Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-253/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
1S-253/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Laima Razvickienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-253/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjai advokatei Laimai Razvickienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo G. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria įtariamajam G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. M. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

2010 m. gegužės 4 d., apie 16.35 val., automobiliu „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Josvainių g., prie garažo pastato Nr. 77 kieme, neteisėtai atgabeno septynis polietileninius paketus su baltos spalvos milteliais, turinčiais labai didelį kiekį – 1 642,80 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos perdavė garaže buvusiems M. K. ir S. D., kad pastarieji šį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino paslėptų automobilyje „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis 2010 m. gegužės 4 d., apie 17.40 val., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 103 km, Kauno r., Užliedžių sen., ties Giraitės gyvenviete, važiuodamas Kauno kryptimi automobiliu „Mercedes-Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo švarko vidinėje kišenėje neteisėtai gabeno neturėdamas tikslo platinti tris bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius su 3,110 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2010 m. gegužės 4 d. G. M. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi jam paskirta karomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, jos terminas vėliau buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi G. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra duomenų, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Įtariamasis G. M. skunde nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi priimta nesilaikant proporcingumo principo bei pažeidžiant bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas. Jis visiškai pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, be to, jo vaidmuo darant nusikaltimus yra antraeilis.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinybės toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kiekvienu atveju privalo sąžiningai ir nešališkai tikrinti, ar nėra išnykę pagrindai toliau tęsti tokios kardomosios priemonės terminą. Šiuo atveju teismas tik formaliai nurodė kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas pažeidė ne tik proporcingumo principą, nes kitas įtariamasis šioje byloje paleistas iš suėmimo, bet ir jo teisę rūpintis sergančia motina (jai konstatuotas tausojantis, vengiant judėjimo bei stresų, režimas). Jis yra vienintelis sūnus ir žmogus, kuris gali ja pasirūpinti bei slaugyti. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su motina, sugyventinę, su kuria veda bendrą ūkį, nepilnametį sūnų, kuriam taip pat reikalinga jo pagalba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas jam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, o paskyrus jas jis tinkamai vykdys nustatytus įpareigojimus.

Teismo posėdyje gynėja prašo įtariamojo G. M. skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo G. M. skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. gegužės 6 d. skiriant G. M. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog G. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos pažiūros protokole, kratų protokoluose, G. M. asmens kratos protokole, specialistų išvadose, liudytojų, kitų įtariamųjų apklausos protokoluose ir kituose ikiteisminio tyrimo metus surinktuose dokumentuose.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą nesprendžiamas suimtojo kaltės klausimas ir nevertinami įrodymai, todėl į tai, jog G. M. pripažįsta savo kaltę, bus atsižvelgta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.

Suėmimas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad G. M. įtariamas padaręs labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal galiojančius įstatymus numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą ir siekdamas to išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pagal pateiktą sunkiausią įtarimą įstatymo sankcija numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Dėl to, jei teismas pripažintų jį kaltu, grėstų griežta bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, nereikalingi papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, įtariamasis yra nevedęs, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, jis neturi savo vardu registruoto jokio turto. Tai irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą.

Įtariamasis skunde akcentuoja, jog pažeista jo teisė rūpintis sergančia motina, ir nurodo kitas aplinkybes (yra vienintelis žmogus, galintis ja pasirūpinti bei slaugyti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, su kuria veda bendrą ūkį, nepilnametį sūnų), dėl kurių jam gali būti panaikinta griežčiausia kardomoji priemonė, tačiau jų nepakanka konstatuoti, kad yra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą šiuo pagrindu.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. posėdžio protokolu, konstatuoja, jog pats įtariamasis G. M. teisme pripažino, kad mama sunkiai susirgo dėl sūnaus padaryto nusikaltimo, ji gyvena kaime, ne kartu su juo, ją susirgusią prižiūri kiti giminaičiai.

Taigi toks skundo argumentas yra nepagrįstas.

Aukštesniajam teismui gynėja pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo iš G. M. priteista po 250 Lt per mėnesį su motina gyvenančiam 2000 m. gimusiam sūnui E. M. išlaikyti, kopiją. Duomenų, jog G. M. iki suėmimo reguliariai teikė tokį išlaikymą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Ši aplinkybė patvirtina skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadą, kad suimtojo ir jo sūnaus nesaisto tvirti socialiniai ryšiai.

Pagrįstą teismo manymą, jog G. M. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, apsprendžia tai, kad jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Ši nusikalstama veika įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Taigi nustatytas suėmimo pratęsimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra pagrįstas.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai ir sąlygos, kuriems esant paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą, švelnesnę, kardomąją priemonę atmetamas, nes aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti, tačiau negali pakeisti paskirtos ar pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punktas).

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įtariamaisiais patraukti keturi asmenys, atliekama daug specialistų tyrimų, taigi byloje reikia atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi G. M. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Per laikotarpį, praėjusį nuo ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą atlikti įvairūs būtini procesiniai veiksmai. Nėra duomenų, jog bylos tyrimas vilkinamas. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Aptarti motyvai leidžia daryti išvadą, kad G. M. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

BPK 11 straipsnyje numatyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo įtariamojo G. M. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant skunde minimo proporcingumo principo.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme. Švelnesnė kardomoji priemonė nebus veiksminga BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

Suimtojo G. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė