį DAF FT 95.430, važiavo iš Švenčionių. Prieš jį važiavo P. N., viduryje R. D.. Tarp automobilių buvo maždaug 100 m atstumas. Likus maždaug 3 km iki kelio į Uteną, pastebėjo, kad vidurinė mašina važiuoja į šalikelę. Vėliau pamatė iš priekio slystantį autobusiuką. R. D. kelkraščiu pavažiavo 30-40 metrų. Vėliau jis automobilį patraukė, kad neslystų į griovį. R. D. jokio lenkimo nevykdė, važiavo savo juosta. V. B. sustojo prie moters, važiuojamojoje kelio dalyje, vėliau pavažiavo į priekį. Žemiau stovėjo P. N.. Ginčo dėl kaltės nebuvo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. N. parodė, kad su R. D. yra bendradarbiai. 2014-08-29 važiavo link Molėtų. Jis važiavo pirmas, už jo R. D., trečias – V. B.. Tuo metu lijo lietus. Priešais važiavęs autobusiukas susimėtė ir įvyko avarija. P. N. prasilenkiant matė, kad autobusiukas sukinėjasi. Po įvykio visi trys sunkvežimių vairuotojai sustojo. Nukentėjusioji savo kaltės nepripažino. Kai P. N. pastebėjo aiškų autobusiuko stabdymą, R. D. jau buvo kelio šone. Jo automobilio vėžės matėsi kelkraštyje. Šukių buvo tiek R. D., tiek kitoje kelio pusėje. Paties susidūrimo jis nematė, apie jo vietą sprendė iš šukių.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad 2014-08-29 dirbo su O. S., bet į nagrinėjamo įvykio vieną buvo atvažiavęs tik jis, o vėliau ir kiti pareigūnai – G. M., K., R.. Įvykis buvo maždaug 3 km nuo žiedinės sankryžos link Mindūnų. Tada kelio danga buvo šlapia. Atvykus VW Transporter stovėjo statmenai kelio, jo priekis buvo pasuktas link kelio sankasos. Vilkikas stovėjo kitoje kelio pusėje. Jo vairuotojas nesakė, kad vilkiką perstatė. Įvykio vietoje buvo VW Transporter ir vilkiko vairuotojas. Dar buvo apklaustas kito vilkiko vairuotojas. Trečiasis vilkiko vairuotojas nebuvo apklausiamas, nes teigė, kad įvykio nematė, tik minėjo, kad atsitrenkė moteris. Kiekvienas vairuotojas neigė savo kaltę. Kadangi lijo lietus, slydimo žymių nesimatė. Kelkraštyje buvo vilkiko ratų žymės, bet važiavo trys vilkikai ir nebuvo aišku, kurio iš jų tos žymės. Pirmo vilkiko vairuotojas sakė, kad tai antro vilkiko žymės, tačiau iš tikrųjų galėjo būti bet kurio. Būtent dėl to jos ir nebuvo perbraižytos į švarraštį. Daugiausiai šukių buvo vienoje, t.y. VW Transporter automobilio kelio pusėje. Įvykis turėjo būti prieš šukes. Sprendžiant iš automobilių apgadinimų, susidūrimas turėjo įvykti per kelio vidurį. Antra schema buvo nubraižyta tos pačios vienos vakarą arba kitą dieną. Įvykio dalyviai schemą pasirašė atvykę į svarstymą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. S. parodė, kad 2014-08-29 dirbo kartu su M. J., tačiau į nagrinėjamo įvykio vietą atvykęs nebuvo, nes apklausinėjo žmones dėl kito įvykio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. M. parodė, kad 2014-08-29 buvo nagrinėjamo eismo įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą, intensyviai lijo, kelio danga buvo šlapia, automobilio slydimo žymių nesimatė. Vėliau atvažiavo ir kiti pareigūnai – R., K., bet įvykio vieta jau buvo apžiūrėta. Kelkraštyje buvo matyti automobilio vėžės, tačiau nebuvo aišku, kurio. Šukės buvo ties kelio viduriu, daugiau automobilio VW Transporter pusėje. Situacija buvo neaiški, abu vairuotojai teigė, kad važiavo arčiau kelkraščio. Apie sunkvežimio perstatymą nebuvo kalbama. Toje vietoje matomumas mažesnis, nei kilometras. Matomumą riboja posūkis. Patys vairuotojai nurodė susidūrimo vietą, be to, apie ją sprendžiama pagal šukių, skysčių vietą. Apžiūrint įvykio vietą greitai pravažiuojančių automobilių nebuvo ir jų pravažiavimas šukių išsidėstymui įtakos neturėjo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nukentėjusiosios vyras A. K., kuris nurodė turintis šaltkalvio išsilavinimą, bet tai patvirtinančio dokumento teismui nepateikė, parodė, kad 20 metų dirba darbą, susijusį su automobilių remontu. Žmona (Z. K.) jam sakė, kad prieš eismo įvykį pamatė sunkvežimį ir stabdė. Ji važiavo savo kelkraštyje, paskui įvyko avarija. Apžiūrėjęs jos automobilį, A. K. sprendė, kad automobiliai susidūrę priekiniais kairiais kampais, pagrindinė smūgio vieta automobilyje VW Transporter buvo kairėje pusėje prieš lanžeroną, pataikyta į priekinį kampą, nes ant buferio buvo duobė, atlenkė dešinį jo kampą. Susidūrimo metu šiukšlės skrenda į priekį, o žibintų stiklai krenta žemyn, toli neišmėto.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundas tenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

LR ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas minėtas administracinis teisės pažeidimas, asmuo turi būti padaręs su eismo įvykiu susijusius KET pažeidimus. Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N16-320/2007).

R. D. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį DAF FT XF95.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Tuo pažeidė KET 5, 125 punktų reikalavimus.

KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisyklės ir jų laikytis". Tai bendro pobūdžio pareiga. Vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad vairuotojas su aukščiau nurodytais teisės aktais susipažinęs ir juos išmano, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pažeistas šis punktas.

KET 125 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Siekiant nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes ir teismui iškilus klausimų, į kuriuos atsakyti reikalingos specialios žinios, Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m.gruodžio 30 d. nutartimi paskirta transporto trasologinė (eismo įvykio) ekspertizė, pavedus ekspertui atsakyti į klausimus: dėl kokių galimų priežasčių įvyko eismo įvykis ir kurio iš vairuotojų veiksmai sąlygojo jo kilimą; koks įvykusio eismo įvykio mechanizmas; kurioje vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Atsakant į teismo pateiktus klausimus 2015-05-28 teismui atsiųstas ekspertizės aktas su išvada, kad: 1. automobilio VW Transporter vairuotojos Z. K. veiksmai - nesuvaldė automobilio, kuris įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, sudarė vilkikui kliūtį ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad vilkiko vairuotojo R. D. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. 2. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis VW Transporter, vairuojamas Z. K., važiavo keliu Molėti - Kaltanėnai - Ignalina, Ignalinos link. Važiuodamas kairio posūkio kreive, prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą. Pradėjus slysti užpakaliniams ratams, pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir slysdamas dešiniu šonu į priekį, išslydo į priešingos krypties eismo juostą. Išslydęs iš savo eismo juostos, automobilis VW Transporter priekine dalimi slysdamas atsitrenkė į priešais važiavusio vilkiko, vairuojamo R. D., priekinės dalies kairįjį kampą. Po pirminio smūgio automobilis VW Transporter įgavo dar didesnį sukimosi momentą ir buvo atblokštas atgal, todėl apsisukęs nuslydo į dešinės pusės kelkraštį ir liko ten stovėti taip, kaip užfiksuota eismo įvykio plane. Po susidūrimo vilkikas pavažiavo į priekį ir sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. 3. Automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo Z. K. ir vilkiko DAF FT XF95 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. D., susidūrimas įvyko kelyje Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina 4,255 km vilkiko DAF FT XF95 430 važiavimo eismo juostoje, skirtoje važiuoti Molėtų link.

Siekdamas nustatytas visas eismo įvykio aplinkybes, teismas aukščiau nurodytą ekspertizės išvadą vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis 2014-08-29 važiavo keliu Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina Molėtų kryptimi kolonoje su dar dviem sunkvežimiais. Jis pats vairavo vidurinę kolonoje važiavusią transporto priemonę. Jo judėjimą objektyviai geriausiai matė iš paskos važiavęs vilkikas, vairuojamas V. B., ir per veidrodėlius galėjo matyti iš priekio važiuojantis vilkiko vairuotojas P. N.. Priešinga kryptimi važiavo Z. K. vairuojamas automobilis VW Transporter. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilių VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir DAF FT XF95 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kelio Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina 4,25 kilometre. Teismo posėdžio metu apklausti asmenys skirtingai nurodė tuo metu buvusį orą - lijo ar ne, tačiau neginčijamai nustatyta, kad kelio danga 2014-08-29 buvo šlapia, objektyviai sąlygojanti prastesnę automobilio kontrolę, ką nurodė ir ekspertai (b.l. 81). Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas V. B. parodė pastebėję iš priekio slystantį autobusiuką, dėl ko, siekdamas išvengti susidūrimo, R. D. vairuojamas vilkikas pasuko į kelkraštį. Panašiai aplinkybes nurodė ir liudytojas P. N., tik jis aiškino pastebėjęs besisukinėjantį, stabdantį autobusiuką, taigi iš esmės visiems trims vilkikų vairuotojams transporterio važiavimas atrodė įtartinas, sunkiai kontroliuojamas ir pavojingas. Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad ji automobilį, su kuriuo susidūrė, matė iš toli, gal už kilometro. Jis važiavo kelio viduriu, savo pozicijos nekeitė. Taip pat paaiškino, kad prasilenkusi su pirmu sunkvežimiu, nespėjo suprasti, kad vidurinė mašina, kuri važiavo kelio viduriu, nepasitrauks, todėl ji staigiai stabdė. Pastarieji nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių, kodėl patyrusi vairuotoja, gerai žinanti ir kelią, kuriuo važiavo, iš toli (maždaug prieš kilometrą) matydama viduriu kelio važiuojantį villkiką, nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo ir stabdyti ėmė tik prasilenkusi su pirmuoju sunkvežimiu, t.y. iki vidurinio vilkiko likus mažiau, nei 100 metrų (tokį atstumą tarp sunkvežimių nurodė apklausti jų vairuotojai).

Sprendžiant iš liudytojų policijos pareigūnų M. J. ir G. M. parodymų, atvykus į įvykio vietą, jo aplinkybės nebuvo aiškios, abu vairuotojai savo kaltę neigė. Pareigūnai transporto priemonių susidūrimo vietą nustatė pagal šukių lokalizaciją. Taip pat ir nubausti vairuotojai buvo įvertinus pastarąją aplinkybę, automobilių sugadinimą ir jų parodymus.

Kaip matyti, iš eismo įvykio schemų, pagrindinė dalis šukių išsidėsčiusi automobilio VW Transporter pusėje. Tačiau pirminėje ir vėliau braižytoje schemoje skiriasi šukių fiksavimo pradžios ir išsidėstymo vietos dešinėje kelio, žiūrint Ignalinos kryptimi, pusėje. Pirminėje schemoje pirmosios šukės fiksuotos vilkiko kelio pusėje ir jų mažėja sulig transporterio sukimusi, šukės, avarijos metu besisukant transporteriui, koncentruojasi pastarajo automobilo kelio pusėje (b.l.15). Tuo metu perbraižytoje eismo įvykio schemoje šukės pradedamos fiksuoti transporterio kelio pusėje ir tik vėliau jų atsiranda vilkiko pusėje (b.l. 14). Taigi tarp šių schemų yra akivaizdžių prieštaravimų, tačiau teismas, kaip labiau patikima, nes braižyta eismo įvykio vietoje, iš karto po jo, remiasi pirmąja eismo įvykio schema. Vadovaujantis ja, visiškai logiška ir įtikinama laiko R. D., kurio parodymus pagrindė ir liudytojų V. B., P. N. parodymai, jog automobilių kontaktas įvyko vilkiko kelio pusėje, dėl ko ir pirmosios šukės pirminėje eismo įvykio schemoje fiksuotos kairėje kelio, žiūrint Ignalinos kryptimi, pusėje ir jų mažėja šioje pusėje dėl transporterio sukimosi ir nukreipimo dėl smūgio į jo pusę. Šukės vilkiko pusėje prieš transporterio nuvažiavimą į šalikelę, matyti ir nuotraukoje (b.l.81). Vadinasi, remiantis tiek šių duomenų analize, tiek ekspertų išvada, nustatyta, kad automobilių kontaktas įvyko vilkiko DAF FT XF95 430 važiavimo eismo juostoje, skirtoje važiuoti Molėtų link, o tai savo ruožtu rodo, kad į priešingą eismo juostą išvažiavo ne vilkikas, o transporteris ir pastarasis automobilis važiavo ne apžergęs vidurinę skiriamąją juostą, o priešingai, važiavo savo eismo juostoje, palikdamas pakankamą atstumą iki jos, ne tik laikydamasis kuo arčiau dešiniojo krašto, bet sprendžaint iš pateiktų į bylą nuotraukų, netgi išvažiuodamas į savo pusės kelkraštį, kad tik išengtų susidūrimo su VW Transporter. Tai patvirtina nuostraukose matomos vėžės kelkraštyje, kurių buvimą patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai, jos fiksuotos ir pirminėje eismo įvykio schemoje. Nors pareigūnai teigė didelio dėmesio vėžėms neskyrę, nes neaišku, kurios jos transporto priemonės, visgi atsižvelgiant į vilkikų vairuotojų parodymus, pirminę eismo įvykio schemą, rodančią, kad susidūrimas įvyko vilkiko pusėje, aplinkybę, kad ir iš karto po eismo įvykio pareigūnui M. J. pirmas važiavęs vilkiko vairuotojas tvirtino, kad kelkraštyje matomos vėžės yra R. D., neturi pagrindo abejoti, kad aptariamos vėžės yra būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės, o tai papildomai pagrindžia aplinkybę, jog automobilių kontaktas įvyko vilkiko pusėje ir šis, važiuodamas į kelkraštį, bandė išvengti susidūrimo. Šios išvados nepaneigia ir A. K. parodymai, iš kurių jokių naujų aplinkybių nenustatyta, jis paties įvykio nematė, o automobilių sugadinimai fiksuoti dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis pirmine eismo įvykio schema, vėžės prasiseda maždaug su pirmomis šukėmis, t.y. akivaizdžiai vilkikui jau buvus ne kelio viduryje, kaip teigė Z. K., o savo pusės kelkraštyje, ir baigiasi jam sustojus.

Nustačius įvykio vietą, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis dėl šukių išsidėstymo, automobilio vėžių, atsižvelgiant į automobilių apgadinimus (VW Transporter apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės; automobilio DAF FT XF95.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, užlipimo kopetėlės, b.l. 15), teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės išvada, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis VW Transporter, vairuojamas Z. K., važiavo keliu Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina, Ignalinos link. Važiuodamas kairio posūkio kreive, prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą. Pradėjus slysti užpakaliniams ratams, pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir slysdamas dešiniu šonu į priekį, išslydo į priešingos krypties eismo juostą. Išslydęs iš savo eismo juostos, automobilis VW Transporter priekine dalimi slysdamas atsitrenkė į priešais važiavusio vilkiko, vairuojamo R. D., priekinės dalies kairįjį kampą. Po pirminio smūgio automobilis VW Transporter įgavo dar didesnį sukimosi momentą ir atblokštas atgal, todėl apsisukęs nuslydo į dešinės pusės kelkraštį ir liko ten stovėti taip, kaip užfiksuota eismo įvykio plane. Nors Z. K. atstovas ginčija ekspertizės aktą dėl VW Transporter dešinės pusės sparno apgadinimo, teigdamas, kad pagal ekspertizės akte nurodytus apgadinimus jis būtų ne atlenktas, o užlenktas į vidų, teismas pažymi, kad sparno atlenkimas matyti iš vaizdinės medžiagos, t.y. 3 pav. ekspertizės akte, ir teismas neturi pagrindo abejoti remiantis tiek ja, tiek kita medžiaga padaryta galutine eksperto išvada.

Vadinasi, R. D. vykdė KET taisyklių 125 p. reikalavimą laikytis arčiau dešiniojo krašto ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, stengdamasis išvengti susidūrimo su VW Transporter, avariją sąlygojo ne jo veiksmai, todėl darytina išvada, kad R. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administacinio teisė pažeidimo byloje Nr. 74P-18515937-14 panaikinti ir bylą R. D. pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.