- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e2-8809-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03988-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- M. M.
- Advokatai
- Darius Ališauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Antalijoje, įtrauktą į apskaitą Lietuvoje, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys nesklebtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „R.“; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Antalijoje. Santuoka buvo įtraukta į apskaitą Lietuvoje, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų ieškovė ir atsakovas neturi. Šalys susipažino 2016 m. atostogų Tailande metu, pasikeitė kontaktais, vėliau bendravo elektroninio ryšio priemonėmis. 2017 m. atsakovas pakvietė ieškovę atvykti į Turkiją, kur šalys nusprendė susituokti. Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas nusprendė kartu apsigyventi Ispanijoje, nes atsakovas nenorėjo gyventi nei Lietuvoje, nei Norvegijoje, kur tuo metu dirbo ieškovė. Šalys Malagoje, Ispanijoje, išsinuomojo barą, pradėjo kartu dirbti, tačiau pamažu išryškėjo kultūrų skirtumai, prasidėjo konfliktai, barniai, atsakovo smurto protrūkiai (daiktų daužymas ir pan.). Sutuoktinis pasidarė valdingas, pradėjo drausti ieškovei bendrauti su kitais asmenimis (draugėmis, tėvais), naudotis telefonu, bare, kurio nuomos sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu, ji nieko negalėjo spręsti. Vėliau dingo visi ieškovės asmens dokumentai (pasas, soc. kortelė, leidimas gyventi Ispanijoje). Ieškovė įtaria, kad dokumentus paslėpė sutuoktinis. Ieškovei kreipusis į policiją ir tarpininkaujant Lietuvos ambasadai, ji gavo naują pasą ir slapta nuo atsakovo 2020 m. liepos 7 d. grįžo į Lietuvą.
3. Ieškovė nurodo, kad nuo to laiko su atsakovu jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja. Atsakovas per ieškovės drauges, taip pat mediatorę bandė užmegzti su ieškove kontaktą, aiškino, kad ieškovę myli ir nori gyventi kartu, tačiau ieškovė įsitikinusi, jog jis tiesiog nori susigrąžinti ieškovę, kad galėtų vėl kontroliuoti ir naudotis, kaip nemokama darbo jėga bare. Su prašymu vykdyti mediaciją ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskyrė mediatorę. Mediacijos procesas buvo vykdomas, tačiau, matydama, kad jis niekur neveda, nes atsakovas tik vilkina laiką, tikėdamasis, kad ieškovė pakeis nuomonę dėl santuokos nutraukimo, nusprendė iš jos pasitraukti. Ieškovė pabrėžė, kad dėl santuokos nutraukimo ji yra visiškai apsisprendusi, grįžti pas atsakovą neketina, nori, kad santuoka būtų nutraukta. Ieškovės nuomone, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, tačiau ji, siekdama greitesnio skyrybų proceso, taip pat išvengti priešiškų, konfliktiškų santykių eskalavimo, nepageidauja įrodinėti atsakovo kaltės ir sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, neįgijo jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto, kurį reikėtų dalinti. Ieškovė jokių turtinių reikalavimų atsakovui nereiškia. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, sveiki asmenys, išlaikymo ieškovė nereikalauja. L. R. taip pat pažymėjo, kad neturi jokių kreditinių įsipareigojimų, apie jokius atsakovo kreditinius įsipareigojimus jai taip pat nėra žinoma. Ieškovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti pavardę – „R.“.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su daugeliu ieškinio teiginių. Atsakovas neigia, kad jis neleido ieškovei bendrauti su šeima ir draugais, nurodo, kad jos sūnus, mama ir pusseserė buvo atvykę į Ispaniją. Atsakovas taip pat neigia, kad jis paslėpė ieškovės dokumentus, pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai nurodė, kad už darbą bare jai nebuvo mokama, ieškovė leido pinigus kelionėms į Lietuvą, psichologo konsultacijoms. Atsiliepime atsakovas prieštaravimo santuokos nutraukimui neišreiškė, tik nurodė, kad teismo išlaidas padengti turėtų ieškinį pateikusi šalis.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu nebendrauja nuo grįžimo į Lietuvą 2020 m., be to, ieškovės žiniomis, atsakovas jau bendrauja su kita moterimi.
7. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis (lot. audiatur et alterapars). Atsakovui teismo šaukimas išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini), atsakovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismą informavo, kad elektroninį laišką su pranešimu apie teismo posėdį gavo. Taigi, atsakovui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, tačiau atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas teismo šaukimas ir pranešimas apie posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Antalijoje, kuri į apskaitą įtrauka Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nepilnamečių vaikų šalys neturi; kreditorių neturi; nekilnojamojo ir kito registruotino turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat neturi.
Dėl santuokos nutraukimo
9. CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
10. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad būnant santuokoje išryškėjo kultūrų skirtumai, tarp sutuoktinių prasidėjo konfliktai, barniai, atsakovo smurto protrūkiai (daiktų daužymas ir pan.), sutuoktinis pasidarė valdingas, pradėjo drausti ieškovei bendrauti su kitais asmenimis (draugėmis, tėvais), naudotis telefonu ir kt. Vėliau dingo visi ieškovės asmens dokumentai (pasas, soc. kortelė, leidimas gyventi Ispanijoje). Ieškovė įtaria, kad dokumentus paslėpė sutuoktinis. Tik ieškovei kreipusis į policiją ir tarpininkaujant Lietuvos ambasadai, ji gavo naują pasą ir slapta nuo atsakovo 2020 m. liepos 7 d. grįžo į Lietuvą. Ieškovė nurodo, kad nuo to laiko su atsakovu jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja. Ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
12. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2020 m. liepos mėnesio, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės L. R. ir atsakovo M. M. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turimą R. pavardę, todėl, nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei pavardę – „R.“.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.
16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalys nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.
17. Minėta, kad vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir kito registruotino turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovės mokėtinas žyminis mokestis (paduodant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) sudaro 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).
20. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Teisme patirta 1,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentųįteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Antalijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – „R.“.
Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 (septyniasdešimt penki) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.