Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. kovo 2 d. nutarimo atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsiliepimų į J. V. L. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. V. L. skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). J. V. L. nesutinka su Institucijos sprendimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl Č. B. galimai vykdomų neteisėtų veiksmų, maitinant paukščius – balandžius, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

7. Išnagrinėjus visą teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad J. V. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Instituciją, prašydamas įvertinti tame pačiame daugiabutyje bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančios kaimynės Č. B. galimai teisei priešingus veiksmus, kurie pasireiškė paukščių lesinimu namo kieme, po ko pastarieji tuštinasi ant pareiškėjo ir kitų asmenų automobilių, taip pat oro iš apelianto automobilio padangos išleidimu, taip sukeliant netvarką ir nesutarimus tarp namo gyventojų. Institucijos nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir šis nutarimas paliktas nepakeistas skundžiama apylinkės teismo nutartimi, motyvuojant tuo, kad byloje nenustatytas ir įrodymais nepagrįstas joks keiksmažodžių vartojimo, triukšmavimo viešoje vietoje ar kitoks nedidelis viešosios tvarkos pažeidimo atvejis, juo labiau, kad tai būtų padariusi Č. B., tyčinio automobilio padangos oro išleidimo nepatvirtina jokie liudytojų parodymai ar kitos bylos aplinkybės. Be to, J. V. L. nurodytų aplinkybių apie šiukšlinimą nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, pagrindo nesutikti su tokiu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu neturi.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, gavus J. V. L. pareiškimą, buvo atlikti jame nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmai, tačiau apklausus Č. B., pastaroji paneigė paukščių šėrimo aplinkybes, taip pat kategoriškai nesutiko, jog ji yra atsakinga už oro pareiškėjo padangoje išleidimą. Vien apelianto skunde nurodomi argumentai, kad aiškinantis aplinkybes, pastaroji paaiškinimus pateikė ne policijos įstaigoje, savaime nepaneigia jos išsakytų teiginių teisingumo. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, jokie kiti asmenys nepatvirtino pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, dėl kurių Č. B. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn dėl ANK 481 ar 366 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Kaip matyti iš J. V. L. skundo, pateikto aukštesnės instancijos teismui, pats apeliantas patvirtina, kad šiuo metu kieme nėra šiukšlinama, jame paukščiai nėra šeriami. Vien tai, kad pareiškėjo automobilis galimai buvo teršiamas laisvai miesto teritorijoje skraidančių paukščių – balandžių, nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl šių bešeimininkių gyvūnų veiksmų atsakomybė kyla būtent Č. B.. Juolab bylos duomenys nepatvirtina, kad būtent pastaroji išleido orą iš pareiškėjo automobilio padangos. Aplinkybė, kad ji bei kiti du asmenys galimai buvo namo kieme tuo metu, kai jame pasirodė apeliantas, pamatęs nuleistą padangą, nepatvirtina Č. B. veiksmų neteisėtumo pastarojo automobilio atžvilgiu. Nesant kitų pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, konstatavo nesant pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nagrinėjamu atveju.

9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik iš Institucijos nutarimų ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir Institucija, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie nagrinėjamą situaciją yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.

11. Esant tokioms aplinkybėms, įžvelgti nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo bei tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo požymių Č. B. veiksmuose šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. V. L. skunde nurodė, kad jau daugiau nei 10 metų kenčia nuo Č. B. veiksmų, tačiau vis tik per visą šį laiką jis nesiėmė jokių veiksmų siekiant užkirsti kelią, jo teigimu, neteisėtiems pastarosios veiksmams ir nepateikė jokių objektyvių jo teiginius apie Č. B. atliekamus veiksmus – paukščių šėrimą – pagrindžiančių duomenų.

12. Kartu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo faktas negali būti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais). Nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, J. V. L. skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti Č. B. kaltę pagal ANK 481 ir 366 straipsnius. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia.

13. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo teiginiai, jog nei pats pareiškėjas, nei institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, todėl žodinio proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Pažymėtina, kad šių asmenų dalyvavimas nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teismo posėdyje nėra privalomas, o pats pareiškėjas teismui pateikė rašytinį prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vien tai, kad jokie į posėdį šaukiami asmenys neatvyko, kai jiems apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, nesudaro pagrindo proceso pirmosios instancijos teisme vertinti kaip netinkamo.

14. Skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta pareiškėjo pavardė. Nors šis procesiniame sprendime padarytas rašymo apsirikimas vertintinas kritiškai, tačiau tai savaime nepaneigia nutarties esmės ir jos turinio teisingumo, pagrįstumo bei teisėtumo. Tuo tarpu pareiškėjo skundo argumentai dėl galimo jo apšmeižimo, kurį tariamai įvykdė Č. B. ir A. K., nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir, esant tam pagrindo, vertintini atskirai, juolab kad pareiškėjas nenurodė jokių šiuos jo teiginius objektyviai patvirtinančių argumentų ir teismas savo iniciatyva žinomai melagingų duomenų, apšmeižiančių pareiškėją, nenustatė.

15. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nei keisti, nei tuo labiau naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir J. V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.