Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjams adv. adv. Vaclovui Kaminskiui, Ramunei G. B., nukentėjusiajam G. S., specialistėms S. M., R. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas,

-kaltinamas pagal LR BK 135 str.1 d., 294 str.2 d.,146 str.2 d., ir

D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas,

-kaltinamas pagal LR BK 294 str.2 d., 146 str.2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2010 m. lapkričio 28 d., apie 20.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), būdamas supykęs dėl G. S. padarytos šakočio vagystės iš E. B. tėvų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė G. S. ne mažiau kaip du kartus kumščiu į galvą pargriaudamas nukentėjusįjį G. S., padarydamas jam odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, galvos sumušimą su odos nubrozdinimu pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio-viršugalvio srityje, kairės akies vokuose su kairės pusės smilkinkaulio- momenkaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kairiojo galvos smegenų pusrutulio- sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1 d.

Kaltinamieji E. B. ir D. B., veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. lapkričio 28 d., apie 20.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai E. B. tyčia sudavė G. S. ne mažiau kaip du kartus kumščiu į galvą bei pargriovė nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, abu kaltinamieji, panaudodami smurtą, jėga pakėlė G. S. nuo žemės, atitempė jį iki automobilio –M. B., v/n (duomenys neskelbtini) bei prieš nukentėjusiojo valią įkėlė G. S. į šio automobilio bagažinę, ją uždarydami, nuvežė nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ apie 300 metrų, po to parvežė G. S. atgal prie tos pačios kavinės ir ten jį paliko, taip neteisėtai atėmė jam laisvę, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str.2 d.

Kaltinamieji E. B. ir D. B. kaltinami tuo, kad jie 2010 m. lapkričio 28 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, E. B. panaudojus fizinę prievartą-tyčia sudavus G. S. ne mažiau kaip du kartus kumščiu į galvą, pargriovė nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą po ko abu kaltinamieji pakėlė pastarąjį nuo žemės, prievarta įkėlė nukentėjusįjį į automobilio M. B. v/n (duomenys neskelbtini) bagažinę ir nuvežė nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ apie 300 metrų, kur užkito asmens- UAB „(duomenys neskelbtini)“-tikrą teisę- atlygį už pagrobtą šakotį-savavališkai reikalavo atlyginti padarytą žalą dėl pagrobto šakočio, tuo savavaldžiavo, padarydami didelę fizinę žalą G. S. teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. kaltinami nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str.2 d., padarymu.

Kaltinamieji E. B. ir D. B. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 294 str.2 d. išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str.5 d.1 p.).

Kaltinamasis E. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str.1 d., padarymo kaltu prisipažino dalinai, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 146 str.2 d., 294 str.2 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2010m. lapkričio 28 d., apie 19.00 val.( tikslaus laiko neprisimena) , būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), monitoriaus ekrane pamatė, kaip iš jo mamai priklausančios parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios šalia B. gyvenamojo namo, vagiamas šakotis. Tuo metu namuose jis buvo vienas. Minėtoje parduotuvėje yra vaizdo kameros, kurių fiksuojamas vaizdas yra matomas gyvenamajame name. Monitoriaus ekrane buvo matoma, kad į minėtą parduotuvę atėjo iš matymo pažįstami G. S. ir P. B.. G. S. parduotuvėje elgėsi iššaukiančiai, o išeidamas iš parduotuvės nuo šaldytuvo, stovėjusio prie išėjimo, paėmė ir išsinešė į lauką šakotį. Netrukus į E. B. bei jo tėvų namus iš Kauno miesto atvažiavo brolis D., kuriam E. B. papasakojo apie įžūlų G. S. elgėsi parduotuvėje. Dar anksčiau abu broliai buvo susitarę tą vakarą susitikti bei vykti į svečius pas bendrus pažįstamus. Abu broliai, įsėdę į D. vairuojamą automobilį M. B. v/n (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, iš (duomenys neskelbtini)kaimo pasuko Kauno miesto link. Pravažiuodami pro kavinę“ (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė G. S. automobilį „Volvo“ mėlynos spalvos. Manydami, kad šakotį pavogęs G. yra minėtoje kavinėje, abu broliai, pastatę automobilį aikštelėje, įėjo į kavinę, turėdami tikslą pasikalbėti su G. dėl netinkamo pastarojo elgesio. Išankstinio nusistatymo naudoti kokį nors smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu neturėjo. E. B. ir jo brolis D., įėję į kavinę , prie kampinio staliuko pamatė sėdinčius G. S. , D. J. ir P. B.. Pastarieji gėrė alų. Ant stalo stovėjo pradėtas valgyti šakotis. Kaltinamasis E. B. suprato, kad tai tas pats šakotis, kuris prieš tai buvo pavogtas iš jo motinos parduotuvės. E. B. ir jo brolis D. G. pasikvietė į lauką į kavinės aikštelę pasikalbėti bei paklausti nukentėjusiojo kodėl jis taip įžūliai elgėsi. Už stalo kartu su G. S. sėdėję D. J. ir P. B. liko kavinėje.Išėjus į lauką B. pasiūlė G. važiuoti į parduotuvę ir susimokėti už pavogtą šakotį. G., kuris buvo neblaivus, pradėjo kažką nerišliai rėkauti ir lyg tai kažką traukti iš striukės kišenės. Manydamas, kad G. S. nori panaudoti peilį, E. B. smogė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis aukštielninkas krito ant žemės ir galva trenkėsi į asfaltą. Tuo metu E. B. brolis D. stovėjo atokiau ir į konfliktą nesikišo. E. B. pakėlė G. nuo žemės bei pasodino jį ant D. automobilio galinės sėdynės. Nukentėjusiojo reakcija buvo sulėtinta. Tai, kaltinamojo manymu, galėjo būti dėl G. S. girtumo. Šalia pastarojo ant galinės sėdynės atsisėdo E. B.. Automobilį vairavo brolis D. Trise nuo kavinės link Vaišvydavos nuvažiavo apie 200-300 metrų. Automobilyje E. B. ir jo brolis D. pasakė G., kad vagiliauti ir įžūliai elgtis su pardavėjomis yra negražu, kad jis turi nuvažiuoti į parduotuvę bei susimokėti už šakotį ir atsiprašyti pardavėjos. G. su tokiu kaltinamojo E. B. bei jo brolio D. pasiūlymu sutiko ir po kelių minučių trukusio pokalbio pasakė, kad kitą dieną nuvažiuos į B. šeimos parduotuvę bei išspręs visas iškilusias problemas. Kaltinamieji, matydami, kad nukentėjusysis suprato padarytą klaidą bei sutiko su brolių pasiūlymu, apsisukę, parvežė G. atgal prie kavinės. Automobilyje jokio smurto prieš G. nei jis, nei jo brolis D. nevartojo. G., išlipęs iš automobilio, nuėjo link įėjimo į kavinę, o E. B. perlipo ir persėdo į automobilio priekį šalia D. Tuo metu, kaltinamojo E. B. teigimu, kavinės aikštelėje žmonių nebuvo. Palikę nukentėjusįjį prie kavinės, abu kaltinamieji nuvažiavo miesto link. Apie tai, kad G. S. yra sunkiai sužalotas ir guli ligoninėje E. B. sužinojo iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų. Kaltinamasis E. B. neigia vežęs nukentėjusįjį G. S. automobilio bagažinėje. Nematė, kad nukentėjusįjį į bagažinę kištų jo brolis D. E. B. teigia, kad ir jis , ir jo brolis D. atlygino nukentėjusiajam G. S. padarytą žalą bei su juo susitaikė. E. B. taip pat parodė, kad jis su broliu dalinai atlygino Valstybinei ligonių kasai išlaidas už nukentėjusiojo gydymą. Nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusįjį, atsiprašo G. S..

Kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2010 m. lapkričio 28 d., apie 19.00 – 20.00 val.(tikslaus laiko neprisimena) , iš Kauno miesto, kuriame jis gyvena, atvažiavo į (duomenys neskelbtini)pas tėvus. Tėvų namuose rado ten gyvenantį brolį E. su kuriuo nutarė važiuoti į miestą pas draugus. Dar prieš išvykstant jiems iš namų, brolis E. papasakojo D. B., kad jų pažįstamas G. tą dieną iš jų motinos parduotuvės pavogė šakotį. Be to, E. dar jam papasakojo, kad tuo metu parduotuvėje kartu su G. buvo jų pažįstamas P. B.. Broliai į miestą išvažiavo D. B. vairuojamu automobiliu M. B. v/n (duomenys neskelbtini). Pravažiuodami pro kavinę“ (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė G. S. automobilį „Volvo“ mėlynos spalvos. Manydami, kad šakotį pavogęs G. yra minėtoje kavinėje, abu broliai, pastatę automobilį aikštelėje, įėjo į kavinę, turėdami tikslą pasikalbėti su G. dėl netinkamo pastarojo elgesio. Išankstinio nusistatymo naudoti kokį nors smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu neturėjo. D. B. ir jo brolis E., įėję į kavinę , prie kampinio staliuko pamatė sėdinčius G. S. , D. J. ir P. B.. Pastarieji gėrė alų. Ant stalo stovėjo pradėtas valgyti šakotis. Kaltinamasis D. B. suprato, kad tai tas pats šakotis, kuris prieš tai buvo pavogtas iš jo motinos parduotuvės. B. G. pasikvietė į lauką į kavinės aikštelę pasikalbėti bei paklausti nukentėjusiojo kodėl jis taip įžūliai elgėsi parduotuvėje. Už stalo kartu su G. S. sėdėję D. J. ir P. B. į pokalbį nesikišo ir liko kavinėje. Išėjus į lauką B. pasiūlė G. važiuoti į parduotuvę ir susimokėti už pavogtą šakotį bei atsiprašyti pardavėjos. G. S. pareiškus, kad jis šakočio neėmė, tarp E. B. ir nukentėjusiojo prasidėjo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu E. B. teigė, kad jis matė per vaizdo kamerą, kaip G. S. parduotuvėje paėmė nuo šaldytuvo šakotį ir jį išsinešė iš parduotuvės. Savo ruožtu nukentėjusysis viską neigė. Tiek G., tiek E. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tada G. E. B. pasiūlė važiuoti į parduotuvę ir pačiam pažiūrėjus filmuotą medžiagą įsitikinti, kad taip tikrai buvo. D. B., stovėdamas atokiau nuo minėtų konfliktuojančių asmenų, pamatė kaip G. rankoje sublizgėjo kažkoks daiktas panašus į peilį. Staiga D. B. pamatė ant žemės griūvantį G. Suprato, kad nukentėjusysis nukrito nuo brolio E. veiksmų, kurie galėjo pasireikšti G. S. stūmimu ar smūgio jam sudavimu. Po to jo brolis E. padavė G. ranką ir pakėlė jį nuo žemės. Pasakę G. „važiuojam, reikia susimokėti ir atsiprašyti“, broliai pasodino nukentėjusįjį ant užpakalinės automobilio sėdynės. Jie nuo kavinės pasuko į kairę ir link Vaišvydavos nuvažiavo apie 100-200 metrų. G. pasakius, kad jis pats nuvažiuos kitą dieną į parduotuvę ir viską susitvarkys, kaltinamieji grįžo atgal prie baro, kur išleido G. Automobilyje jokio smurto prieš G. nei jis, nei jo brolis E. nevartojo. Tuo metu prie baro daugiau jokių asmenų nebuvo. Išlipus G. B. nuvažiavo į Kauno miesto pusę. Apie tai, kad G. S. yra sunkiai sužalotas ir guli ligoninėje D. B. sužinojo tik po kurio laiko. Kaltinamasis D. B. neigia vežęs nukentėjusįjį automobilio bagažinėje. Nematė, kad nukentėjusįjį į bagažinę kištų jo brolis E.. D. B. teigia, kad ir jis, ir jo brolis E. atlygino nukentėjusiajam G. S. padarytą žalą bei su juo susitaikė. D. B. taip pat parodė, kad jis su broliu dalinai atlygino Valstybinei ligonių kasai išlaidas už nukentėjusiojo gydymą.

Šie kaltinamųjų E. B. ir D. B. parodymai, kuriuos teismas laiko jų siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo G. S., liudytojų P. B., D. J., E. M., I. P., L. S., specialisčių R. L., S. M. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad jis 2010m. lapkričio mėn. pabaigoje( tikslios datos neprisimena), apie 20.00 val., su P. B. buvo parduotuvėje , esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, prie pašto. Jam žinoma, kad ši parduotuvė priklauso jo pažįstamų brolių B. tėvams. Neneigia išeidamas iš parduotuvės paėmęs mažą šakotį, už kurį planavo sumokėti kitą dieną. Po to, jo automobiliu, jis su P. B. nuvažiavo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Su savimi pasiėmė iš parduotuvės paimtą šakotį. Minėtame bare sutiko pažįstamą D. J.. Tą vakarą bare barmene dirbo pažįstama mergina E. M.. Jie atsisėdo prie kampinio staliuko, užsisakė alaus bei ant stalo padėjo šakotį. Visi jį ragavo. Šakočiu pavaišino ir barmenę E.. Po kurio laiko (galėjo būti 20 val.30 min.) į barą įėjo broliai D. ir E. B., kurie, priėję prie staliuko, pasakė nukentėjusiajam „einam į lauką pasikalbėti“. Su tokiu brolių pasiūlymu G. S. sutiko ir kartu su jais išėjo iš kavinės. Koks pokalbis tarp jų vyko lauke nukentėjusysis nepamena. Tik pamena, kad E. B. netikėtai smogė jam vieną smūgį kumščiu į veidą nuo kurio G. S. krito ant žemės aukštielninkas, galva trenkėsi į asfaltą bei prarado sąmonę. Po kurio laiko jis atgavo sąmonę, suprato, kad yra automobilyje, tačiau dėl patirto sužalojimo nežino ar jis buvo vežamas automobilio bagažinėje, ar ant automobilio sėdynės. Kiek pamena broliai B. daugiau jo nemušė. Iš pažįstamų pasakojimų nukentėjusiajam žinoma, kad B. jį išleido iš automobilio prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o į gydymo įstaigą jį vežė E. M.. G. S. teigia susitaikęs su E. ir D. B., jiems jokių pretenzijų neturi, kadangi kaltinamieji jo atsiprašė bei pilnai atlygino jam padarytą žalą. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo teismą neskirti kaltinamiesiems realios laisvės atėmimo bausmės.

Liudytojas P. B. parodė, kad 2010 m. lapkričio pabaigoje (tikslios datos neprisimena), apie 19.00 - 20.00 val., jis su G. S. buvo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, esančioje prie pašto. Jam žinoma, kad ta parduotuvė priklauso B. G. S., būdamas parduotuvėje, nieko nepirko, o jis pirko vieną butelį alaus. Išeidamas pro duris G. paėmė prie durų ant šaldytuvo padėtą šakotį ir išsinešė jį į lauką. P.B. G. pasakė, kad jis paliktų ramybėje tą šakotį, tačiau G. nieko neatsakė. Įsėdę į automobilį, su G. nuvažiavo iki savo namų. Jis namuose paliko alų.Tada jie nuvažiavo su G. iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Nepastebėjo, kad G. S. būtų neblaivus. Mano, kad nukentėjusysis nebuvo vartojęs alkoholinių gėrimų, kadangi jis vairavo automobilį. Atvykę į barą jame sutiko pažįstamą D. J.. Atsisėdo kampe prie staliuko, užsisakė alaus ir gėrė alų.Ant stalo G. S. padėjo paimtą iš minėtos parduotuvės šakotį. Tą vakarą bare dirbo pažįstama barmenė E. M.. Maždaug apie 20.45 val. į barą įėjo pažįstami - broliai E. ir D. B.. Jie priėjo prie jų staliuko ir kreipdamiesi į G. S. pasiūlė pastarajam eiti į lauką pasikalbėti. P. B. suprato, kad broliai B. atvažiavo išsiaiškinti su G. dėl iš parduotuvės pavogto šakočio. Kaltinamieji iš baro išėjo kartu su G., o P. B. ir D. J. liko bare prie kampinio staliuko. Išgėrę likusį alų P. B. ir D. J. po kelių minučių išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta tarp B. ir G.. Jiems išeinant pro duris barmenė E. pasakė, kad broliai B. į savo automobilio bagažinę įgrūdo G. Išėję iš baro jie paklausė B. kodėl jie taip elgiasi. Į tai kaltinamieji atsakė, kad reikia išsiaiškinti dėl šakočio. G. aplink niekur nebuvo. Tuoj pat broliai B. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo nuo kavinės. Po to P. B. ir D. J. sugrįžo į kavinę. Maždaug už kokių 10 minučių pro langą pamatė privažiuojantį prie kavinės B. automobilį. Tada P. B. ir D. J. vėl išėjo į kiemą bei pamatė iš B. automobilio salono išlipantį G.. G. galva buvo kruvina, kairė G. akis buvo labai sutinusi, matėsi sumušimo žymės ant veido. G. kalbėjo keistai ir vis kartojo, kad jį E. parvežtų namo. Broliai B. nuvažiavo savo automobiliu nuo baro. Jie parsivedė G. į baro vidų, uždėjo jam ledo ant akies, o G. vis prašė, kad jį vežtų namo. Tada E. uždarė barą ir su savo automobiliu išvežė G. į namus. P. B. su D. J. paėmė nuo baro G. automobilį. Netrukus P. B. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. M. ir pasakė, kad važiuojant G. pradėjo kliedėti, elgiasi keistai, nori išlipti iš automobilio. Tada jis liepė E. vežti G. į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Jis su D. J. atvažiavo prie Raudonojo kryžiaus ligoninės ir ten laukė atvažiuojančios E. su G.. Netrukus atvyko E. su G., bet G. jau išlipti iš automobilio nebegalėjo. Jis su D. J. užsimetė G. rankas ant pečių ir tokiu būdu nunešė iki priėmimo skyriaus. Iš Raudonojo kryžiaus G. buvo pervežtas į klinikas.

Liudytojas D. J. davė analogiškus parodymus.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2010m. lapkričio 28 d. dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val.(tikslaus laiko neprisimena) į barą atėjo pažįstami P. B., G. S. ir D. J., kurie , atsisėdę už kampinio staliuko, gėrė alų. Ant stalo vyriškiai buvo pasidėję šakotį, kurį įsigijo ne bare „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko į baro kiemą atvažiavo juodos spalvos M. B.. Į vidų įėjo pažįstami broliai D. ir E. B., kurie pasuko tiesiai prie P. B., G. S. ir D. J. stalo. Pasisveikinę, B. pasiūlė G. S. eiti su jais į lauką. G. S. tam neprieštaravo ir kartu su B. išėjo iš baro. E. M. į lauką nėjo, o būdama prie baro-prekystalio- per langą pamatė, kad kažkuris iš B. smogė S. ir pastarasis nukrito. Po to abu kaltinamieji G. S. pakėlė nuo žemės, jėga nutempė prie automobilio M. B. bei atsidarę automobilio bagažinę, G. jėga įgrūdo į ją. G. S. priešinosi iš visų jėgų. Dėl šios priežasties broliai kelis kartus nesėkmingai bandė uždaryti bagažinės dangtį. Įgrūdę nukentėjusįjį į bagažinę ir uždarę jos dangtį, broliai B. , sėdę į automobilio saloną, nuvažiavo nuo baro. Maždaug po 10 minučių kaltinamieji G. atvežė atgal prie baro ir ištraukė jį iš automobilio salono. Tuo metu prie baro lauke stovėjo P. B. ir D. J.. B. išvažiavo, o E. M. G. parsivedė į barą. Nukentėjusysis prašė parvežti jį namo ir daugiau nebekalbėjo. Kai G. S. B. išlaipino prie baro, jo nosis buvo kraujuota, apie lūpas buvo kraujo, mėlyna kairė akis ir nubrozdinta galva. P. ir D. paprašė jos G. parvežti namo. Ji sutvarkė barą, jį uždarė ir važiavo link namų. Važiuojant G. pasidarė bloga, jis į nieką nereagavo, bandė išlipti iš važiuojančios mašinos. Tada ji paskambino P. ir paklausė ką daryti. P. pasakė, kad G. reikia vežti į Raudonąjį kryžių bei pridūrė, kad jis su D. ten jos lauks. Kai nuvežė G. į Raudonąjį kryžių ten jau laukė P. ir D.. Jie G. nuvedė į ligoninę. Po to G. pervežė į klinikas. Liudytoja taip pat parodė, kad tuo metu, kai G. S. buvo vežamas B. automobiliu, ji bandė jam skambinti, tačiau niekas neatsiliepė. Tą vakarą P. B. ir D. J. buvo blaivūs, o G. S. buvo šiek tiek apsvaigęs. Teigia, kad ji niekada nėra mačiusi pas G. S. peilio. Iki brolių B. įėjimo į barą ant G. S. veido jokių sumušimo žymių nepastebėjo.

Liudytoja I. P. parodė, kad G. S. yra jos draugas. Jie kartu gyvena, tačiau nėra susituokę. 2010 metų lapkričio mėnesio pabaigoje(tikslios datos neprisimena) G. iš namų išvyko, tačiau nei kur, nei su kuo nepasakė. Namo naktį negrįžo. Kitos dienos ryte pas ją atvažiavo P. B. ir pasakė, kad G.yra ligoninėje – reanimacijos skyriuje. Dėl kokios priežasties G. paguldytas į ligoninę P. nepasakojo, tik paminėjo, kad G. kažkas sumušė. P. ją nuvežė į ligoninę pas G.. Apie tai, kad G. buvo sumuštas prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ji sužinojo tada, kai į ligoninę atvyko policijos pareigūnai apklausti G.. Visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių liudytoja nežino. G. detaliai apie jo sužalojimo aplinkybes nepasakojo.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji, kaip tyrėja, šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kategoriškai teigia, kad ir nukentėjusiojo G. S., ir visų liudytojų parodymus apklausų protokoluose užrašė kiek galima pažodžiui, neiškraipydama šių asmenų parodymų esmės ir turinio. Visų nukentėjusiojo G. S. apklausų metu pastarasis buvo sąmoningas, aiškiai ir nuosekliai dėstė savo mintis.

Specialistė S. M. parodė, kad nukentėjusiajam G. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos trauma- sužalojimas- gavosi nuo smūgių visumos. G. S. sužalojimai yra padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje. G. S. į galvos sritį yra suduota ne mažiau dviejų smūgių.

Specialistė R. L. parodė, kad ji kategoriškai tvirtina pateiktą specialistų išvadą Nr.11-846(11), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilių „M. B. v/n (duomenys neskelbtini) ir M. B. v/n (duomenys neskelbtini) bagažinių nėra pluoštų iš tirti pateiktų G. S. drabužių (striukės ir džinsų). Ant tirti pateiktų G. S. džinsų ir ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio M. B. v/n (duomenys neskelbtini), bagažinės rasti pavieniai žalios spalvos poliesteriniai pluoštai yra vienodi.

Nukentėjusiojo G. S., liudytojų P. B., D. J.,E. M., I. P., L. S., specialisčių S. M., R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra esminių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamųjų E. B. ir D. B. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be kaltinamojo E. B. dalinio prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo G. S., liudytojų P. B., D. J., E. M., I. P., L. S., specialisčių S. M., R. L. parodymų, taip pat įrodyta:

-iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-3434/10(02) matyti, kad G. S. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio – viršugalvio srityje, kairės akies vokuose, su kairės pusės smilkinkaulio – momenkaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Galvos sumušimas su odos nubrozdinimu pakaušyje, su poodine kraujosruva kairio smilkinio srityje, su kairės pusės smilkinkaulio – momenkaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį galėjo būti padaryta ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasakoje. Iš viso padaryti 5 išoriniai sužalojimai. Visumoje sužalojimai esantys įvairiose kūno vietose nebūdingi sužalojimams padarytiems vien tik nugriuvus ir kontaktavus su kietu buku daiktu. Tikėtina, kad sužalojimai kairėje galvos pusėje, davę kairio smilkinkaulio – momenkaulio lūžimą, galvos smegenų sužalojimą, galėjo būti padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairio smilkinio – viršugalvio srityje, odos nubrozdinimu pakaušyje, su kairės pusės smilkinkaulio – momenkaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą(b.l.l.16-17-t.1);

- iš 2010-12-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. P. pateikė G. S. drabužius: džinsines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportinį džemperį, striukę(b.l.l.29-t.1) ;

- iš 2011-09-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti G. S. drabužiai: sportinis džemperis, marškinėliai trumpomis rankovėmis(b.l.l.30-31-t.1) ;

-iš 2010-12-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis M. B. v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros metu iš automobilio bagažinės yra paimtos mikrodalelės, nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais ir kvapo pėdsakas bei automobilio foninis kvapas (b.l.l. 45-49-t.1 );

-iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-04-22 specialisto išvados Nr. 11-846(11) matyti, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilių „M. B. v/n (duomenys neskelbtini) ir M. B. v/n (duomenys neskelbtini) bagažinių nėra pluoštų iš tirti pateiktų G. S. drabužių (striukės ir džinsų). Ant tirti pateiktų G. S. džinsų ir ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio M. B. v/n (duomenys neskelbtini), bagažinės rasti pavieniai žalios spalvos poliesteriniai pluoštai yra vienodi. (b.l.l. 56-60-t.1);

-iš 2010-12-01 kratos protokolo matyti, kad iš R. B. paimtas įrenginys „ITX“ Nr. SN0904S08V0156, maitinimo blokas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.l 63-t.1 );

-iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-05-31 d. specialisto išvados Nr. 140-(1962)IS1-3278 matyti, kad vaizdo įrašymo įrenginyje buvo surasti 2010-11-28 nuo 16.00 iki 22.00 valandos vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, kurie buvo įrašyti į prie išvados pridedamą DVR+R diską (disko identifikacinis Nr. 8243 523 –REF 13048), kuriame yra 8 failai ir faile C021011281600 matosi kaip 18:49:08 val. į parduotuvę ateina jaunuolis su baltos spalvos kepure, o jam iš paskos 18:49:20 ateina kitas jaunuolis, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Vaikinas su balta kepure perka kažkokį gėrimą, kurį pardavėja įdeda į polietileninį maišelį, abu vaikinai apsisuka ir 18:49:54 val. iš parduotuvės išeina. Išeinant iš parduotuvės jaunuolis su mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis nuo šaldytuvo (kuris stovi prie išėjimo durų) paima šakotį ir abu išeina. ( b.l.l. 67-68 –t.1);

- iš 2011-04-18 liudytojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą, kurioje buvo sumuštas G. S., įgrūstas į automobilio bagažinę ir nuvežtas nuo kavinės „(duomenys neskelbtini) (b.l.l.85-90-t.1); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal LR BK 135 str.1 d., 146 str.2 d., 294 str.2 d.

Kaltinamojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal LR BK 146 str.2 d., 294 str.2 d.

Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str.1 d., 146 str.2 d., o kaltinamasis D. B.- nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str.2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems E. B. ir D. B. nepagrįstai inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str.2 d. – savavaldžiavimas. Teismo įsitikinimu, pasiūlymas nukentėjusiajam atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą bei atsiprašyti pardavėjos nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str., sudėties. Nagrinėjamu atveju didelė žala nukentėjusiojo G. S. teisėms ir jo teisėtiems interesams buvo padaryta ne kaltinamųjų veiksmais, turinčiais savavaldžiavimo požymių, o , atvirkščiai, neteisėtu nukentėjusiojo laisvės atėmimu, panaudojant fizinį smurtą.

Ryšium su išdėstytu, kaltinamieji E. B. ir D. B. pagal LR BK 294 str.2 d. išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamųjų E. B. ir D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie pilnai atlygino nukentėjusiajam G. S. nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ir atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamųjų E. B. ir D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str.2 d., jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Kaltinamasis E. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Taikyti kaltinamojo E. B. atžvilgiu LR BK 75 str. įstatymas draudžia. Taikyti šio kaltinamojo atžvilgiu LR BK 62 str.2 d. nuostatas teismui trukdo tik tai, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Visa tai leidžia teismui padaryti išvadą, kad LR BK 135 str.1 d. ir 146 str.2 d. sankcijose numatytų bausmių paskyrimas E. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kitaip tariant, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas taikyti kaltinamojo E. B. atžvilgiu LR BK 54 str.3 d. nuostatas, t.y. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti jam švelnesnes bausmes, negu nustatyta įstatyme. Motyvai: kaltinamasis E. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra verslininkas, dirba bendrovės vadovu, pilnai atlygino nukentėjusiajam nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, be to, sutinka atlyginti Valstybinei ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu, dalį žalos jau padengė (teismui pateikta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis ir grynųjų pinigų įmokos kvitas).Būtina, be to, atsižvelgti ir į kaltinamojo E. B. postkriminalinį elgesį, o būtent: nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik pusantrų metų, nėra gauta jokių duomenų, rodančių, kad per šį laikotarpį kaltinamasis E. B. būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į neigiamą nukentėjusiojo G. S. elgesį, kuris dalinai sąlygojo nusikalstamus kaltinamojo E. B. veiksmus.

Kaltinamasis D. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. LR BK 146 str.2 d. sankcijoje numatytos tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Taikyti šio kaltinamojo atžvilgiu LR BK 62 str.2 d. nuostatas teismui trukdo tik tai, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Teismo įsitikinimu, arešto ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam D. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ir šio kaltinamojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti LR BK 54 str.3 d. nuostatas, t.y. už padarytą nusikalstamą veiką paskirti jam švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme. Motyvai: kaltinamasis D. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra verslininkas, dirba bendrovės komercijos direktoriumi, pilnai atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Būtina, be to, atsižvelgti ir į kaltinamojo D. B. postkriminalinį elgesį, o būtent: nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik pusantrų metų, nėra gauta jokių duomenų, rodančių, kad per šį laikotarpį kaltinamasis D. B. būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į neigiamą nukentėjusiojo G. S. elgesį, kuris dalinai sąlygojo nusikalstamus kaltinamojo D. B. veiksmus.

Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos 5293,63 litų sumai, yra realus, įrodytas, tenkintinas dalinai- 5073,07 litų sumai, kadangi, kaip matyti iš teismui pateikto dokumento, VLK jau yra atlyginta 220,56 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str.str.,303 str.1,2 d.d.,5 d.1 p.,304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str.1 d., 146 str.2 d. ir , taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteisti:

-pagal LR BK 135 str.1 d.- laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. B. per 10(dešimt) mėnesių ( skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-pagal LR BK 146 str.2 d.- laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams.

Sutinkamai su LR BK 63 str.1,4 d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios – 1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant E. B. per 10(dešimt) mėnesių ( skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pridėti dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės-6(šešis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2(dvejus) metus, įpareigojant E. B. per 10(dešimt) mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką- nuo 2010-12-01 iki 2010-12-14 įskaitytinai- 14 dienų, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 28(dvidešimt aštuoniomis) dienomis(LR BK 66 str.).

E. B. pagal LR BK 294 str.2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str.5 d.1 p.).

Kardomųjų priemonių- rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

D. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 146 str.2 d. ir , taikant LR BK 54 str.3 d., nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams, įpareigojant D. B. per 10(dešimt) mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką- nuo 2010-12-02 iki 2010-12-14 įskaitytinai- 13 dienų, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 26(dvidešimt šešiomis) dienomis(LR BK 66 str.).

D. B. pagal LR BK 294 str.2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str.5 d.1 p.).

Kardomųjų priemonių- rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

Priteisti iš E. B. Valstybinei ligonių kasai 5073(penkis tūkstančius septyniasdešimt tris) litus, 07 centus.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir D. B. proceso išlaidas-2562(du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du) litus,16 ct.

D. B. pasą LTU (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. B., a/k (duomenys neskelbtini)

Daiktinius įrodymus: G. S. striukę ir džinsines kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam G. S., a/k (duomenys neskelbtini) kvapų pėdsakus ir automobilio foninius kvapus, saugomus Lietuvos policijos KTC Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.